- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- A2-563-169/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Atsakovas
- G. B., M. B.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka atnaujinus civilinį procesą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. B. ir M. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2013 m. gruodžio 27 d. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iš atsakovo G. B. priteisti 11 335,76 € (39 140,12 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 340,01 € (1 174 Lt) žyminio mokesčio ir 146,78 € (506,80 Lt) už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.
2014 m. kovo 17 d. sprendimu už akių, atlikus formalų įrodymų vertinimą, ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo G. B. priteisiant 11 335 76 € (39 140,12 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-12-30 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 486,80 € (1 680,80 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-284-636/2014, įtraukti į bylą bendraatsakovu M. B., jo atžvilgiu ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2015 m. kovo 17 d. nutartimi procesas civilinėje byloje 2-284-636/2014 atnaujintas, byloje atsakovu įtrauktas M. B..
Šalies argumentai
Teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas G. B. nurodė, jog nuo 2003 metų iki 2014 m. kovo mėn. faktiškai gyveno Ukrainoje, Lietuvoje lankydavosi retai ir trumpam. Neneigė fakto, kad jam nuosavybės teise priklausė automobilis Lexus LS 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėjo, kad nuo 2008 m. šiuo automobiliu faktiškai naudojosi kitas asmuo – M. B.. Paaiškino, jog nepavykus parduoti minėto automobilio Ukrainoje, jis paprašė savo brolio K. B. jį parvaryti į Lietuvą, o brolis žodinės panaudos sutarties pagrindu automobilį perdavė naudoti ir valdyti M. B.. Apie 2009 m. liepos 23 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusį eismo įvykį sužinojo tik 2014 m. gegužės 30 d. darbovietėje UAB „R2L“ gavęs antstolės Elenos Miliauskienės patvarkymą priimti vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-284-636/2014. Pažymėjo, jog sutikimo eksploatuoti automobilį Lexus LS 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne Lietuvoje nei žodžiu, nei raštu niekam nebuvo davęs. 2015 m. sausio 30 d. gavęs Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro raštą, sužinojo, kad „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filiale buvo sudaryta transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 2294949, galiojusi nuo 2009-07-23 iki 2009-08-22, todėl mano, kad, eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje metu, transporto priemonė Lexus LS 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Teismo posėdyje atsakovas G. B. patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą reikalavimą jo atžvilgiu ieškinį atmesti palaikė, prašydamas 11 335 76 € nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo M. B.. Patikino, jog eksploatuoti jam nuosavybės teisės priklausančio automobilio Lexus LS 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. nedavė, tačiau pripažino, kad minėto automobilio nepavykus parduoti Ukrainoje, jį gera valia perdavė savo broliui K. B. ir tėvui, prašydamas parduoti jį Lietuvoje. 2008 m. grįžęs į Lietuvą iš brolio sužinojo, kad automobilis Lexus LS 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakliuvo į auto įvykį, ir, anot brolio, yra nepataisomai sudaužytas. Šios informacijos niekur netikrino, patikėjęs, kad automobilis nebeeksploatuojamas išvyko atgal į Ukrainą, apie jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ir jo eksploatavimą nieko nežinojo, nei techninės apžiūros, nei draudimo sutarčių nesudarinėjo.
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, kuriame ieškovas be kita ko nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį pareiga apdrausti transporto priemonę tenka jos savininkui. Pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką sudaryta panaudos sutartis nepanaikina ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš neapdraustos transporto priemonės savininko. Ieškovo nuomone, sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies bei civilinio kodekso 6.6. straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, akivaizdu, jog transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą yra solidari, todėl ieškovas prašo solidariai iš atsakovų priteisti 11 335,76 € nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 340,01 € žyminio mokesčio ir 146,78 € už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, kartu nurodydamas, jog byloje pateikti duomenys apie transporto priemonės Lexus LS 400, valst. Nr. AB0387, naudojimą liudija, jog atsakovo G. B. elgesys neatitiko iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu.
Atsakovas M. B., kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nepranešė.
2014 m. kovo 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas už akių pakeistinas.
Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui. Draudikų biuro teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, įtvirtinta TPVCAPDĮ 23 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. liepos 23 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio metu, kurio kaltininku pripažintas atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Lexus LS 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo – M. B., buvo apgadinta transporto priemonė „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padaryta žala.
2009 m. liepos 23 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 2294949, sudaryta 2009-07-23 17:39 liudija, jog minėto eismo įvykio metu – 2009-07-23 tarp 11:50 ir 12:10 – transporto priemonė „LEXUS LS 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atlyginęs padarytą žalą, vadovaudamasis Biurų Tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas atlyginti 9 521,35 GBP (11 335,76 €) sumą. Ieškovas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 2011 m. sausio 10 d., 2011 m. kovo 2 d., 2012 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymais užsienio valiuta sumokėjo 9 521,35 GBP (11 335,76 €) ir vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi bei 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, 2013-09-11 pretenzija kreipėsi į atsakovą G. B. dėl išmokėtos 11 335,76 € išmokos atlyginimo, tačiau pastarasis žalos neatlygino.
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju buvo išmokėta draudimo išmoka, kai kaltininkas M. B. padarė žalą, naudodamas G. B. priklausiančią neapdraustą transporto priemonę. Dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ir ieškovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingą už žalos padarymą asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvo teismas yra saistomas, todėl negali riboti ieškovo teisės reikalauti taikyti civilinę atsakomybę įstatymo nurodytiems subjektams. Dėl to konstatuotina, kad minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotė negali būti suprantama kaip atsakomybės subjektų alternatyva, o turi būti taikomos solidariosios atsakomybės sąlygos (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
Sutiktina su ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nurodyta aplinkybe, jog atsakovas G. B. nebuvo pakankamai apdairus, rūpestingas, tinkamai nepasirūpino valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, kadangi, turėdamas niekuo nepagrįstą informaciją apie nepataisomai sudaužytą jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Lexus LS 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, ar ši transporto priemonė išregistruota, nors elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, siekdamas apsaugoti savo interesus nuo galimos turtinės žalos, galėjo ir privalėjo tai padaryti.
Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, atsakovui G. B. patvirtinus, jog transporto priemonę „LEXUS LS 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo broliui jis perdavė gera valia, leisdamas automobilį valdyti ir juo disponuoti, darytina išvada, jog atsakovo G. B. reikalavimas jo atžvilgiu ieškinį atmesti, o tai, ką teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-284-636/2014 priteisė iš jo, priteisti iš atsakovo M. B., yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-284-636/2014 priteisti išmokėtą draudimo išmoką – 11 335,76 €, solidariai iš atsakovų G. B. ir M. B. yra pagrįstas, todėl 2014 m. kovo 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas už akių pakeistinas 11 335,76 € nuostolių atlyginimą ieškovui priteisiant solidariai iš transporto priemonės savininko G. B. ir jos valdytojo, sukėlusio eismo įvykį, M. B..
Iš atsakovų ieškovui solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2013-12-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: sumokėtas žyminis mokestis – 340 €, ir išlaidos už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą – 146,78 €, kurios jam lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 370–371 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-284-636/2014 ir išdėstyti jį taip:
– 11 335,76 € (vienuolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt penkis eurus 76 ct) nuostolių atlyginimo regreso teise;
– 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
bei po 170 € (šimtą septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir po 73,39 (septyniasdešimt tris eurus 39 ct) už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.