Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams L. A. ir G. A.

atsakovui V. A.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal ieškovų L. A. ir G. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl iškeldinimo iš nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodytu turtu naudojasi ir 1/2- oje namo dalyje iki šiol gyvena jų tėvo brolis- atsakovas V. A. be teisinio pagrindo, nesant jokios sutarties, privalomų mokesčių už suteiktas paslaugas nemoka. Gyvendamas jiems nuosavybės teise priklausančio turto dalyje, atsakovas gyvenamųjų patalpų netvarkė ir aplinkos neprižiūrėjo bei nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių, netinkamu savo elgesiu aplinkiniams darė neįmanomas ir nesaugias gyvenimo sąlygas: nuolatos girtavo, name lankėsi asocialus asmenys, su kuriais vartojo alkoholį, triukšmavo, konfliktavo ir šiukšlino gyvenamąsias patalpas bei aplinką.

Ne kartą žodžiu ragino V. A. išsikelti iš nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo, iš patalpų neišsikėlė ir toliau jomis naudojosi be leidimo, suteikė galimybę pašaliniams asmenims nuolat lankytis name ir girtauti, gyvenamojo namo dalį pavertė lindyne. Atsakovas kliudo jiems įgyvendinti savo kaip nuosavybės teise priklausančio turto savininkų teises nevaržomai naudotis turtu, jį valdyti ir disponuoti savo nuožiūra, 2018-04-17 per antstolę įteikė V. A. 2018-04-16 pranešimą iki 2018-07-16 išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais iš anksčiau išvardinto turto. Tačiau šio raginimo atsakovas nevykdo ir toliau gyvena jiems nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje.

Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) 4.20 straipsnis). Nuosavybės teisė yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti ( CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą ( CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu ( CK 4.98 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas, antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos. Pateikiami registro išrašai patvirtina, kad esa nekilnojamojo turto savininkai. Jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdamas jų kaip šio turto savininkų, teises nevaržomai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovai nesutinka, kad atsakovas apribotų jų nuosavybės teisę, ir jų teisė turi būti ginama.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas materialinės teisės normas, į tai, kad tarp ieškovų ir atsakovo nėra jokių prievolinių santykių, atsakovas, gyvendamas ieškovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose be sutikimo, pažeidžia turto savininkų teises, apribodamas galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, ieškovų pažeistų teisių gynybai taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugą, atsakovas iškeldintinas iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto su visais jam priklausančiais daiktais (CK 1.5 straipsnis, 4.20 straipsnis, 4.35 straipsnis, 4.37 straipsnis, 4.93 straipsnis, 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).

CPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas. Pranešimas išsikelti atsakovui įteiktas 2018-04-17. Praėjus daugiau nei trims mėnesiams po raginimo gavimo atsakovas vis dar gyvena ieškovams priklausančioje namo dalyje, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytinas terminas iškeldinimui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinį pilnai motyvais ir argumentais išdėstytais ieškinyje, nurodė papildomai jog neprašo iš atsakovo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų, jam pripažįstant ieškinį.

Atsakovas V. A. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko visiškai, tai yra sutiko išsikelti iki 2018 m. rugsėjo 15 dienos (b.l. 29).

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį taip pat pripažino pasirašydamas standartinę ieškinio pripažinimo formą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 str. 2 d, b. l. 41).

Teismas išaiškino atsakovui teisę vesti bylą per atstovą advokatą ar jo padėjėją numatytą CPK 20 str. 51 str., 161 str. ir paaiškino, kad vieną kartą dėl pasirūpinimo atstovu gali būti atidėtas teismo posėdis, tačiau atsakovas nurodė jog ves bylą pats ir nesirūpins jog jį atstovautų advokatas ar advokato padėjėjas.

Atsakovas dėl faktinių bylos aplinkybių paaiškino jog nesutinka, kad jis nesirūpina dalimi turto priklausančia ieškovams, kadangi jam tuo turtu naudotis leido ieškovų tėvas, o jo brolis, kurio šiuo metu net broliu nelaiko dėl jo elgesio ir buvo susitarimas jog jis (atsakovas) galės gyventi iki gyvos galvos adresu (duomenys neskelbtini). Jis mokesčius mokėjo bei prižiūrėjo namo bei kitų statinių būklę, juos pagerino, tinkamai naudojosi turtu ir žemės sklypo dalimi. Pripažįsta jog vėliau mokesčių nemokėjo, kadangi paskolino ieškovų tėvui, tuometiniam turto savininkui, motinos paprašytas, didelę pinigų sumą be jokios sutarties ir šis paskolos negrąžino, todėl jis nustojo mokėti mokesčius. Neišsikėlė iki 2018 m. rugsėjo 18 dienos, nes nesusirado kur, jis kito būsto ar nekilnojamojo turto neturi ir išsikėlęs papildys benamių gretas.

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovų vardu nuosavybės teise yra registruota kiekvienam po ¼ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų bei kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) bei po 193/757 žemės sklypo kitos paskirties tuo pačiu adresu esančio nuo 2017 m. rugpjūčio 9, įgytų dovanojimo sutarties pagrindu. Kita dalis pastatų ir žemės sklypo priklauso kitam fiziniam asmeniui, kuris nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu ir nesusijęs su bylos šalimis giminystės ryšiais. Atsakovas yra ieškovų dėdė, jų tėvo brolis. Byloje pateikta ir dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovams jų tėvai V. A. ir F. A. lygiomis dalimis padovanojo įvardintą anksčiau turtą iš kurio ieškovai prašo iškeldinti atsakovą.

Ieškovai yra išsiuntę atsakovui 2018 m. balandžio 16 d. pranešimą išsikelti iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. liepos 16 dienos. Pranešimas atsakovui įteiktas pasirašytinai 2018 m. balandžio 17 dieną (b. l. 22, 23). Atsakovas iki šio laiko nėra išsikėlęs iš pastatų, priklausančių ieškovams nuosavybės teise, bei naudojasi jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.

Ieškovai ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.98 str. ir reiškia negatorinį ieškinį. Suformuota Teismų praktika, kad tais atvejais jeigu savininkas (savininkai) negali naudotis nekilnojamuoju daiktu ar jo dalimi, jo teisės ginamos būtent pareiškus negatorinį ieškinį. Ieškovas, būdamas nekilnojamojo daikto savininkas turi įrodyti, kad negali naudotis savo daiktu dėl to, kad juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo kitas asmuo, tai yra turi įrodyti tai jog yra daikto savininkas ir, kad jo teisės pažeistos taip jog jis negali naudotis daiktu. Teismas pasisako jog ieškovai įrodė ir byloje nekilo ginčo, kad jie yra nekilnojamųjų daiktų, išvardintų ieškinyje, nurodytų dalių savininkai, nekilo ginčo ir dėl to jog jie negali naudotis nekilnojamųjų daiktų dalimi, priklausančia jiems nuosavybės teisė nuo 2017 m. rugpjūčio 9 dienos. Ginčo turtas jiems buvo padovanotas tėvų, kurie jokių pretenzijų atsakovui raštu dėl turto atlaisvinimo nėra pareiškę. Ieškovai neįrodė (CPK 178 str.) jog jų tėvai, būdami turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, aplamai reiškė bet kokias pretenzijas atsakovui.

Byloje nėra ginčo jog atsakovas minėtu turtu naudojosi jau tada kai jo turto savininkai buvo ieškovų tėvai, todėl teismas pasisako ir dėl šios aplinkybės, o būtent daro išvadą, kad tarp buvusių savininkų ir atsakovo buvo susiklostę neatlygintini panaudos santykiai, kuriuos reguliuoja CK 6.629 straipsnio nuostatos. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai ar jų tėvai (būdami savininkais) iš atsakovo reikalavo mokesčių už naudojimąsi butu, nėra jokių sutarčių ir dėl to kokią dalį mokesčių turėtų mokėti atsakovas. Panaudos teisiniai santykiai jau buvo susiformavę iki ieškovai tapo savininkais. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar jį neatlygintinai perduoti, naujam daikto savininkui pereina teisės ir pareigos pagal ankstęsnę panaudos sutartį. CK 6.641 straipsnyje nustatytais pagrindais panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį, t.y. jei panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį; nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą; iš esmės pablogina daikto būklę; be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui bei jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.

Ieškovai įrodinėja jog atsakovas turtą naudoja ne pagal paskirtį ir netinkamai, tai yra nesirūpina jo būkle, girtauja., blogina būklę, leisdamas lankytis pašaliniams asmenims. Atsakovas savo faktiniais veiksmais nuo pat bylos iųkėlimo šių aplinkybių neginčijo ir sutiko su ieškiniu. Atsakovas taip pat nurodė kitas aplinkybes, o būtent jog jis mokėjo mokesčius ir pagerino pastatų bei kito turto būklę, mokesčius nustojo mokėti kai jo broils, tuo metu turto savininkas negrąžino paskolos. Atsakovas savo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti jokių įrodymų netyeikė ir teismas jas laiko neįrodytomis. Be to buvo ar ne atsakovo ir jo brolio paskolos santykiai neturi reikšmės ginčo sprendimui. Atsakovas priešieškinio byloje nereiškė ir jokių nuostolių už, jo teigimu. atliktus pagerinimus priteisti neprašė, atsisakė bylą vesti per atstovą advokatą ar jo padėjėją,visa laiką ieškinį pripažino ir sutiko išsikelti.

CK 6. 642 str. 1 d. reglamentuoja jog kiekviena panaudos sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Panaudos santykiai tarp šalių atsirado ne rašytinės sutarties pagrindu ir kitokio termino sutarčiai nutraukti nei nurodyta anksčiau nėra nustatyta (susitarta), todėl panaudos sutartį panaudos davėjas – gali nutraukti tik prieš tris mėnesius įspėjęs panaudos gavėją - šioje byloje atsakovą apie panaudos sutarties nutraukimą. Įspėjimui reglamentuotam CK 6.642 str. 1 d. įstatymo leidėjas nenustatė specialios formos ar turinio reikalavimų, tačiau pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką įspėjimo turiniui keliamas privalomas reikalavimas , kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį bei suteiktų panaudos gavėjui laiko tarpą pasiruošti grąžinti viską ką yra gavęs pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2016).

Ieškovai CK 6.642 str. numatytą reikalavimą yra atsakovui išsiuntę ir V. A. reikalavimas įteiktas yra pasirašytinai įteiktas 2018 m. balandžio 17 d., terminas išsikelti buvo nustatytas iki 2018 m. liepos 16 dienos. Taigi ieškovai yra įvykdę įstatymo reikalavimus panaudos sutarčiai nutraukti, įspėję atsakovą apie panaudos sutarties nutraukimą prie tris mėnesius ir nuo 2018 m. liepos 18 d. atsakovas turtu naudojasi be teisinio pagrindo, todėl jis iškeldintinas iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams nuosavybės teise.

Ieškovai prašo atsakovą iškeldinti per 10 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas pasisako, kad atsakovas nuosavybės teise būsto neturi ir jam reikalingas laikas susirasti kitą gyvenamąją patalpą, todėl nustato 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo sprendimui įvykdyti (CPK 284 str. 1 d.).

Dėl antrojo ieškovų reikalavimo teismas pasisako, kad CPK 273 str. ginčo santykiams netaikytinas, kadangi jame (1d.) nustatyta jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime nurodo, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus savo lėšomis, jas išsiieškodamas iš atsakovo. Šioje byloje teismas ne įpareigoja atsakovą išsikelti, o priima sprendimą jį iškeldinti ir tik nustato vieno mėnesio terminą atsakovui šiam sprendimui įvykdyti, taigi atsakovui neįvykdžius sprendimo geruoju per vieną mėnesį, ieškovai įgyja teisę vykdomąjį dokumentą teikti antstoliui ir prasideda Vykdymo procesas pagal CPK nuostatas, kadangi iškeldinimo tvarką reglamentuoja CPK 769 straipsnis. Teismas padarė išvadą jog antrasis ieškovų reikalavimas nepagrįstas ir jo netenkina.

Ieškovai neprašo priteisti iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, civiliniame procese dalioja dispozityvumo princjpas, tai yra asmuo turi teisę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.) ir ieškovams bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje neprašant priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, jos ieškovams nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263- 270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Iškeldinti atsakovą V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu (daiktais) iš ieškovams L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 386/757 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių : 1.2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kitų inžinerinių statinių (šulinio, atliekų duobės, kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio, rūkyklos, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismo sprendimui įvykdyti geruoju.

Ieškovų L. A. ir G. A. ieškinio antrojo reikalavimo dėl leidimo jiems iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų jų lėšomis ir išieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš V. A. netenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,01 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, per 30 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gal būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.