Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė), Broniaus Januškos ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui B. S., atsakovo atstovui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad NDNT Klaipėdos teritoriniam skyriui 2014-06-23 pateikė prašymą darbingumo lygiui nuo 2014-02-13 nustatyti ir dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 2014-02-13 iki 2014-06-23 pagal išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus buvo nedarbingas ir yra bedarbis. NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius nustatė darbingumo lygį nuo 2014-06-23 iki 2015-06-30. Kadangi darbingumo lygis nuo 2014-02-13 iki 2014-06-22 nebuvo nustatytas, su prašymu kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, tačiau šis prašymo netenkino. Tada pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją. 2014-09-09 įvykusiame Ginčų komisijos posėdyje akcentavo, kad NDNT, vienintelė darbingumo lygį nustatanti įstaiga, būtų įpareigota nustatyti darbingumo lygį nuo 2014-02-13 iki 2014-06-22, o dėl NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus priimto 2014-06-23 sprendimo pastabų neturi. Ginčų komisija 2014-09-09 sprendimu Nr. S-302 nutarė skundą atmesti, t. y. neįpareigojo NDNT vykdyti jai priskirtas darbingumo lygio vertinimo funkcijas – nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2014-02-13 iki 2014-06-23 ir nepašalino prieštaravimo – nedarbingam asmeniui pripažino 55 procentų darbingumą.

Remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais, kad Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytų santykių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties. Nurodo, kad vienas iš Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintų principų – neįgalumo kompensavimo principas. Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skiriamos, jei asmuo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, ir tiesiogiai priklauso nuo asmens netekto darbingumo – kuo didesnis netektas darbingumas, tuo didesnis garantuojamas prarastų pajamų kompensavimas. Konstitucijos 7 straipsnis konstatuoja, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Prašymo nustatyti darbingumo lygį nenagrinėjamas yra Konstitucijos 52 straipsnyje ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų pažeidimas.

Paaiškina, kad pareiškėjo prašymas nustatyti darbingumo lygį kartu su naujais medicininiais dokumentais ir užpildytu 2014-06-18 siuntimu į NDNT gauti 2014 m. birželio 23 d. Netektas darbingumo lygis asmeniui nustatytas nuo šios datos (darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-2413). Kaip 2014 m. liepos 23 d. NDNT gautame skunde nurodo pats pareiškėjas, anksčiau medicininių dokumentų NDNT gydantis gydytojas nerengė, nes nebuvo baigtas gydymas, nenustatyta aiški diagnozė ir neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta išimtis, kai darbingumo lygio terminas gali būti nustatytas atgaline data, jei asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju darbingumo lygio vertinimo laikas nebuvo praleistas, todėl teisinio pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 28 punktą nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2013 m. kovo 13 d. NDNT vertinimo aktu Nr. DL-767 pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2014 m. vasario 28 d. (b. l. 88–93). 2014 m. kovo 24 d. NDNT vertinimo aktu Nr. DL-897 pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjui prašant, darbingumo lygio terminas nustatytas atgaline data nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 vasario 29 d. (b. l. 71–76). Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į NDNT su prašymu (NDNT gautas 2014 m. birželio 23 d.) nustatyti darbingumo lygį (b. l. 68–69), kartu pateikė naujus medicininius dokumentus ir užpildytą siuntimą (b. l. 61–67). Pareiškėjas taip pat prašė darbingumo lygį nustatyti atgaline data nuo 2014 m. vasario 13 d., t. y. nuo datos, kai gydanti įstaiga jam išdavė laikiną (elektroninį) nedarbingumo pažymėjimą ir pradėjo stacionarinį ūmaus susirgimo gydymą. 2014 m. birželio 23 d. NDNT vertinimo aktu Nr. DL-2413 pareiškėjui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 22 d. (b. l. 55–60). Nesutikdamas su NDNT vertinimo aktu Nr. DL-2413 priimtu sprendimu, 2014 m. liepos 23 d. jis kreipėsi į NDNT direktorių su prašymu peržiūrėti NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus priimto sprendimo dalį dėl nustatyto darbingumo lygio termino (b. l. 49). 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SS-2223 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius paliko NDNT teritorinio skyriaus sprendimą nepakeistą (b. l. 40–48). Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Ginčų komisiją, ši 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. S-302 atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 35–38).

Ginčas byloje kilo dėl to, ar NDNT teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui nustatyti darbingumo lygį atgaline data nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. birželio 22 d. Ginčo dalykas – NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. SS-2223 ir Ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. S–302 teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pažymėtina, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-147-552/2015).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl pareiškėjo nustatyto darbingumo lygio, o tik dėl nustatyto 40 proc. darbingumo lygio galiojimo laiko, todėl atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis NSIĮ, Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, vertins, ar skundžiamu aktu įformintas pareiškėjo darbingumo lygio galiojimo laiko atžvilgiu vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atliktas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja visų pirma NSIĮ IV skirsnio bendrosios darbingumo lygio nustatymo tvarkos nuostatos. Pagal NSIĮ darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 str. 6 d.). Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatytas darbingumo lygio vertinimo (NSIĮ 18-20 str.) ir ginčų nagrinėjimo procedūras (NSIĮ 23 str.), kurias detalizuoja Tvarkos aprašas ir Kriterijų aprašas, gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus (siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, ir kt.). Tvarkos aprašo 17 punktas nustato, kad kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų dokumentų NDNT gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininėmis išvadomis ir administracinio pobūdžio informacija arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės paramos, pateiktais medicininiais dokumentais – darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje. Tvarkos aprašo VI skirsnis nustato atvejus, kada yra atliekamas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas. Šio skirsnio 35 punktas nustato, kad pakartotinis darbingumo lygio vertinimas atliekamas baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną (35.1 pp.); pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims (35.2 pp.); asmeniui ir / ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu (35.3 pp.); vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą (35.4 pp.); jeigu atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai (35.5 pp.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė darbingumo lygį nustatyti atgaline data nuo 2014 m. vasario 13 d., t. y. nuo tada, kai buvo suteiktas laikinas (elektroninis) nedarbingumo pažymėjimas. Teismas pažymi, kad NDNT šioje byloje pagrįstai atsisakė darbingumo lygį nustatyti atgaline tvarka. NSIĮ 20 straipsnio 4 dalis, inter alia, darbingumo lygio nustatymo laiką sieja su visų (medicininių, profesinių ir kt.) pagalbos priemonių neveiksmingumu. Šis principas nedviprasmiškai įtvirtintas ir Tvarkos aprašo 8 punkte, kuriame nustatyta, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu reikiamus dokumentus.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje darbingumo lygio nustatymo laikas visų pirma priklausė nuo gydančio gydytojo sprendimo, t. y., kaip teisingai pastebi NDNT, gydantis gydytojas anksčiau medicininių dokumentų nerengė, nes nebuvo baigtas gydymas, nenustatyta aiški diagnozė ir neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 17 punktas nustato, kad tais atvejais, kai asmens pakartotinio darbingumo vertinimo NDNT laikas sutampa su asmens laikinuoju nedarbingumu, jo siuntimas į šią tarnybą turi būti atidėtas iki asmens laikinojo nedarbingumo pabaigos (išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas ryškus asmens sveikatos būklės blogėjimas ir nustatoma nepalanki laikinojo darbingumo sutrikimo grąžinimo prognozė).

Vienintelis pareiškėjo atvejui aktualus teisinis pagrindas NDNT darbingumo lygį nustatyti atgaline data yra apibrėžtas Tvarkos aprašo 28 punkte (kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos). Teismas sutinka su NDNT motyvais, kad nagrinėjamu atveju NDNT neturėjo pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 28 punktą, nes nebuvo praleistas pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laikas.

Teismas, įvertindamas pareiškėjo motyvus dėl to, kad įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties, nurodo, kad Tvarkos aprašu nėra ribojama asmens teisė į socialinę paramą. Atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d., 2000 m. vasario 10 d., 2000 m. spalio 30 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, taigi ir Vyriausybės nutarimais, galima nustatyti tik įstatymų, reguliuojančių socialinės paramos santykius, įgyvendinimo tvarką (procedūras) (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas). Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip konstatuota auksčiau, NSIĮ 20 straipsnio 4 dalimi nustatomas apribojimas darbingumo lygiui nustatyti – kol nėra konstatuota, kad (medicininės, profesinės ir kt.) pagalbos priemonės yra neveiksmingos, darbingumo lygis yra nenustatomas. Tvarkos aprašo 28 punktas, inter alia, nustato tik šio įstatymo įgyvendinimo tvarką.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SS-2223 pagrįstai ir teisėtai atsisakyta nustatyti pareiškėjui darbingumo lygį atgaline data nuo 2014 m. vasario 13 d., o Ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. S–302 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Vilniaus apygardos administracinį teismą.