- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- e2YT-914-374/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00280-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- R. K., V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2016-08-31, priėmė sutuoktinės O. V. P., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-02-03, palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, įvykdydamas 2004-11-15 sutuoktinių O. V. P. ir V. P. Marijampolės 2-ajame notarų biure sudarytame testamente išreikštą valią.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriam iš esmės neprieštarauja (b.l. 3435).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjų R. K. ir V. P. motina O. V. P. mirė 2013-02-03 (b.l. 12), tėvas V. P. mirė 2016-08-31 (b.l. 11). Pareiškėjų tėvai 2004-11-15 Marijampolės 2-ame notarų biure patvirtino testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui (b.l. 15-16). Po motinos mirties liko turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)(b.l. 5-10). O. V. P. palikimo priėmimo byla notarų biure neužvesta iki šiol (b.l. 31). Pareiškėjai nurodo, kad po motinos mirties likusį turtą jos sutuoktinis prižiūrėjo ir valdė kaip savo: mokėjo mokesčius, pagal galimybes važinėjo į sodų bendriją ir kt.
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų tėvas per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjos O. V. P. palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą: mokėjo mokesčius, naudojosi sodo žemės sklypu, namų apyvokos daiktais (b.l. 17-29). Iš pridedamų rašytinių įrodymų, matyti, kad po mirties likusiame bute buvo gyvenama, naudojamasi teikiamomis paslaugomis ir už jas apmokama. Pareiškėjų teigimu, butas ir žemės sklypas buvo prižiūrimas, tvarkomas kaip pareiškėjų tėvo turtas.
Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: mirties liudijimai (b.l. 11-12), notaro pažyma (b.l. 31), pažyma apie nekilnojamąjį turtą (b.l. 5-10), mokesčių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai (b.l. 17-29). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Nustatyta, kad pareiškėjų tėvas V. P. po sutuoktinės O. V. P. mirties faktiškai palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti, naudoti ir prižiūrėti – rūpinosi visu turtu kaip savo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Iš pareiškėjų priteistinos teismo pašto išlaidos(CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2016-08-31, paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės O. V. P., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-02-03, paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, įvykdydamas 2004-11-15 sutuoktinių O. V. P. ir V. P. Marijampolės 2-ajame notarų biure sudarytame testamente išreikštą valią.
Priteisti iš pareiškėjų R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 3,78 Eur teismo pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.