- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2-1360-931/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25609-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė Legal Balance (toliau – ir UAB Legal Balance) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. K. 1763,55 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo G. K. 2018 m. lapkričio 22 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovas perleido ieškovui reikalavimo teisę į R. B. skolą, kilusią iš 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis. Sutartimi šalys sutarė, kad ieškovas sumokės atsakovui 77 procentus skolos ar faktiškai išieškotos jos dalies, o kreditoriui liks 23 procentai faktiškai išieškotos skolos dalies. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas uždirbs 1206,35 Eur (23 proc. nuo 5 245,00 Eur sumos, kurią atsakovas perleido ieškovui), tačiau šios sumos dėl atsakovo kaltės neuždirbo ir tokiu būdu patyrė 1 206,35 Eur dydžio žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus dėl skolos priteisimo iš R. B.. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-1059/2019 ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš kreditoriaus 260 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas, kreipiantis į teismą dėl atsakovo perleistos ieškovui skolos priteisimo iš R. B., patyrė 169,40 Eur dydžio išlaidais (48,40 Eur už pareiškimo parengimą ir 121 Eur už ieškinio parengimą). Už nurodytų dokumentų pateikimą teismui buvo sumokėtas 124 Eur dydžio žyminis mokestis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai konstatavo, kad atsakovas sutartimi ieškovui negaliojantį reikalavimą. Sutarties Nr. 2.3 punktu sutarties šalys susitarė, kad pradinis kreditorius įsipareigoja atlyginti naujajam kreditoriui žalą ir nuostolius, kurie atsirastų, jeigu pradinio kreditoriaus patvirtinimai būtų klaidingi. Ieškovas remiasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.105 straipsnio 1 dalies ir 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis pasirašyta aptarus su ieškovu visas sąlygas. Ieškovas apsvarstė galimybę perimti atsakovo reikalavimo teisę ir pats paskatino atsakovą greičiau pasirašyti reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovas pažadėjo ir suteikė atsakovui viltį atgauti didžiąją dalį skolos. Atsakovui tiko ieškovo pasiūlymas – mokėti nieko nereikia, o skolos dalį pažadėjo atgauti. Atsakovas įvykdė visus ieškovo prašymus – pateikė atliktų darbų fotonuotraukas, už kurių atlikimą ir buvo išrašyta sąskaita faktūra, atsakinėjo į jų pateiktus klausimu, nieko neslėpė. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą. Kai skolininkė pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškovas pareiškė pretenzijas, kad atsakovas nuslėpė informaciją apie atsakovo asmeninį gyvenimą ir informavo apie sutarties nutraukimą. Atsakovas iki sutarties sudarymo informavo ieškovą, kad su skolininke turi nepilnamečių vaikų. Ieškovo ieškinys buvo atmestas dėl to, kad pats ieškovas nepateikė teisme įrodymų, nedalyvavo teismo posėdyje.
Ieškovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsniu, byla išnagrinėta be neatvykusio ieškovo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas nuostolius patyrė dėl savo paties neveikimo. Su ieškovo atstovais buvo bendrauta telefonu ir nurodytos visos aplinkybės, tiek dėl perleidžiamos skolos, tiek dėl buvusių ryšių su skolininke.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad tarp UAB Legal Balance ir G. K. 2018 m. lapkričio 22 d. pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi G. K. (pradinis kreditorius) perleido UAB Legal Balance (naujajam kreditoriui) 5245 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę R. B.
UAB Legal Balance 2019 m. sausio 10 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus dėl teismo įsakymo išdavimo. 2019 m. sausio 10 d. teismas išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės R. B. 5610,12 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 80,40 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, naudai.
2019 m. sausio 14 d. skolininkė dėl minėto teismo įsakymo pateikė prieštaravimus, kurie kartu su teismo pranešimu buvo išsiųsti kreditorei.
2019 m. sausio 29 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas ieškovo UAB Legal Balance ieškinys atsakovei R. B.
Skolininkei pateikus atsiliepimą į ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1870-1059/2019, ieškovas 2019 m. vasario 12 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria informavo, kad nuo 2019 m. vasario 12 d. vienašališkai nutraukia 2018 m. lapkričio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir reikalauja nedelsiant atlyginti UAB Legal Balance 269 Eur dydžio patirtus nuostolius.
Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-1059/2019 ieškovo UAB Legal Balance ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmetė.
Ieškovas vertina, kad Panevėžio apylinkės teismas minėtu sprendimu konstatavo, jog G. K. (pradinis kreditorius) perleido UAB Legal Balance (naujasis kreditorius) negaliojančią reikalavimo teisę, todėl nagrinėjamoje byloje prašo atlyginti nuostolius CK 6.105 straipsnio 1 dalies ir Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punkto pagrindu.
CK 6.105 straipsnis numato, kad pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už skolininką.
Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punkte sutarties šalys susitarė, kad pradinis kreditorius patvirtina, kad Sutartimi perleidžiami reikalavimai yra galiojantys, priklauso pradiniam kreditoriui ir privalomi skolininkams, skolininkai neturi priešpriešinių reikalavimų pradinio kreditoriaus atžvilgiu, bei įsipareigoja atlyginti naujajam kreditoriui žalą ir nuostolius, kurie atsirastų, jeigu šie pradinio kreditoriaus patvirtinimai būtų klaidingi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kuri jau perleista; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokus dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė gali negalioti dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl to, kad perleista reikalavimo teisė jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, ir pan. Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančia ir kad pradinis kreditorius atlygintų nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą atlyginti nuostolius grindžia tik Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, vertindamas, kad teismas jau yra konstatavęs, jog G. K. perleido ieškovui negaliojančią reikalavimo teisę.
Su šiais ieškovo argumentais bylą dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjantis teismas nesutinka.
Susipažinus su 2019 m. balandžio 19 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-1059/2019 matyti, kad teismas motyvuojamosios dalies 4 pastraipoje nurodė, kad pripažįsta teisiškai pagrįstais atsakovės argumentus, kad cesijos sandoris tiesiogiai susijęs su pagrindiniu sandoriu, iš kurio ir kildinamas reikalavimas. Pradinis kreditorius gali perleisti tik tokią reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kilus naujojo kreditoriaus ir skolininko ginčui dėl skolos sumokėjimo, neišvengiamai nagrinėtina, ar pradinis kreditorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kurią perleido cesijos sutartimi. Toliau teismas dėstė argumentus ar byloje buvo įrodytas pradinio kreditoriaus G. K. reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumas. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad ieškovo UAB Legal Balance pateiktų įrodymų nepakanka. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nelaiko įrodymu nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaita – faktūra gali būti laikoma rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu sutartinius santykius, susijusius su prekių, paslaugų perdavimu, tačiau kai kyla šalių ginčas dėl konkrečių sutartinių santykių buvimo, vienos iš ginčo šalių išrašytos ir kitos šalies nepasirašytos PVM sąskaitos – faktūros buvimas, nesant kitų patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių šalių sutartinių santykių faktą, jų konkretų turinį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sutartinės prievolės buvimą ir spręsti dėl jos apimties. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog G. K. įmonė, išrašiusi 2017 m. lapkričio 29 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė ją apmokėti atsakovei R. B., o jai sąskaitos neapmokėjus, reiškė jai pretenzijas dėl skolos sumokėjimo.
Teismas konstatavo, jog ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos pagrįsti teisme pareikštą reikalavimą, todėl nėra prielaidų ieškinį tenkinti.
Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovui nutraukus reikalavimo perleidimo sutartį su trečiuoju asmeniu G. K. UAB Legal Balance neturi reikalavimo teisės į atsakovę R. B.
Teismas daro išvadą, kad, priešingai nei teigia ieškovas pateiktame ieškinyje, Panevėžio apylinkės teismo sprendimu nėra nei nenuginčytas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.78–1.94 straipsniai), neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1870-1059/2019 sprendė tik dėl pareikštų reikalavimo pagrįstumo ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat nereiškė reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir nenurodė jokių aplinkybių, neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas nagrinėjamoje byloje galėtų spręsti apie perleisto reikalavimo negaliojimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, jo manymu, dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: dėl įgyvendinimo būdų ir apimties, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdų, teisės atsisakymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3-425/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Teismas turi pareigą tik kvalifikuoti šalių santykius, tačiau negali už ieškovą suformuluoti ieškinio pagrindo ir dalyko.
Teismas pažymi, kad teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis, atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje, paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovas pateikė prašymą atmesti atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus kaip nepagrįstus ir nurodė, kad nesutinka, jog ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį būtų priimtas sprendimas už akių.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šalys jokių įrodymų ar prašymų, susijusių su bylos medžiaga, nepateikė, parengiamajame posėdyje rengtis bylos nagrinėjimui nepageidavo. Atsižvelgiant į tokį procesinį šalių elgesį, teismas 2019 m. lapkričio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu padarė išvadą, kad byla parengta nagrinėti teisme ir byloje paskyrė teismo posėdį, siekiant suteikti šalims galimybę atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus. Tačiau ir paskirtame bylos nagrinėjime iš esmės ieškovas neišreiškė noro teikti byloje paaiškinimus.
Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas perleido ieškovui negaliojantį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius CK 6.105 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimo būdus. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iš gynybos būdų yra nuostolių atlyginimas. Iš esmės tai reiškia reikalavimą taikyti civilinę (sutartinę arba deliktinę) atsakomybę.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis. Teismo praktikoje konstatuota, kad siekiant taikyti sutartinę atsakomybę nepakanka remtis bendro pobūdžio teiginiais, neva pažeista sutartis. Neteisėti veiksmai turi būti įrodyti CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 konstatavo, kad siekiant taikyti sutartinę atsakomybę nepakanka remtis bendro pobūdžio teiginiais, neva pažeista sutartis. Neteisėti veiksmai turi būti įrodyti CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu.
Ieškovas nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktą, numatantį, kad pradinis kreditorius patvirtina, jog perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis, priklauso pradiniam kreditoriui ir privalomas skolininkui. Kaip jau buvo minėta Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas ieškovui neįrodžius ieškinio pagrįstumo ir be kita ko, pažymėjus, jog ieškovas nutraukė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir neturi reikalavimo teisės į atsakovę.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas (įmonė) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti ir neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Teismas atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje dėl skolos priteisimo ieškovas nedalyvavo. Ieškovas teismui teikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, tačiau teismo įpareigojimų pateikti atsakovės sutikimą, nevykdė. Ieškovas informavo teismą, kad nutraukė reikalavimo perleidimo sutartį, todėl jis yra netinkamas ieškovas byloje. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip išskirtinai nerūpestingas, dėl ko 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas. Be to, ieškovas 2019 m. vasario 12 d. vienašališkai nutraukė 2018 m. lapkričio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko bylą nagrinėjęs teismas dėl skolos priteisimo ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovas, nutraukęs reikalavimo perleidimo sutartį, nebeturi reikalavimo teisės į skolininkę.
Nesant įrodymų, paneigiančių atsakovo teismo posėdžio metu argumentus, kad atsakovas tinkami vykdė reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, informavo ieškovą apie visas jam žinomas su reikalavimu susijusias aplinkybes, apie skolininkę, jo ryšius su ja, teikė fotonuotraukas, patvirtinančias atlikto remonto darbus, ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė sutarties 2.3 punktą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Tai reiškia, kad jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti.
Byloje neįrodyta, kad G. K. perleido negaliojančią reikalavimo teisę, pažeidė reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas ir veikė neteisėtai, todėl nėra pagrindo kilti ir sutartinei civilinei atsakomybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje neapreiškė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3, 52 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.