Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-05-27 · Civilinė byla Nr. e2-1052-799/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-27
Bylos Nr.
e2-1052-799/2015
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00860-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
R. O.
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1052-799/2015Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00860-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 42.3.; 42.10.; 63.3.; 99.5.; 116.5.2. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 27 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei R. O. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 173,77 Eur negrąžintą paskolos sumą, 164,35 Eur palūkanų sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį, kitas jo turėtas išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „4finance“, valdantis sistemą smscredit.lt, ir atsakovė 2011-12-28 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė 173,77 Eur kreditą 30 dienų terminui su 114,37% dydžio metine palūkanų norma. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2012-01-27. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negražino skolos bei palūkanų.

Atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl ieškovo reikalavimas dėl 173,77 Eur negrąžinto kredito priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.59, 6.63, 6.245, 6.256 str.).

Remiantis sutarties 7.1. punktu ieškovas paskaičiavo atsakovei palūkanas, kurių už laikotarpį nuo 2012-01-28 iki 2012-08-22 suma sudaro 164,35 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė kredito negrąžino laiku. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovei 114,37 procentų metinę palūkanų normą, kurių suma sudaro 164,35 Eur.

Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas, vartojimo kredito sutartyje nustatytos metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 164, 35 Eur palūkanos yra beveik lygios negrąžinto kredito 173,77 Eur sumai. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovei 173,77 Eur sumą, ir neatgavęs šios sumos patyrė būtent tokio dydžio (164,35 Eur) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (173,77 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (164,35 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 1/3, t. y. iki 54,78 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-04-30, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės ieškovui, nuo priteistos sumos 228,55 Eur, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 15,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279 str., 285 str., 286 str., 287 str., teismas,

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. O.., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4finance“, į. k(duomenys neskelbtini), naudai – 173,77 Eur negrąžintos paskolos, 54,78 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 228,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vida Butanavičiūtė