Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui Uždarajai akcinei bendrovei „Dadodera“( toliau UAB „Dadodera“) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, neišmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, atstovaujamas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo 2013m. birželio 20d. iki 2016m. gegužės 5d. dirbo atsakovo UAB „Dadodera“ įmonėje vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Apie tai, kad darbo sutartis su juo nutraukta pagal DK 127 str. 1d. sužinojo 2016m. birželio 3d. kuomet kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių. Atleidimo iš darbo dieną nei vėliau darbdavys su juo pilnai neatsiskaitė, neįteikė įsakymo dėl atleidimo, tik 2016 m. gegužės 17d. pervedė į jo sąskaitą 1574,53 Eur, mokėjimo paskyroje nurodant, kad pervedama suma yra atlyginimas ir dienpinigiai už 04 mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Siekdamas apginti savo interesus, prisiteisti visas su darbo santykiais jam priklausančias išmokas, 2016m. birželio 5d. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, tačiau teismas 2016m. rugpjūčio 11d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nustatęs, kad nesilaikyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Tuomet, 2016m. rugsėjo 3d. jis pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijai, tačiau 2016m. lapkričio 3d. sprendimu darbo ginčų komisija nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškinį, nes praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas.

Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2016m. lapkričio 3d. sprendimą Nr. DGKS-4953, priteisti iš atsakovo 898,78 Eur ( išmokama suma) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsikaityti laiką kiekvieną dieną po 22, 19 Eur( priskaityta suma) nuo 2016-05-05 iki ieškinio padavimo dienos 2016-12-02 ( 212 dienų) viso 4704,28 Eur( priskaitoma suma) ir toliau nuo 2016-12-002 iki sprendimo visiško įvykdymo.

2017 m. vasario 14 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1) panaikinti darbo ginčų komisijos 2016m. lapkričio 3d. sprendimą; 2) priteisti iš atsakovo nepriskaitytą ir nesumokėtą darbo užmokestį už 2016m. gegužės 1-4 dienas, viso 63,15 Eur( išmokama suma) bei po 63,15 Eur( išmokama suma) už uždelstą atsiskaityti laikotarpio kiekvieną dieną nuo 2016m. gegužės 5d. iki teismo posėdžio dienos( 2017-02-27) iš viso už 9 mėnesius ir 22 dienas bei toliau iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti po 217,80 Eur ( išmokama suma) už uždelstas atsiskaityti 12 dienų( nuo 2016m. gegužės 5 iki 17dienos.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo tik 2016m. birželio 3d. kai kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, todėl termino kreiptis į Darbo ginčų komisiją nepraleido, nes kreipėsi 2016m. rugsėjo 3d., dėl to darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Dėl ieškovui priteistinų darbo išmokų ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas, atleidęs ieškovą iš darbo 2016m. gegužės 5d., atsiskaitė su juo tik 2016m. gegužės 17d. ir tai nepilnai, byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėjo atsiskaityti laiku dėl darbuotojo kaltės. Ieškovas su atsakovu bendravo virtuliai( SMS žinutėmis), atsakovas neužsiminė, kad yra atleidęs ieškovą nuo 2016-05-05 tik žadėjo atsiskaityti iki gegužės 15d. Be to, atsakovas nepagrįstai žymėjo ieškovui pravaikštas, nes ieškovo darbo pobūdis pagal darbo sutartį buvo vykti į komandiruotes į kitas valstybes, ieškovas niekada nėra buvęs atsakovo ofise. Atvykti atsiskaitymo į ofisą ieškovas neprivalėjo, atsakovui buvo žinoma ieškovo sąskaitą banke į kurią buvo vedamas darbo užmokestis, todėl pilną atsiskaitymą atsakovas galėjo pervesti į tą banko sąskaitą.

Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas be svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą procedūrinį trijų mėnesių prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminą, todėl darbo ginčų komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo ieškinį.

Dalyje dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas 2016m. balandžio 23d. SMS žinute prašė kuo skubiau atleisti jį iš darbo, tačiau rašytinis prašymas atleisti iš darbo nuo 2016m. balandžio 30d. gautas tik 2016m. gegužės 5d. Nuo 2016m. gegužės 2d. ieškovas į darbą nebeatvyko, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ieškovui buvo pažymėtos pravaikštos. Įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo priimtas 2016m. gegužės 5d., ieškovui priklausančios darbo išmokos( darbo užmokestis, dienpinigiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas) viso 1574,53 Eur pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą ne atleidimo dieną tik dėl to, kad ieškovas telefonu ir SMS žinutėmis prašė darbo užmokestį išmokėti grynais pinigais ir nepervesti antstoliams priskaičiuotos darbo užmokesčio dalies. Nesulaukus ieškovo atvykstant pasirašyti ant darbo sutarties, susipažinti su priskaičiuotu ir išmokamu darbo užmokesčiu, buvo padarytas pavedimas į ieškovo banko sąskaitą. Atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nepavyko atsiskaityti ne dėl atsakovo, o dėl paties ieškovo kaltės, nes ieškovas pažeidė savo, kaip darbuotojo pareigas, parašęs prašymą nutraukti su juo darbo sutartį nuo 2016m. balandžio 30d. į darbą nuo 2016m. gegužės 2d. nebeatvyko, nors privalėjo dirbti tol kol bus iš darbo ateistas. Ieškovas nepagrįstai reikalauja darbo užmokesčio už gegužės 1-4 dienas, nes gegužės 1-ji buvo šventinė diena, o nuo gegužės 2d. iki gegužės 5d. jam buvo žymimos pravaikštos, ieškovas to neginčija ir neįrodinėja, kad dirbo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimuose išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, akcentavo, kad atleidimo iš darbo dieną su ieškovu( darbuotoju) nebuvo atsiskaityta ne dėl darbdavio( atsakovo), o dėl paties ieškovo kaltės, todėl prašė ieškinį atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2013m. birželio 20d. šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas R. R. buvo priimtas dirbti UAB „Dadodera“ vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2016m. gegužės 5d. pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 1 dalį( darbo ginčo bylos medžiaga, b.l.43-46). 2016m. gegužės 16d. atsakovas pervedė į ieškovo banko sąskaitą 1574, 53 Eur atlyginimo ir dienpinigių už 04 mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ieškovo vardu 2016m. rugsėjo 7d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dadodera“ vidutinį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, tačiau darbo ginčų komisija 2016m. lapkričio 3d. priėmė sprendimą DGKS-4953, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo ieškinį dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų ieškovui praleidus prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminą. Darbo ginčų komisija sprendė, kad ieškovas dėl darbo ginčo nagrinėjimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją praleidęs DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nes laikė neįrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad apie pažeistas teises ieškovas sužinojo tik 2016m. birželio 3d., kuomet kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių ir sužinojo, kad darbo sutartis nutraukta 2016m. gegužės 5d. Darbo ginčų komisija sprendė, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procedūrinio termino pradžios momentas yra galutinio atsiskaitymo su ieškovu diena, tai yra 2016m. gegužės 15d., kuomet į ieškovo banko sąskaitą atsakovas pervedė 1574, 53 Eur, mokėjimo pavedime detalizuodamas, kad tai yra atlyginimas ir dienpinigiai už 04 mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas, taigi ieškovas, kuris faktiškai 2016m. gegužės mėnesį pas atsakovą jokių darbinių funkcijų nevykdė, turėjo suvokti, kad minėta suma yra galutinis atsiskaitymas, nes kompensacija už nepanaudotas atostogas yra išimtinai išmokama tik nutraukiant darbo sutartį. Teismas visiškai sutinka su darbo ginčų komisijos nustatytu termino pradžios momentu. Pažymėtina, kad tą pačią dieną, tai yra 2016m. gegužės 17d., kuomet UAB „Dadodera“ pervedė ieškovui pinigines lėšas, atsakovas savo ruožtu iš šios banko sąskaitos atliko eilę mokėjimų pavedimų, ką patvirtina ieškovo SEB banke turimos sąskaitos išrašas( darbo bylos DGKS-4953 medžiaga, b.l. l.22), taigi ieškovas negalėjo nematyti, kad tą pačią UAB „Dadodera“ pervedė jam pinigines lėšas. Ieškovo ieškinys darbo ginčų komisijoje gautas tik 2016m. rugsėjo 7d., tačiau bylos darbo ginčų komisijoje svarstymo metu ieškovo atstovė praleisto trijų mėnesių termino atnaujinti neprašė. Ieškovą atstovaujančios profesinės sąjungos atstovė ir teismo posėdžio metu tik formaliai palaikė reikalavimą panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą kaip neteisingą, nors neginčijo komisijos atsisakymo nagrinėti ieškovo reikalavimą pagrindo ir neįrodinėjo, kad nepažeidė trijų mėnesių kreipimosi į ginčų komisiją termino, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo naikinti darbo ginčų komisijos sprendimo, šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

Vienok, ieškinio pateikimo darbo ginčų komisijai termino praleidimas, neužkerta kelio ieškovui ginti savo interesus teisme. DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. DK normose atskiriami ieškinio senaties ir procesiniai (procedūriniai) terminai. DK 289 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra procedūrinis terminas( laikotarpis veiksmams atlikti - kreiptis į darbo ginčų komisiją ir šis procedūrinis terminas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). Kadangi ieškovas nėra praleidęs bendro ieškinio senaties termino savo reikalavimams pateikti teismui, taip pat nepraleidęs vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, todėl teisme ieškovo teisė gintina.

Nėra tarp šalių ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo datos ir pagrindo. Ginčo esmę sudaro tai, jog ieškovas teigia, kad atsakovas turėjo pareigą pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną 2016-05-05, tačiau ne dėl ieškovo kaltės neatsiskaitė, todėl patikslintu ieškiniu prašo priteisti: 1)vidutinį darbo užmokestį už 2016m. gegužės 1-4 dienas, už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį kiekvieną dieną nuo 2016m. gegužės 5d. iki teismo posėdžio dienos( 2017-02-27) iš viso už 9 mėnesius ir 22 dienas bei toliau iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) už uždelstas atsiskaityti 12 dienų ( nuo 2016m. gegužės 5 iki 17 dienos). Pažymėtina, kad ieškovas realizuodamas savo procesinę teisę teikė teismui patikslintą ieškinį ir pirminiu ieškiniu reikalautos kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsisakė.

DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.

Nustatyta, kad atsakovas 2016m. gegužės 16d. pervedė į ieškovo banko sąskaitą 1574, 53 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad ši piniginė suma yra atlyginimas ir dienpinigiai už 04 mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovo atstovai nurodė, kad 2016m. gegužės 5d. su ieškovu nepavyko atsiskaityti dėl paties ieškovo kaltės, nes jis neatvyko į darbdavio buveinę pasirašyti ant darbo sutarties, susipažinti su priskaičiuotu ir išmokamu darbo užmokesčiu, dienpinigiais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Sprendžiant ar yra pagrindas taikyti atsakovui kaip buvusiam ieškovo darbdaviui DK 141 straipsnio 3 dalies padarinius pažymėtina, kad 2016m. gegužės 16d., padarydamas mokėjimo pavedimą į ieškovo banko sąskaitą su ieškovu atsiskaitė pilnai, ši išvada pagrįsta ir dėl to, kad ieškovas, perkėlus ginčą nagrinėti teisme, susipažinęs su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, 2016m. vasario 14d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu nebereikalavo nepilnai išmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tuo ieškovas parodė iš esmės sutinkantis, kad 2016m. gegužės 16d. atsakovas išmokėjo jam visas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurių ieškovas anksčiau reikalavo kaip neva neišmokėtų. Tačiau patikslintame ieškinyje ieškovas pareiškė naują reikalavimą priteisti darbo užmokestį už 2016m. gegužės 1-4 dienas( tokio reikalavimo pradiniame ieškinyje nebuvo). Kaip matosi iš atsakovo atstovų paaiškinimų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio, pateikto apžiūrai teismo posėdžio metu, nuo 2016m. gegužės 2d. iki gegužės 5d.( atleidimo dienos) ieškovui buvo žymimos pravaikštos, nes gegužės mėnesį ieškovas į darbą jau neatvyko ir darbo užmokestis už gegužės mėnesį jam nebuvo skaičiuojamas(gegužės 1 diena – šventinė). Ieškovas pravaikštų neginčijo ir neįrodinėjo priešingai, tai yra, kad tuo laikotarpiu dirbo pas atsakovą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nepriskaitytą ir nesumokėtą darbo užmokestį už 2016m. gegužės 1-4 dienas, viso 63,15 Eur bei po 63,15 Eur už uždelstą atsiskaityti laikotarpio kiekvieną dieną nuo 2016m. gegužės 5d. iki teismo posėdžio dienos( 2017-02-27) iš viso už 9 mėnesius ir 22 dienas bei toliau iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti po 217,80 Eur ( išmokama suma) už uždelstas atsiskaityti 12 dienų( nuo 2016m. gegužės 5d. iki 17d.) pažymėtina, kad darbo sutarties nutraukimo data 2016m. gegužės 5d. šalių nėra ginčijama, vienok vertinant ar buvo tarp šalių atskira data apibrėžtas susitarimas dėl galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo ieškovu ir/ar atsakovas privalėjo atsiskaityti atleidimo dieną, ar yra atsakovo kaltė, kad ieškovui priklausančios darbo išmokos buvo sumokėtos ne 2016m. gegužės 5d., o gegužės 16d.( ieškovas neatsiskaitymo laikotarpio pabaigą gegužės 17d. nurodo neteisingai, nes atsakovas mokėjimo pavedimą atliko gegužės 16d.), būtina analizuoti rašytinius įrodymus, taip pat vertinti atsakovo atstovo paaiškinimus( ieškovo betarpiškų paaiškinimų teismas neišgirdo, kadangi ieškovas nei į vieną iš trijų teismo posėdžių neatvyko, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu). Kaip matosi iš ieškovo prašymų, trumpųjų (SMS) žinučių, 2016m. balandžio 23d. ieškovas R. R. parašė darbdaviui( atsakovui) SMS žinutę, kad nebenorintis kas mėnesį mokėti antstoliams ir galintis pradėti tvarkyti asmens bankroto reikalus, taip pat įsidarbinti ten kur „lietuvos antstoliai nepasiekia“ ir prašė atleisti jį iš darbo nuo 2016m. balandžio 30d. pačiam prašant, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas( darbo ginčo bylos medžiaga, b.l. 42, 52-58). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu ryšį palaikė telefonu ir SMS žinutėmis, pirmieji ieškovo prašymai atleisti jį iš darbo buvo gauti 2016m. balandžio 23d. skenuoti ir neišskaitomi, 2016m. gegužės 5d. ieškovo prašymas atleisti jį iš darbo nuo 2016m. balandžio 30d. gautas paštu. Kadangi ieškovas gegužės mėnesį į darbą nebeatvyko ir darbo funkcijų nebevykdė, tai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam buvo žymimos pravaikštos. 2016-05-05 gavus paštu ieškovo prašymą atleisti iš darbo, tą pačią dieną priimtas įsakymas dėl atleidimo. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad tą pačią, 2016m. gegužės 5d., telefoninio pokalbio metu informavo ieškovą, kad jo prašymas dėl atleidimo iš darbo gautas ir kad jis atleistas nuo gegužės 5d., tarėsi su ieškovu dėl atsiskaitymo, ieškovas prašė, dėl skolų antstoliams, nepervesti atsiskaitymo per banką. Susitarė, kad atsiskaitys iki gegužės 15d., bet ieškovas neatvyko, todėl gegužės 16d. atsiskaitymą pervedė į ieškovo sąskaitą SEB banke. Ieškovas nedalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas neturėjo galimybės betarpiškai išklausyti paties ieškovo paaiškinimų ir argumentų ar tarp jo ir atsakovo, kaip teigia pastarasis, buvo susitarimas dėl atsiskaitymo datos. Kita vertus, netikėti atsakovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes kaip matosi iš susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo SMS žinutėmis turinio, į ieškovo 2016-05-05 klausimą: „...žinau, kad laišką gavai, kada man tikėtis atsiskaitymo?“, atsakovas 2016-05-06 parašo: „...iki 15 dienos“, ieškovas į tai atsako: „Supratau“ ir „Jei imanoma, antstoliams nemokėk. Buciau dėkingas“ (darbo ginčo bylos medžiaga, b.l.42). Kad ieškovas turėjo eilę skolinių įsipareigojimų patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – antstolių patvarkymai dėl skolų išieškojimo.

Pagal DK darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šioje byloje laikoma įrodyta aplinkybė, kad tarp šalių buvo susitarimas atsiskaityti iki 2015m. gegužės 15d., kad atsikaityta gegužės 16d.( diena vėliau) esmės nebekeičia. Taigi teismas laiko, kad nėra sąlygų, kurioms esant atsakovui, kaip buvusiam darbdaviui, kiltų DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, todėl ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą teismas nepasisako dėl ieškinyje prašomų priteisti piniginių sumų( darbo užmokesčio) apskaičiavimo metodikos teisingumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą.

Atsakovo išlaidas šioje byloje sudaro advokato atstovavimo išlaidos, viso 920 Eur, iš jų: 300 Eur darbo ginčų komisijoje( advokatė surašė atsakovei UAB „Dadodera“ atsiliepimą į R. R. ieškinį, teikė konsultacijas ir atstovavo UAB „Dadodera“ darbo ginčų komisijos posėdyje 2016-11-03 nagrinėjant R. R. ieškinį); 620 Eur pirmos instancijos teisme( teikė konsultacijas, surašė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atstovavo teisme).

Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šalies teisė į darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra pripažįstama. Tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ( DGK) perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. kovo 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Pagal Lietuvos CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šioje byloje advokatė atstovavo atsakovą darbo ginčų komisijoje, taip teisme ( dalyvavo trijose teismo posėdžiuose), ruošė ir laiku teismui pateikė atsiliepimus į ieškovo ieškinius ir patikslintą ieškinį pateiktus darbo ginčų komisijai ir teismui, teisme operatyviai tarpininkavo išreikalaujant iš UAB „Dadodera“ bylos nagrinėjimui reikalingus rašytinius įrodymus, kurių pagrindu ieškovas teikė patikslintą ieškinį. Aplinkybė, kad darbo ginčų komisijoje ieškovo ieškinys iš esmės nebuvo išnagrinėtas nereiškia, kad atsakovas, kuris naudojosi advokatės paslaugomis, ruošėsi bylai, teikė atsiliepimą ir rašytinius įrodymus, netenka teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą, vien dėl to, kad ieškovas praleido terminą per kurį buvo galima pateikti ieškinį darbo ginčų komisijai ir pastaroji ginčą nagrinėti atsisakė. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje tokia šalių teisė į atstovavimo išlaidų atlyginimą nėra paneigiama, svarbu, kad išlaidos būtų pagrįstos ir būtinos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, advokatės sugaištą darbo laiką( advokatės kontora yra kitame nei vyko darbo ginčų komisijos posėdis ir teismo procesas mieste), bylos sudėtingumą, ieškinio reikalavimų visišką nepatenkinimą, teismas vertina, jog 920 Eur dydžio advokato atlyginimas yra atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. ieškinį UAB „Dadodera“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, neišmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, atmesti.

Priteisti UAB „Dadodera“ iš R. R., a.k(duomenys neskelbtini) 920 Eur ( devynis šimtus dvidešimt eurų ) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.