- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1611-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01029-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- R. G., V. G.
- Trečiasis asmuo
- T. J., V. Č.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1611-253/2012
2012 m. gruodžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir V. G. ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims T. J. ir V. Č. dėl pripažinimo iš dalies įvykdžius prievolę ir delspinigių sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovus iš dalies įvykdžius prievolę, t. y. kad ieškovai pagal 2008-03-13 paskolos sutartį, patvirtintą Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R., notarinio registro Nr. 2841, kuria iš atsakovo A. Č. pasiskolinta 200 000 Lt, atsakovo nurodymu 2008-05-19 į jo sūnaus trečiojo asmens V. Č. sąskaitą sumokėjo skolos dalį 55 000 Lt bei į asmeninę atsakovo A. Č. sąskaitą sumokėjo paskolos dengimui 1 500 eurų (5 179,20 Lt). Be to, prašė nuo 200 000 Lt paskolos sumos 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. po 100 Lt už 180 dienų, sudarančius 18 000 Lt apskaičiuotų delspinigių, laikyti nepagrįstais ir skaičiuoti 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio, t. y. po 29 Lt už 180 dienų nuo 145 000 Lt nesumokėtos paskolos dalies, kas sudaro 5 220 Lt. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai 2008-03-13 paskolos sutartimi pasiskolino iš atsakovo 200 000 Lt, kuriuos privalėjo grąžinti iki 2009-09-14. Paskolos tikslas ir palūkanos sutartyje nebuvo nenumatyti. Ieškovas, atsakovo nurodymu, 2008-05-19 į atsakovo sūnaus V. Č. sąskaitą pervedė 55 000 Lt, be to, ieškovo nurodymu, jo draugas (mokėtojas C. S.) 2010-03-22 mokėjimo pavedimu į atsakovo sąskaitą pervedė 1 500 eurų (pagal banko nekintamą kursą atitinka 5 179,20 Lt). Pinigai buvo pervesti kaip atsiskaitymas atsakovui už iš jo įsigytą gyvenamąjį namą ir todėl pagal paskolos sutartį negrąžinta atsakovui paskolos dalis yra 139 820,80 Lt. 2008-03-13 paskolos sutartis sudaryta siekiant vėliau sudaryti kitą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria siekiama atsakovui pervesti pinigus už perkamą gyvenamąjį namą su garažu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu bei 0,3 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), taip užtikrinant, kad ieškovai jam sumokės tokią (200 000 Lt) turto kainos dalį. Šias aplinkybes patvirtina prieš paskolos ir turto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą ieškovo atliktas 2008-02-07 turto vertinimas, kurio metu jis įvertintas 600 000 Lt, o jo likvidacinė vertė – 420 000 Lt. Pagal 2008-04-01 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure, reg. Nr. 2137, šalių susitarimu minėto turto kaina nurodyta 376 000 Lt. Šios sutarties sudarymo metu atsakovui už perkamą turtą ieškovai atsakovui sumokėjo 76 000 Lt, 300 000 Lt atsakovui pagal 2008-02-14 kredito sutartį pervedė AB SEB bankas. Likusiai nesumokėtai 200 000 Lt pinigų sumai už perkamą turtą ieškovai su atsakovu pasirašė 2008-03-13 paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-05-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad ieškovai R. G. ir V. G. iš dalies įvykdė prievolę pagal 2008-03-13 paskolos sutartį, patvirtintą Šilutės 1-ojo notaro biuro notarės A. R. (notarinio registro Nr. 2841), t. y. atsakovui A. Č. 2008-05-19 mokėjimo nurodymu Nr. 1 grąžino 55 000 Lt bei 2010-03-22 mokėjimo nurodymu grąžino 1 500 eurų, kurie atitinka 5 179,20 Lt, iš viso 60 179,20 Lt; nustatė, kad ieškovai R. G. ir V. G. pagal 2008-03-13 paskolos sutarties, patvirtintos Šilutės 1-ojo notaro biuro notarės A. R. (notarinio registro Nr. 2841) 2 punktą už laiku negrąžintą paskolą turi mokėti atsakovui A. Č. 13 050 Lt delspinigių; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai V. G. ir R. G. susitarė su atsakovu A. Č. pirkti šiam ir jo sūnums – M. Č. bei V. Č., priklausantį 0,3000 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini). 2008-04-01 notaro patvirtinta Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2137) pardavėjai: atsakovas A. Č. 4/6 dalis, M. Č. 1/6 dalį ir trečiasis asmuo V. Č. 1/6 dalį pardavė, o pirkėjas ieškovas V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine ieškove R. G. nupirko minėtą turtą. Minėtoje sutartyje numatyta, kad šalių susitarimu turto pardavimo kaina 376 000 Lt, iš kurių 76 000 Lt ieškovas sumokėjo atsakovui prieš sutarties pasirašymą, o AB SEB bankas suteikia pirkėjui 300 000 Lt kreditą turto įsigijimui, kuriuos bankas perves atsakovui. AB SEB bankas 2008-02-14 suteikė ieškovui 300 000 Lt kreditą, kuris buvo pervestas atsakovui už perkamą turtą. Teismas nustatė, kad šalims sudarant 2008-03-13 paskolos sutartį dėl 200 000 Lt atsakovas realiai neskolino pinigų ieškovams, tikroji šalių valia sudarant minėtą sutartį buvo užtikrinti ieškovų visišką atsiskaitymą, t. y. sumokant atsakovui 200 000 Lt kainos dalį už įsigytą turtą pagal 2008-04-01 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai nurodytais banko pavedimais įrodė pinigų perdavimo faktą, taip sumokant už pirktą turtą, o atsakovas to, kad buvo įdavęs ieškovui 55 000 Lt sumą automobilio pirkimui bei su ieškovu susitarė, jog šis nupirks jo parduotame name paliktus daiktus ir dėl to ieškovas jam pervedė 1 500 eurų, neįrodė. Byloje pateiktus mokėjimus 55 000 Lt ir 1 500 eurų sumai teismas vertintino kaip įrodymus, patvirtinančius dalinį skolos pagal 2008-03-13 paskolos sutartį grąžinimą. Teismas vertino, kad mokėjimo nurodymas dėl 55 000 Lt patvirtina skolos grąžinimą laikantis minėtoje sutartyje numatytos grąžinimo termino sąlygos. Nors minėta pinigų suma buvo pervesta ne atsakovui, o jo sūnui trečiajam asmeniui V. Č., tačiau 2008-04-01 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje, dėl kurios ir buvo sudaryta 2008-03-13 paskolos sutartis, minėtas trečiasis asmuo buvo parduodamo turto vienas iš bendrasavininkų, nes jam priklausė 1/6 dalis šio turto. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių tiek pinigų perdavimo ieškovui bei jo daiktų pardavimo ieškovams aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo mažinti ieškovų laisva valia pasirašytoje kredito sutartyje sutarto delspinigių dydžio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą dalyje, kurioje teismas nustatė, kad ieškovai iš dalies įvykdė prievolę pagal 2008-03-13 paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 2841), t. y. atsakovui 2008-05-19 mokėjimo nurodymu Nr. 1 grąžino 55 000 Lt bei 2010-03-22 mokėjimo nurodymu grąžino 1 500 EUR, kurie atitinka 5 179,20 Lt, iš viso 60 179,20 Lt, ir priimti naują sprendimą – ieškovų V. G. ir R. G. ieškinį atsakovui atmesti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus. 2008-03-13 paskolos sutarties, notarinio registro Nr. 4573, 6 p. ir 10 p. įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, kad šalys buvo sutarusios dėl prievolės įvykdymo būdo, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai būtų iš dalies įvykdę pareigą sumokėti ieškovui 200 000 Lt. Ieškovai niekuomet nesikreipė nei į atsakovą, nei į notarą ir neprašė išduoti prievolės įvykdymą patvirtinančio liudijimo. Ieškovų nurodomos lėšos pervestos kitų sandorių pagrindu. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovai būtų įvykdę prievolę atsakovui sutartyje nurodytu būdu. Nagrinėjamu atveju ieškovai privalėjo įrodyti novacijos egzistavimą, tačiau šios procesinės pareigos neįvykdė. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas aiškiai ir neabejotinai būtų išreiškęs savo valią pakeisti prievolės įvykdymo būdą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai būtų įvykdę prievolę atsakovui sumokėti 60 179,20 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. G. ir R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalių pasirašyta paskolos sutartis buvo tiesiogiai susijusi su atsakovo A. Č., trečiojo asmens V. Č. bei M. Č. nekilnojamuoju turtu. Pažymi, kad atsakovo paaiškinimuose yra esminių prieštaravimų. Nors atsakovas tvirtina, kad paskolos lapelis 55 000 Lt sumai neva buvo išmestas, tačiau kitais su jo turtu susijusiais klausimais buvo itin apdairus. Tvirtindamas, kad 1 500 EUR, kurie viršija LR CK 1.73 str. 1 d. paprastos rašytinės formos sandoriui numatytą 5 000 Lt ribą, atsakovas gavo pagal žodinę prieš 2 metus sudarytą sutartį, o 55 000 Lt buvo kitos paskolos sutarties grąžinimas, nei vienu iš šių atvejų nepateikė jokių tai pagrindžiančių rašytinių dokumentų. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo bei jo nurodymu trečiojo asmens, t. y. namo pardavėjo V. Č. gauti pinigai buvo sumokėti ne siekiant grąžinti paskolą, bet kokiam nors kitam tikslui. Nurodo, kad šiuo atveju šalys nesiekė pakeisti pačios prievolės, o tik paties atsakovo prašymu dalis pinigų buvo pervesta į jo sūnaus, taip pat buvusio namo pardavėjo sąskaitą, todėl nėra pagrindo tai vertinti kaip novaciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti dalies ieškovų prievolės pagal 2008-03-13 šalių sudarytą paskolos sutartį įvykdymą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad R. G. ir V. G. iš dalies (iš viso 60 179,20 Lt suma) įvykdė prievolę pagal 2008-03-13 paskolos sutartį.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-03-13 ginčo šalys sudarė paskolos sutartį, kuria V. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pasiskolino iš A. Č. 200 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009-09-14 (t. 1, b. l. 10–11). Taip pat nustatyta, kad ieškovas V. G. 2008-05-19 mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė į trečiojo asmens V. Č. sąskaitą 55 000 Lt (b. l. 13), o 2010-03-22 Š. Č. (S. C.) į atsakovo A. Č. sąskaitą pervedė 1 500 eurų (b. l. 102, 103). Nagrinėjant šią bylą svarbia pripažintina ir faktinė aplinkybė, kad tarp ginčo šalių klostėsi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Nustatyta, kad 2008-04-01 A. Č. ir V. G. sudarė notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2137) (t. 1, b. l. 14-17). Šia sutartimi pardavėjai atsakovas A. Č. 4/6 dalis, M. Č. 1/6 dalį ir trečiasis asmuo V. Č. 1/6 dalį pardavė 0,3000 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su garažu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovas V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine ieškove R. G. šį turtą nupirko. Šioje sutartyje šalių susitarimu turto pardavimo kaina nurodyta 376 000 Lt. Ši suma apeliantui buvo perduota – 76 000 Lt ieškovas sumokėjo atsakovui prieš sutarties pasirašymą, o AB SEB bankas 2008-02-14 suteikė ieškovui 300 000 Lt kreditą turto įsigijimui, kurie pervesti apeliantui (t. 1, b. l. 9, 26–34). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys tarėsi dėl didesnės minėto turto kainos (576 000 Lt), didesnę turto vertę patvirtina ir 2008-02-01 atliktas parduodamo nekilnojamojo turto įvertinimas (t. 1, b. l. 104). Įvertinus šiuos duomenis, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu matyti, kad 2008-03-13 sudaryta paskolos sutartis yra susijusi su minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriu ir sudaryta dalies kainos (200 000 Lt) už perkamą turtą sumokėjimui užtikrinti.
Apelianto teigimu, ieškovų nurodomos lėšos pervestos ne 2008-03-13 šalių sudarytos paskolos sutarties vykdymui, o kitų sandorių pagrindu. Apeliantas nurodo, kad siekiant įgyti automobilį 55 000 Lt perdavė ieškovui, tačiau neradus reikiamo automobilio, šią pinigų sumą ieškovas grąžino trečiajam asmeniu, o 1 500 eurų (5 179,20 Lt) ieškovas pervedė už kilnojamuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad pinigų pervedimas liudija tam tikrų įsipareigojimų vykdymą, o su pinigų pervedimu susijusios prievolės gali kilti ne tik iš paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Įrodinėjimo pareigą nustato LR CPK 178 str. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose galioja rungimosi principas ir taikoma LR CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos sumos yra didesnės nei įstatymo numatyta 5 000 Lt suma, kuriai esant fizinių asmenų sudaromiems sandoriams nustatyta paprasta rašytinė forma. Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (LR CK 1.93 str. 2 d.). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl reikšmingų sandorio aplinkybių įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Apelianto nurodomų kitų sandorių tarp ginčo šalių egzistavimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, duomenų, kad nurodomu 55 000 Lt perdavimo ieškovui metu atsakovas tokią pinigų sumą būtų turėjęs, ar kitokių leistinų įrodymų byloje nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas neįrodė ieškovų kitų piniginių prievolių atsakovui, kurių įvykdymui galėjo būti pervestos ginčo sumos.
Apeliantas nurodo, kad šalys paskolos sutartyje buvo susitarusios dėl prievolės įvykdymo būdo. 2008-03-13 paskolos sutarties 6 p. ir 10 p. numatyta, kad skola turi būti grąžinta grynais pinigais arba pervedama į kreditoriaus nurodytą sąskaitą AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o paskolos gavėjams iš dalies ar visiškai atsiskaičius, kreditorius privalo nedelsiant išduoti notaro patvirtintą pakvitavimą apie prievolės visišką ar dalinį įvykdymą. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (LR CK 6.39 str. 1 d.). Ieškovai nurodė, kad atsakovo nurodymu ir šiam sutikus minėtą 55 000 Lt sumą pervedė į atsakovo sūnaus sąskaitą, o 1 500 EUR atsakovui pervedė ieškovo draugas ieškovo V. G. nurodymu. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jo sūnus ketino pirkti automobilį, tam reikėjo 55 000 Lt, todėl davė ieškovo telefono numerį, kad ieškovas pervestų pinigus sūnui. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas 55 000 Lt pervedimo sūnui dieną, t. y. 2008-05-19, du kartus skambino telefonu su ieškovui (t. 1, b. l. 162). Darytina išvada, kad atsakovas sutiko ir su kitokiu prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo būdu ir tai aiškiai išreiškė ieškovams.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl novacijos egzistavimo. Pažymėtina, kad šia aplinkybe nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme. Nenustatyta, jog pradinę paskolos prievolę pakeitė nauja prievolė (LR CK 6.144 str.). Be to, apeliantas, teigdamas, kad ieškovas 55 000 Lt į V. Č. sąskaitą pervedė vykdydamas savarankišką prievolę, nepateikė įrodymų, kad tarp ieškovų ir jo sūnaus buvo susiklostę kiti prievoliniai santykiai. Ieškovai nurodė, kad minėtais lėšų pervedimais siekė atsiskaityti su apeliantu pagal 2008-03-13 paskolos sutartį. Iš bylos medžiagos visumos matyti, kad apeliantas buvo nurodęs skolininkui ir kitokį paskolos prievolės įvykdymo būdą, todėl vertintina, kad ieškovai vykdė prievolę apeliantui pagal 2008-03-13 paskolos sutartį.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai pateikė įrodymus, jog ieškovas bei jo nurodymu kitas asmuo perdavė atsakovo sūnui ir atsakovui atitinkamai 55 000 Lt ir 1 500 eurų sumas, kurių pervedimui buvo pagrindas – prievolinio įsipareigojimo atsakovui pagal 2008-03-13 paskolos sutartį vykdymas. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad šios lėšos buvo pervestos kitoms piniginėms prievolėms vykdyti. Bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius pirmosios instancijos tinkamai nustatė ieškovų atliktų 55 000 Lt bei 1 500 eurų lėšų pervedimo pagrindą, t. y. šios lėšos buvo grąžintos atsakovui kaip dalis skolos pagal 2008-03-13 paskolos sutartį.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovams iš apelianto priteistinos jų prašomos ir įrodymais pagrįstos turėtos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme – po 250 Lt (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Č. ieškovams V. G. ir R. G. po 250 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.