- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-531-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04383-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Vaišvydava“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Vaišvydava“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Vaišvydava“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“, dėl vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu vienašalį 2009 m. gegužės 08 d. susitarimo dėl skolos subordinavimo nutraukimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su atsakove 2005 m. spalio 26 d. sudarė generalinio projekto ,,Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutartį Nr. 05-73, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą parengti ir pravesti konkursus, suprojektuoti, pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį ar atlikti kitus darbus. Atsakovė, ieškovė ir ,,Swedbank“, AB 2009 m. gegužės 8 d. pasirašė susitarimą dėl paskolos subordinavimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo jokiais atvejais nereikalauti, kad ieškovė grąžintų skolą (ar jos dalį), susidariusią 2005 m. spalio 6 d. sutarties pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra ,,Swedbank“, AB raštiškas sutikimas. Tokio sutikimo bankas nedavė, tačiau 2011 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Nr. 42 atsakovė informavo ieškovę apie vienašališko 2009 m. gegužės 8 d. susitarimo nutraukimą, reikalaudama prievolę įvykdyti prieš šalių nustatytą terminą (b. l. 3-5).
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Naujoji Vaišvydava“ atsakovei BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ 3 509 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Naujoji Vaišvydava“ 33,23 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (b. l. 89-99).
Teismas nustatė, tarp šalių 2005 m. spalio 26 d. sudaryta generalinio projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutartimi Nr. 05-73 atsakovė (generalinio projekto valdytoja) įsipareigojo per sutartyje ar užsakyme nustatytą terminą parengti ir pravesti konkursus, suprojektuoti, pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį ar atlikti kitus darbus. Atsakovei įvykdžius savo įsipareigojimus, ieškovė už atliktus darbus su atsakove laiku neatsiskaitė ir liko jai skolinga 3 000 000 Lt. 2009 m. gegužės 8 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo ,,Swedbank“, AB sudarė susitarimą dėl paskolos subordinavimo, kuriuo atsakovė įsipareigojo jokiais atvejais nereikalauti, kad ieškovė grąžintų visą skolą, susidariusią pagal 2005 m. spalio 26 d. sutartį ar bet kokią jos dalį, mokėtų palūkanas ir (ar) kitas pagal skolos sutartį ieškovės mokėtinas sumas, arba taikyti įskaitymą, išskyrus atvejus, kai ,,Swedbank“, AB raštiškai sutinka su tokiu ieškovės reikalavimu. Trečiasis asmuo ,,Swedbank“, AB rašytinio sutikimo nedavė. Atsakovė 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu Nr. 42 informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį apie tai, jog vienašališkai nutraukė 2009 m. gegužės 8 d. susitarimą dėl skolos subordinavimo bei reikalauja prievolę įvykdyti prieš šalių nustatytus terminus. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas – galėjo ar negalėjo atsakovės bankroto administratorius vienašališkai nutraukti 2009 m. gegužės 8 d. susitarimą dėl paskolos subordinavimo.
Motyvuose teismas nurodė, kad 2009 m. gegužės 8 d. sutartis negali būti toliau vykdoma jau vien dėl to, kad prieštarauja CK 1.117 straipsnio reikalavimams, kadangi civilinėje teisėje terminas apibrėžiamas įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, o šiuo atveju atsakovės vienašališkas įsipareigojimas nereikalauti iš ieškovės 3 000 000 Lt dydžio skolos iki ieškovė grąžins skolą trečiajam asmeniui apibrėžiamas įvykiu, kuris ateityje gali ir niekada neįvykti. Susitarimas nenumato jokios naudos ar atlygio atsakovei už pirmenybės teisės patenkinti savo 3 000 000 Lt reikalavimus iš atsakovės suteikimą trečiajam asmeniui ,,Swedbank“, AB, kas prieštarauja bankrutuojančios įmonės (atsakovės) ir jos kreditorių interesams. Todėl atsakovės bankroto administratorius bankrutuojančios įmonės kreditoriams akivaizdžiai nenaudingą sutartį nutraukė pagrįstai, atsižvelgdamas į bankroto proceso tikslą tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų. Nurodė, kad sudarytas susitarimas prieštarauja viešajam interesui, kadangi tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių yra Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Bankroto administratoriaus teisę vienašališkai nutraukti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytas sutartis numatantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas kartu su kitomis ĮBĮ normomis, t. y. konkrečiai su ĮBĮ 17 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ reglamentuoto draudimo vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tikslas užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo tiek materialiosios, tiek proceso teisės lygmeniu įgyvendinimą. Administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams. Jam suteikiama tam tikra diskrecijos teisė spręsti dėl bankrutuojančios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių tolimesnio vykdymo (apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis), taip siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus. Iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių tolimesnis vykdymas yra išimtis iš bendros taisyklės, nes vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas. Be to, teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad vien ieškinio pareiškimu ieškovė piktnaudžiavo procesu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą: patenkinti ieškinį - pripažinti negaliojančiu vienašalį 2009 m. gegužės 8 d. susitarimo dėl paskolos subordinavimo nutraukimą, apie kurį ieškovė atsakovę informavo 2011m. rugpjūčio 18 d. pranešimu (b. l. 106-109).
Motyvuose nurodė:
Teismas sandorio nepripažino niekiniu, o tik nustatė, kad sutartis negali būti toliau vykdoma, tokiu būdu išeidamas už ginčo ribų (atsakovė tokio reikalavimo byloje nereiškė). Nevisapusiškai išnagrinėtos bylos aplinkybes, neišsiaiškintas iš sutarties kylančių teisinių santykių turinys t. y. 2, 2.1, 2.2, 3, 5, 6 ir 12 punktų turinys ir šalių tikroji valia (ar šalių valia atitiko šį turinį), nes ,,Swedbank“, AB kaip viena susitarimo dėl paskolos subordinavimo šalių (bankas) nepateikė byloje jokių paaiškinimų. Susitarime dėl paskolos subordinavimo jokie įvykiai nėra nurodyti, prievolės įvykdymo terminas yra siejamas su konkrečiais kredito bankui grąžinimo terminais, nurodytais kredito sutartyje.Nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė privalėjo įrodyti gerą savo turtinę padėtį, kadangi ieškovės turtinė padėtis nėra ir niekaip negali būti susijusi su šios bylos dalyku bei ieškovė neprivalėjo šių aplinkybių įrodinėti.Nepagrįstai konstatuota, kad subordinavimo sutartis atsakovei buvo nenaudinga. Nesudarius sutarties projektas nebūtų buvęs vykdomas, butų ir kitų patalpų pardavimas nebūtų įmanomas, o tolimesnis ieškovės prievolės vykdymas atsakovei būtų buvęs sudėtingas ar neįmanomas. Ieškovei gavus papildomą kreditą buvo užtikrintas projekto vykdymo tęstinumas. Atsakovė sutiko, kad projektas būtų baigtas, o jo reikalavimas vykdomas iš lėšų, gautų pardavus butus ir kitas patalpas. Nepagrįsta teismo išvada, kad subordinavimo sutartis prieštarauja viešajam interesui ir negali būti vykdoma dėl tos priežasties, kad atsakovės kreditoriais yra Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Tokie argumentai iš esmės yra nesuderinami su teisingumo principais, diskriminuoja kreditorius ir prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktui. Toks viešojo intereso aiškinimas paneigia trečiųjų sąžiningų asmenų teisėtų lūkesčių principą bei panaikina visas skolininko teises. Teismas ignoravo ieškovės pateiktus argumentus, kad atsakovės reikalavimo teisė, kurios terminas dar nėra suėjęs, taip pat laikomas turtu ir gali būti tiek realizuojamas, tiek perduodamas bankrutuojančios įmonės kreditoriams.Teismo sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota nagrinėjant sutartis, kuriose bankrutuojanti bendrovė buvo skolininku, o ne kreditoriumi. Nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai atsakovę laiko skolininku. Subordinavimo sutarties negalima vertinti atskirai nuo valdymo sutarties, kadangi dominuojantys teisiniai santykiai kyla iš 2005 m. spalio 26 d. valdymo sutarties. Ieškovės ir atsakovės teisiniuose santykiuose, kilusiuose iš valdymo ir subordinavimo sutarčių, atsakovė laikytina kreditore, o ieškovė skolininke.Teismas neįvertino visų aplinkybių ir nepagrįstai pripažino neribotą bankroto administratoriaus diskrecijos teisę nutraukti bet kokias atsakovės sudarytas sutartis, įskaitant ir tokias, iš kurių kyla atsakovės reikalavimo teisės. Tokie bankroto administratoriaus veiksmai yra neteisėti, prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktui, sutarties galios bei teisėtų lūkesčių principams.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti 50 procentų paskirtos baudos ieškovės naudai bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 115-122). Motyvuose nurodė:
Teismas neperžengė byloje pareikštų reikalavimų konstatuodamas, kad susitarimas negali būti vykdomas, nes tai grindžiama tokio susitarimo niekiniu pobūdžiu, susitarimo niekinio pobūdžio įvardintas kitais žodžiais nedaro skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstu. Bylos įrodymai liudija, kad šalys susitarė dėl atsakovės turimos 3 000 000 Lt dydžio reikalavimo teisės įgyvendinimo atidėjimo banko naudai iki ieškovė įvykdys visas savo prievoles bankui pagal kredito sutartį. Trečiojo asmens paaiškinimų nepateikimas sprendžiant dėl susitarimo turinio yra teisiškai nereikšmingas. Sprendime pagrįstai ir teisėtai nustatyta, kad susitarimo termino galiojimas neapibrėžtas, kadangi kredito sutartyje numatytas prievolių įvykdymas išimtinai priklauso nuo ieškovės valios ir nėra toks įvykis, kuris neišvengiamai įvyks. Ieškovės prastėjantis mokumas kelia realią grėsmę, kad iš kredito sutarties kylančios ieškovės prievolės nebus įvykdytos.Pagrįstai konstatuota, kad ieškovė neįrodė geros savo turtinės padėties. Ieškovė dirba nuostolingai, dėl to mažėja jos turto masė, faktiškai yra nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, yra nesąžininga skolininkė, vengianti vykdyti prievoles, neteisėtomis priemonėmis vengia bankroto bylos iškėlimo ir ,,dirbtinai“ mažina pradelstų įsipareigojimų dydį. Pagrįstai atmesti ieškovės teiginiai apie susitarimo teikiamą naudą atsakovei, kadangi jos pagrindu ieškovė įgijo teisę neatlygintinai ir neterminuotai (iki ieškovė įvykdys savo įsipareigojimus bankui) naudoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, sudarančias 3 000 000 Lt. Dėl nuolat blogėjančios ieškovės turtinės padėties prastėja jos atsiskaitymas su atsakove, todėl atsiskaitymo terminą nukeliantis susitarimas nenaudingas atsakovei ir jos kreditoriams. Pagrįstai pripažinta bankroto administratoriaus teisė vienašališkai nutraukti susitarimą. ĮBĮ bankroto administratoriui suteikia tam tikrą diskrecijos teisę spręsti dėl bankrutuojančios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių tolimesnio vykdymo, atsižvelgiant į jų naudingumą įmonės ir kreditorių interesams. Tokia bankroto administratoriaus teisė nėra ribojama atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė yra skolininkas ar kreditorius, toks vienašališkas sutarties nutraukimas nepažeidžia sąžiningo skolininko teisių ar teisėtų lūkesčių principo, kai šiuo atveju ieškovė nelaikytina sąžininga skolininke. Nėra teisinio pagrindo susieti susitarimą ir sutartį tokia apimtimi, kokia jie yra siejami apeliaciniame skunde. Skiriasi susitarimo ir sutarties šalys. Susitarimas yra savarankiškas sandoris, kuriuo atsakovė prisiima pareigą prieš banką ir ieškovę per tam tikrą terminą nereikalauti iš ieškovės vykdyti priešpriešinės prievolės pagal sutartį apmokėti atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę atsiranda ne iš susitarimo, o iš sutarties, pagal kurią atsakovė atliko darbus ir suteikė paslaugas. Nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4993-553/2011, kuris nebuvo peržiūrėtas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, ir kuriame iš esmės skiriasi faktinė situacija.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) ir atsakovė 2005 m. spalio 26 d. sudarė generalinio projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutartį Nr. 05-73, paskiriant atsakovę generalinio projekto valdytoja (b. l. 7-10). Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo per sutartyje ar užsakyme nustatytą terminą parengti ir pravesti konkursus, suprojektuoti, pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį ar atlikti kitus darbus. Atsakovei įvykdžius savo įsipareigojimus, ieškovė už atliktus darbus su atsakove laiku neatsiskaitė ir liko skolinga 3 000 000 Lt. 2009 m. gegužės 8 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo AB „Swedbank“ sudarė susitarimą dėl paskolos subordinavimo (toliau – Susitarimas), kuriuo atsakovė įsipareigojo jokiais atvejais nereikalauti, kad ieškovė grąžintų visą skolą, susidariusią pagal 2005 m. spalio 26 d. sutartį ar bet kokią jos dalį, mokėtų palūkanas ir/ar kitas pagal skolos sutartį ieškovės mokėtinas sumas, arba taikyti įskaitymą, išskyrus atvejus, kai AB „Swedbank“ raštiškai sutinka su tokiu atsakovės reikalavimu (Susitarimo 2.1 p.; b. l. 11- 12), t. y. atsakovė 3 000 000 Lt skolos grąžinimo terminą atidėjo iki ieškovės paskolos grąžinimo trečiajam asmeniui AB „Swedbank“. 2011 m. vasario 10 d. atsakovei iškelta bankroto byla (b. l. 25-26). Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ 2009 m. gegužės 8 d. sutartyje numatyto rašytinio sutikimo, suteikiančio teisę reikalauti skolos iki paskolos grąžinimo trečiajam asmeniui, nėra davęs. 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu Nr. 42 atsakovė informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį apie tai, kad vadovaujantis LR ĮBĮ, vienašališkai nutraukia 2009 m. gegužės 8 d. susitarimą dėl skolos subordinavimo (b. l. 13).
Ginčo esmė – ar bankrutuojančios įmonės administratorius (atsakovės) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigęs.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias administratoriaus teises vienašališkai nuspręsti dėl sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigęs, vykdymo/nevykdymo, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 330 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės bankroto administratorius Susitarimą vienašališkai nutraukė vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., 17 str.), kurios, jo manymu, jam suteikia tokią teisę, todėl būtent šios nuostatos turi būti įvertintos sprendžiant ginčą.
Lietuvos Respublikos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis <...>.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. ĮBĮ nustatyta galimybė nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties yra bendrosios taisyklės, pagal kurią visos sudarytos sutartys turi būti vykdomos tinkamai, išimtis. Atsižvelgdama į tai, kad bendrasis principas yra tinkamas sutarties vykdymas, kad kita sutarties šalis turi teisėtą lūkestį, jog įmonės iki bankroto bylos iškėlimo prisiimti įsipareigojimai bus vykdomi, kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-261/2011).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo Susitarimas yra sutartis, iš kurios kyla bankrutuojančios įmonės (atsakovės) reikalavimo teisės, t. y. atsakovė šiuo atveju yra kreditorius, turintis reikalavimo teisę (į 3 000 000 Lt skolą) į ieškovę (skolininkę), tačiau Susitarimo įvykdymo terminas (skolos sumokėjimo terminas) dar nėra pasibaigęs (atidėtas). Kaip matyti iš ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto, tokioms sutartims ĮBĮ nuostatos nenumato išimčių iš bendrosios taisyklės dėl jų tinkamo vykdymo, t. y. nutraukti dar nepasibaigus jų vykdymo terminui, netgi priešingai, šios sutartys išskiriamos į sutarčių kategoriją, dėl kurių bankroto administratorius neturi diskrecijos (pasirinkimo) teisės nuspręsti vienašališkai dėl jų pasibaigimo. Toks ĮBĮ nuostatų dėl sutarčių pasibaigimo aiškinimas atitinka bankroto įmonės skolininkų teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi asmuo tinkamai vykdantis sutartis neturi nukentėti vien dėl to, jog priešinga šalis bankrutuoja. Pažymėtina, kad pripažinus, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, jog administratorius turi diskrecijos teisę vienašališkai nuspręsti dėl visų bankrutuojančios įmonės sudarytų sutarčių, vykdymo ar nevykdymo, atsižvelgiant jų naudingumą, kreditorių interesus, būtų paneigta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtis - išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad administratorius, vykdantis bankroto procedūras, turi teisę (galimybę) nevykdyti tų įmonės sudarytų sutarčių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigęs, kuriose bankrutuojanti įmonė yra skolininkas, tačiau neturi teisės (galimybės) nevykdyti sutarčių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigęs, kuriose bankrutuojanti įmonė yra kreditorius (sutarčių, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės). Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra kreditorius, todėl administratorius neturėjo pagrindo (teisės) nutraukti Susitarimo vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis. Šis Susitarimas gali būti nutraukiamas tik vadovaujantis bendraisiais sutarčių nutraukimo pagrindais (CK 6.217 str. ir kt.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ir atsakovės argumentai, susiję su Susitarimo galimu prieštaravimu CK 1.117 straipsnio reikalavimams bei jo nenaudingumu ir prieštaravimu kreditorių interesams, nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju, nes ginčo esmė yra ne Susitarimo galiojimas ar negaliojimas, o administratoriaus teisės, įtvirtintos ĮBĮ, nutraukiant bankrutuojančios įmonės sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigęs. Minėti argumentai būtų reikšmingi, sprendžiant ieškinį dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinį patenkinus, ieškovei bei valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str.). Ieškovei priteistina 1 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 6, 111). Valstybei priteistina 33,23 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Pripažinti vienašalį 2009 m. gegužės 8 d. susitarimo dėl paskolos subordinavimo nutraukimą, apie kurį atsakovė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ieškovę UAB „Naujoji Vaišvydava“ informavo 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu Nr. 42, negaliojančiu.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Naujoji Vaišvydava“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt (tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, į. k. (duomenys neskelbtini), 33,23 Lt (trisdešimt tris litus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.