- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-43703-1190/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-05015-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Kiršienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. J. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą. Nurodo, kad turtą sudaro ¼ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu, taip pat visi nekilnojamajame turte buvę kilnojamieji daiktai – baldai, indai, nuotraukos, dokumentai ir kita.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties įrašo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. J. mirė J. J. mirė santuokoje, santuoka įregistruota J. J. sutuoktinė O. J. mirė vaikai – pareiškėja. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. J. mirties palikimo priėmimo faktų neregistruota, po O. J. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. J. vardu nuo registruota ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių
Pareiškėja po tėvo mirties priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti. Ji prižiūri ir rūpinasi turtu kaip savo, moka mokesčius, užsakė namo kadastrinių matavimų bylą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – išrašas apie atliktus mokėjimus, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą E. A. išreiškė savo valią priimti tėvo J. J. palikimą. Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio mirties, jo dukra E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.