- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-463-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04845-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.3.1.20.4Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) R. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal R. Č. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vaiva Šimkienė, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė verslui“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Noviti“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų paskelbiant varžytynes Nr. S-24-71-18784, kuriuo prašė pripažinti įvykusias varžytynes neteisėtomis, panaikinti varžytynių rezultatus, atlikti tinkamus veiksmus nustatant nekilnojamojo turto vertę, leisti pasiūlyti savo pirkėją.
1.1. Skunde nurodė, kad jis atsitiktinai sužinojo, kad jam priklausanti nekilnojamojo turto dalis - ½ dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota varžytynėse. Pareiškėjas teigia, kad apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus nebuvo informuotas, neturėjo galimybės pasiūlyti pirkėjo. Pareiškėjas yra tame bute deklaravęs gyvenamąją vietą, ten taip pat deklaruota nepilnamečio pareiškėjo sūnaus K. Č. gyvenamoji vieta. Pareiškėjas teigia, kad buto dalis parduota už 14 670,00 Eur, kvadrato kaina 591,58 Eur, kas neatitinka rinkos kainos. Pareiškėjas nurodo, kad neaišku kaip buvo nustatyta turto vertė, nes nei pareiškėjo, nei kito savininko niekas neprašė turto aprodyti, nesiūlė atlikti nepriklausomo turto vertinimo, nesiuntė pareiškėjui procesinių dokumentų nei gyvenamosios vietos, nei darbo vietos adresu. Pareiškėjas nurodė, kad reikalauja pripažinti įvykusias varžytynes neteisėtomis, panaikinti jų rezultatus, atlikti tinkamus teisėtus veiksmus dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, leisti pasiūlyti pirkėją, kuris sutinka pirkti turtą brangiau.
2. Antstolė Vaiva Šimkienė 2024 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-24-71-22761 atsisakė tenkinti skundą. Patvarkyme nurodė:
2.1. Antstolės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0071/23/01500 dėl 3 039,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Noviti“ naudai pagal 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-6232; vykdomoji byla Nr. 0071/23/01504 dėl 4 540,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojos UAB „Noviti“ naudai pagal 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-6238; vykdomoji byla Nr. 0071/23/01543 dėl 4 771,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojos UAB „Finansų bitė verslui“ naudai pagal 2023 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-14545-918/2023 ir vykdomoji byla Nr. 0071/24/00343 dėl 6,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-14545-918/2023.
Šalies argumentai
2.2. Vykdant vykdomąsias bylas, 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo buvo prašoma leisti skolą mokėti dalimis po 500,00 Eur, prašyme pareiškėjas nurodė antstolei savo kontaktinius duomenis: adresas - (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas - (duomenys neskelbtini). Antstolė Vaiva Šimkienė 2023 m. spalio 16 d. priėmė Patvarkymą dėl skolos mokėjimo dalimis Nr. S23-43311, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo tenkintas ir pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad skola bus nuskaičiuojama dalimis po 500,00 Eur iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose kiekvieno mėnesio 16 dieną, o pareiškėjas buvo įpareigotas užtikrinti, kad kiekvieną mėnesį jo sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis įsipareigojimams įvykdyti. Patvarkymu pareiškėjas taip pat buvo informuotas ir apie tai, kad įsipareigojimų nevykdant ar juos vykdant netinkamai, be atskiro įspėjimo, antstolė gali taikyti kitas priverstines vykdymo priemones. Patvarkymo rengimo dieną išieškotinos sumos likutis sudarė 15 697,00 Eur, nuo prašymo pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 20 d. iki šio patvarkymo rengimo dienos 2024 m. spalio 14 d. antstolės Vaivos Šimkienės depozitinėje sąskaitoje iš skolininko buvo gauta iš viso tik 204,34 Eur. Kadangi R. Č. nemokėjo skolos dalimis, kaip buvo pats prašęs, antstolė ėmėsi vykdymo veiksmų – 2023 m. gruodžio 6 d. areštavo pinigines lėšas, esančias skolininko bankų sąskaitose, visai išieškotinai sumai procesinio veiksmo atlikimo dieną – 16 099,08 Eur, taip pat skolos išieškojimą nukreipė į skolininko gaunamą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuri yra skolininko darbovietė, o skolininkas yra jos vadovas.
2.3. 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas prašė pateikti vykdomųjų bylų kopijas, atsakydama į šį prašymą antstolė 2024 m. sausio 9 d. raštu informavo, kad skolininkas gali susipažinti su vykdomosiomis bylos prisijungęs prie vykdomųjų bylų portalo. Tačiau toliau nedengiant skolos antstolė 2024 m. birželio 3 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir turto arešto akto patikslinimo Nr. S24-20753, vadovaujantis VĮ Registrų centras paskelbta vidutine areštuoto rinkos verte, ½ dalis buto įvertinta 24 600 Eur. Šiuo patvarkymu išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, dėl pirkėjo pasiūlymo, kad varžytynės bus skelbiamos po 2024 m. birželio 25 d., o patvarkymas išsiųstas el. paštu- (duomenys neskelbtini). Po šio patvarkymo priėmimo, pareiškėjas buvo atvykęs į antstolio kontorą ir jam buvo paaiškinta žodžiu visa informacija susijusi su jam priklausančiu ir areštuotu nekilnojamuoju turtu.
2.4. Antstolė 2024 m. birželio 28 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-24-71-14851, kuris pareiškėjui įteiktas asmeniškai 2024 m. liepos 5 d., tačiau pareiškėjas į antstolę nesikreipė. Varžytynėms neįvykus, buvo priimtas patvarkymas dėl siūlymo perimti turtą Nr. S24-28948, kuris įteiktas pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytinai. 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtas patvarkymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-24-71-18784, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. rugsėjo 24 d. Taigi, visi antstolės patvarkymai pareiškėjui buvo tinkamai įteikti, pareiškėjas apie vykstantį procesą buvo informuotas, todėl jo skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
3. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad antstolė vadovavosi VĮ „Registrų centras“ nurodyta vidutine rinkos verte, kuri neatitinka realiosios. Pareiškėjo užsakymu atlikus buto rinkos vertės vertinimą, nustatyta, kad jo vertė yra 60 000 Eur. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie priimtą turto arešto aktą, antstolė nepateikia jokios informacijos, kada toks aktas buvo įteiktas pareiškėjui. Patvarkymas skelbti varžytynes negalėjo būti suformuojamas, kadangi pareiškėjas negavo turto arešto akto. Pareiškėjui informacija nebuvo pateikta, o tik nurodyta, kad jis turi jungtis prie antstolio vykdomųjų bylų sistemos, ko skolininkas padaryti nemoka. Patvarkymo dėl varžytynių el. paštu pareiškėjas negavo. Antstolė klaidingai nurodo, kad skolininkas gavo ir perskaitė dokumentus dėl varžytynių, kadangi jis lankėsi pas antstolę iki šių antstolio veiksmų atlikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo R. Č. skundo netenkino.
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo pateikto turto vertinimo pažymėjo, kad butas, kaip visuma, yra vertingesnis, nei atskirai parduodama buto dalis, kuri suponuoja tam tikrus nepatogumus – bendro naudojimo patalpas, mažiau privatumo ir pan., todėl pareiškėjo pateiktas vertinimas šiuo atveju nereiškia, kad ½ dalis buto turi būti įvertinta tik matematiškai per pusę padalintos buto rinkos vertės suma. Norėdamas pateikti tinkamą įrodymą, pareiškėjas galėjo pateikti duomenis, kokia yra rinkos vertė ½ dalies buto, tačiau tokio įrodymo nepateikė.
Šalies argumentai
4.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. R. Č. antstolei pateikė prašymą leisti mokėti skolą dalimis po 500 Eur. Prašyme pareiškėjas nurodė savo kontaktinius duomenis – adresą (duomenys neskelbtini), elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) bei mobilaus telefono numerį. Dar sykį R. Č. į antstolės kontorą buvo atvykęs 2023 m. gruodžio 14 d., pateikė prašymą jam pateikti visų vykdomųjų bylų kopijas, prašyme nurodė tuos pačius savo kontaktinius duomenis, prašė vykdomųjų bylų kopijas siųsti jam į nurodytą elektroninį paštą. Antstolė Vaiva Šimkienė tenkino pareiškėjo prašymą ir 2023 m. gruodžio 16 d. priėmė Patvarkymą dėl skolos mokėjimo dalimis Nr. S23-43311, pareiškėjas buvo įpareigotas užtikrinti, kad kiekvieną mėnesį jo sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis įsipareigojimams įvykdyti. Patvarkymu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad įsipareigojimų nevykdant ar juos vykdant netinkamai, be atskiro įspėjimo, antstolė gali taikyti kitas priverstines vykdymo priemones. Iš pareiškėjo viso išieškotina suma sudarė 15697,00 Eur, kadangi tokia suma yra didelė, nustačius, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, antstolė 2023 m. spalio 16 d. Turto arešto aktu Nr. S23-43310 areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamą turtą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas R. Č. savo įsipareigojimo nevykdė – skolos nemokėjo, nuo prašymo pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 20 d. per daugiu nei metus laiko iš skolininko buvo išieškota tik 204,34 Eur. Antstolė 2023 m. gruodžio 6 d. areštavo pinigines lėšas, esančias skolininko bankų sąskaitose, taip pat nukreipė išieškojimą į skolininko gaunamą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra pats pareiškėjas.
4.3. 2024 m. birželio 3 d. antstolė priėmė Patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir turto arešto akto Nr. 2023029229 patikslinimo Nr. S24-20753, kuriuo buvo įvertintas pareiškėjo nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimo suma – 24 600,00 Eur. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnį, skolininkas prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo patvarkymą, pareiškėjas buvo informuotas, kad antstolė Vaiva Šimkienė pareiškėjui priklausančio turto varžytynes, jei skola padengta nebus, skelbs po 2024 m. birželio 25 d., bei kad jis gali pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise iki varžytynių paskelbimo dienos surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas vadovaujantis jo 2023 m. gruodžio 14 d. nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 28 d. antstolė priėmė Patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-24-71-14851. Šiuo patvarkymu antstolė, vadovaudamasi CPK 613 straipsniu, 664 straipsnio 3 dalimi, 694 straipsnio 1 dalimi, 706, 713 ir 718 straipsniais, paskelbė pirmąsias varžytynes pareiškėjo nekilnojamajam turtui – ½ daliai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina 19 680,00 Eur (80 proc. nuo nustatytos turto rinkos vertės). Antstolės patvarkymas skolininkui išsiųstas jo prašymuose nurodytu elektroniniu paštu bei pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), taip pat jo prašymuose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)) siųstas patvarkymas pareiškėjui įteiktas asmeniškai pasirašytinai 2024 m. liepos 5 d.
4.4. Varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2024 m. liepos 29 d., jose nedalyvavus nė vienam dalyviui, antstolė priėmė patvarkymą Nr. S24-28948, kuriuo bylos šalis informavo, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos neįvykusiomis, išieškotojams buvo pasiūlyta perimti iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) neparduotą turtą savo nuosavybėn iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjui siųstas šis antstolės patvarkymas įteiktas jam asmeniškai pasirašytinai 2024 m. rugpjūčio 1 d.
4.5. Antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje nebuvo gautas nė vieno iš kreditorių sutikimas perimti iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) neparduotą turtą, antstolė 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė Patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-24-71-18784, kuriuo paskelbė antrąsias varžytynes pareiškėjo nekilnojamajam turtui – ½ daliai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina sudarė 14760,00 Eur (60 proc. nuo nustatytos turto rinkos vertės), varžytynių pabaiga 2024 m. rugsėjo 27 d. 13:23:59 val. Pareiškėjui patvarkymas įteiktas asmeniškai pasirašytinai 2024 m. rugsėjo 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas buvo nuolat informuojamas apie antstolės vykdomus išieškojimo veiksmus, pats pasirinkdavo, kada ir kaip jam reaguoti į siunčiamus raginimus ir patvarkymus. Išieškojimo pradžioje teikė prašymus mokėti skolą dalimis, susipažinti su vykdomosiomis bylomis. Pažymėta, kad pareiškėjo elektroninis paštas bei gyvenamoji vieta nesikeitė ir visą laiką buvo ta pati, iš šių faktinių duomenų teismas darė išvadą, kad apie visus atliekamus vykdymo veiksmus pareiškėjas buvo informuojamas tinkamai. Antstolės veiksmai vykdymo procese yra teisėti, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl skundas dėl antstolės veiksmų atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas R. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – skundą tenkinti, panaikinti varžytynių rezultatus, atlikti turto vertinimą, sudaryti galimybę gauti turto arešto aktą, sudaryti galimybę pasiūlyti savo pirkėją. Taip pat atskiruoju skundu pareiškėjas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, leisti pateikti papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų prašymų pateiktų skunde, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, buvo nešališkas suteikdamas pranašumą antstolei, nepašalino įrodymų prieštaravimų.
5.2. Teismas motyvavo, kad pareiškėjas turėjo pateikti ½ dalies turto vertinimą, tačiau tokios pareigos antstolei nenumatė, kuri iš esmės atliko tokius pačius veiksmus. Netinkamai įvertinta bylos medžiaga, kadangi vadovautasi antstolės paaiškinimais, kurie prieštarauja bylos medžiagai. Teismas neįsitikino, kad apeliantui antstolė įteikė dokumentus. Neišsprendė klausimo, kad nebuvo laikomasi CPK 681 straipsnio, taip pat CPK 510, 634 ir 704 straipsnių reikalavimų.
5.3. Pažymėjo, kad antstolė nustatė turto rinkos kainą, atlikusi vidutinės turto rinkos užklausą registrų centre, tačiau tai nėra kvalifikuotas rinkos vertės nustatymas. Pateikta tik asmeninė antstolės nuomonė, o ne atliktas tinkamas turto rinkos vertės nustatymas. Antstolė niekada nesiuntė jokio raginimo, kvietimo ir nebandė net patekti į pareiškėjui priklausantį turtą, pažeidžiant CPK 681 straipsnį. Pareiškėjui nebuvo įteiktas turto arešto aktas, kurį jis būtų galėjęs skųsti, taip pat byloje nėra šio pirminio turto arešto akto. Turto arešto aktas surašytas netinkamai, kadangi nebuvo nustatyta turto vertė. Turto vertinimo patvarkymas pareiškėjui taip pat nebuvo įteiktas.
5.4. Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 14 d. buvo atvykęs į antstolės kontorą, tačiau 2023 m. spalio 16 d. turto arešto aktas jam nebuvo įteiktas. Neįvertintos visos apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl 2023 m. gruodžio 14 d. prašymo, ir jo atsakymo, antstolis nevykdė skolininko prašymo persiųsti visus dokumentus el. paštu. Byloje nėra dokumentų įteikimo faktą patvirtinančių įrodymų.
5.5. Apeliantas teigia, kad jam įteikti dokumentai buvo bendrieji apie skolą, tačiau ne turto arešto aktas, taip pat skiriasi parašai ant įteikimo žymos, kas kelia abejonių, ar tokie dokumentai buvo įteikti pareiškėjui. Pareiškėjas prašė išreikalauti tokius duomenis, bet dėl jų pasisakyti negalėjo, nes juos analizavo tik teismas.
5.6. Nenustačius tinkamos apelianto turto rinkos vertės, pažeidžiami ir kreditorių interesai. Be to, apeliantas turi pirkėją, kuris turtą įsigytų už ženkliai didesnę kainą, nei buvo parduota varžytynėse. Varžytynių nugalėtojas galimai antstolės padėjėjo artimas draugas.
Atsiliepimas
6. Antstolė Vaiva Šimkienė atsiliepime į pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kurie nurodyti 2024 m. spalio 14 d. patvarkyme Nr. S-24-71-22761 dėl pareiškėjo skundo, bei papildomai pažymėta:
6.1. Apeliantas gaudavo visus siunčiamus jam dokumentus, taip pat apie antstolės procesinius veiksmus jis buvo informuotas asmeniškai antstolės ir antstolės kontoros darbuotojų. Apeliantas pats nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis vykdymo procese, nevykdė skolininko pareigų. Antstolė pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems argumentams.
6.2. Atskirajame skunde keliami nauji reikalavimai ir klausimai, kurie nebuvo skunde dėl antstolės veiksmų, kas pažeidžia CPK 312 straipsnį. Taip pat apeliacine tvarka atskirieji skundai nagrinėtini rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo prieštarauja CPK 336 straipsniui. Taip pat negali būt keliami nauji prašymai, teikiami papildomi paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos R. Č. skundas dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Apeliantas pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjo, nurodydamas, kad nori pateikti papildomų paaiškinimų, pateikti papildomų prašymų, tarp kurių ir dėl liudytojų apklausos.
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.
11. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantas savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, o papildomų paaiškinimų, naujų įrodymų rinkimas ir pateikimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės yra draudžiamas (CPK 314 ir 323 straipsniai). Byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Taigi naujų įrodymų rinkimas ir pateikimas, liudytojų apklausa, nėra galima apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai nėra bylos pakartotinis nagrinėjimas iš esmės.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
13. Teismo nutarčiai yra keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. CPK 329 straipsnio 2 -3 dalys numato absoliučius sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindus, kuriuos nustačius sprendimas (nutartis) yra panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pripažįstamos situacijos, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų.
14. Pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
15. Įstatymo reikalavimus atitinkančiu gali būti laikomas tik pagrįstas ir teisėtas teismo procesinis sprendimas, kuriame pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, išplaukiantys iš išsamaus teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025). Tuo atveju, jei teismas apskritai nepasisako dėl esminės dalies argumentų arba pasisako pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.
16. Dėl teismo sprendimo motyvavimo svarbos ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą apimties ne kartą yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pažymėdamas, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., EŽTT 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą.
17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, konstatavo, kad apie visus atliekamus vykdymo veiksmus pareiškėjas buvo informuojamas tinkamai, bei padarė išvadą, kad antstolės veiksmai vykdymo procese yra teisėti. Tačiau pareiškėjo esminiai argumentai buvo tokie, kad įvykusios varžytynės yra neteisėtos, nes: 1) neįteikti pareiškėjui antstolės patvarkymai; 2) nesuteikta galimybė pasiūlyti savo pirkėją; 3) netinkamai įvertintas turtas, dėl ko jis varžytynėse buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.
18. Pažymėtina, kad esminis skundo argumentas buvo dėl to, kad turtas parduotas netinkamai atlikus turto vertinimą, netinkamai nustačius areštuoto turto kainą. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar varžytynėse turtas buvo parduotas už esmingai mažesnę kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, neįvertinta areštuoto turto įkainojimo procedūra. Nors byloje nėra duomenų, kad būtų surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, tačiau paminėtina, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas vienas iš pagrindų pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu – jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad 2023 m. vasario 20 d. viso buto vertė buvo 60 000 Eur, teismas šio įrodymo nevertino kaip pagrįsto, kadangi vertė nustatyta ne ½ dalies, kuri priklauso skolininkui, visgi teismas nemotyvavo, kodėl antstolės turto įkainojimo procedūra, kuri buvo atlikta tokiu pačiu principu, buvo tinkama.
19. Taigi, iš nutarties turinio nėra aišku, kokie įrodymai buvo vertinami, kokiais teisės aktais remiantis padarytos teisinės išvados, vien faktinių aplinkybių nurodymas, jų neanalizuojant, negali būti laikomas teismui tenkančios pareigos motyvuoti savo priimamą procesinį sprendimą tinkamu įgyvendinimu. Spręstina, kad teismas tik formaliai pasisakė dėl pareiškėjo skundo, o tokia nutartis laikytina be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamos teismo nutarties turinio daro išvadą, kad dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su skundžiamų antstolio veiksmų (ne)teisėtumu, pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, apsiribojo tik bendro pobūdžio vykdymo proceso taisyklių išdėstymu ir CPK atitinkamų nuostatų pacitavimu bei faktinių aplinkybių nustatymu, o konstatavęs, kad apie visus atliekamus vykdymo veiksmus pareiškėjas buvo informuojamas tinkamai, nemotyvavo, kokias teisines pasekmes toks žinojimas turi skolininko teisėms ir pareigoms bei bylos pagal skolininko skundą baigčiai.
20. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų civilinio proceso taisyklių (CPK 443 straipsnio 1 dalis) ir nepasiūlė byloje dalyvaujančiam suinteresuotam asmeniui (išieškotojai – UAB „Finansų bitė verslui“) pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą (CPK 142 straipsnis) nei 2024 m. spalio 16 d. pranešimu, nei 2024 m. lapkričio 4 d. pranešimu, o tik pranešta apie priimtą 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį.
21. Apeliacinės instancijos teismui nustačius absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, nustatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Visgi bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš analizuojant pareiškėjo skundo argumentus, turėtų būti sprendžiama dėl skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų šalinimo, kadangi skundo reikalavimai nėra konkretūs, nėra aišku, kokie konkrečiai antstolės patvarkymai yra skundžiami ir kokiais motyvais, kas turi svarbią reikšmę sprendžiant dėl apskritai galimybės skųsti atitinkamus konkrečius patvarkymus (CPK 512 straipsnis).
Dėl bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu teisiniu pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.