- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 1-112-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41557-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- V. Š., K. Š., A. Š.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Darius Karabinas, Rita Petručionytė, Arvydas Martinkevičius
- Kategorijos
- 1.1.8.6Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 1.1.5.1.2Būtinosios ginties ribų peržengimas (BK 28 str. 3-4 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.9.2Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 2 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 2 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,
nepilnamečių nukentėjusiųjų K. Š., A. Š., M. Š. atstovei pagal įstatymą Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. M.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, neištekėjusi, bedarbė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini) raj., 9 klasių išsilavinimo, asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2015-04-08, yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaltinimas pakeistas pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2015 m. liepos 25 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 17.19 val., tikslesnis laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini) r., gyvenamajame name, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo šeimos nariu - sugyventiniu M. Š. metu, M. Š. atlikus prieš kaltinamąją smurto veiksmus, tai yra suėmus už kaklo ir rankos, parvertus ant lovos bei taip padarius poodines kraujosruvas dešinės rankos dilbyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, suplėšius jos vilkėtą džemperį, po to vėl užsimojus suduoti smūgį, V. B., viršydama būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į kairį žastą, kuo padarė jam durtinį pjautinį kairio žasto ir krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio ir širdies pažeidimu, nuo ko nukentėjusysis M. Š. nukraujavęs netrukus įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamoji V. B. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino. Ji paaiškino, kad su M. Š. bendrai gyveno dešimt metų. Šeimoje jie augino keturis mažamečius vaikus. Maždaug prieš šešerius metus tarp jų pradėjo kilti konfliktai, to priežastis buvo M. Š. dažnas alkoholio vartojimas, mažamečių vaikų mušimas. 2015 m. liepos 25 d. ji su vaikais buvo namuose, kai apie 15 val. iš darbo miške sugrįžo nukentėjusysis. Iš jo agresyvaus elgesio suprato, kad jis neblaivus. Ji tuo metu buvo kambaryje, gamino maistą, pjaustė mėsą, prieš tai apie 13 val. ji pati su drauge buvo išgėrusi vieną butelį sidro, bet neblaivi ar apsvaigusi nesijautė. M. Š. pradėjo jai priekaištauti dėl sugedusio televizoriaus, dėl to jie pradėjo tarpusavyje pyktis. M. Š. ją paguldė ant lovos, užlaužė rankas ir, sugriebęs rankomis už kaklo, pradėjo smaugti, grasinti. Ji tokių veiksmų labai išsigando, kojomis atspyrė nuo savęs nukentėjusįjį ir, kai šis vėl mėgino pulti, tuo pačiu metu, pagriebusi nuo stalo virtuvinį peilį, ji užsimojo. Suprato, kad drykstelėjo nukentėjusiajam. Po šių veiksmų nukentėjusysis iš karto atsisėdo ant sofos, skundėsi silpnumu, prašė pilti ant galvos šalto vandens. Supratusi, kad kažkas įvyko negerai, ji per mažametį sūnų A pakvietė kaimynę K. P.. Vėliau jos telefonu paskambino greitajai medicininei pagalbai ir pagal gautus nurodymus mėgino gaivinti M. Š., bet pastarasis atvykus medikams mirė. Atėjus kaimynei, ji nurodė, kad M. Š. pats susižalojo į metalinę durų skardą. Melavo, nes buvo pasimetusi ir išsigandusi. Apvaliusi peilį jį įdėjo į virtuvinės spintelės stalčių. Po šio įvykio jai buvo likę mėlynės ant rankų, ant kaklo žymių nebuvo, nes konflikto metu vilkėjo golfą. Anksčiau dėl sugyventinio patirto smurto, sumušimų ir sužalojimų ji buvo pranešusi policijai, bet nei vienu iš atvejų pareiškimo dėl to nerašė.
Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad sūnui M. Š. su kaltinamąja ir mažamečiais vaikais buvo leidusi gyventi jai priklausančiame name Ž miestelyje. Savo sūnų - nukentėjusįjį - ji gali apibūdinti kaip konfliktišką, ypatingai kai būdavo neblaivus. Jai žinoma, kad M. Š. ne vieną kartą smurtavo prieš V. B., jis buvo žymiai fiziškai stipresnis. Būdamas neblaivus buvo agresyvus, elgėsi provokuojančiai. Apie įvykį ji sužinojo, kai jai telefonu pranešė kaimynė. Atvykus į namus, ji matė ant kilimo kraujo dėmę, pati V apie įvykį nieko nepasakojo, tik vėliau iš medikų sužinojo, jog sūnus nužudytas. Vėliau kaltinamosios sūnus A jos sugyventiniui papasakojo, kad matė, kaip mama (kaltinamoji) pykosi su tėčiu (nukentėjusiuoju) ir dūrė peiliu žalia rankena.
Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad M. Š. yra jos brolis, kurį gali apibūdinti kaip agresyvų, konfliktišką, nes matė kaip jis smurtavo prieš kaltinamąją bei prieš ją pačią, tai darydavo būdamas neblaivus. Apie tai, kad brolis buvo nužudytas, ji sužinojo tik tuomet, kai prieš laidotuves tai pranešė medikai. Pati kaltinamoji po įvykio kalbėjo, kad M. Š. susižalojo į skardą ir tik vėliau, kai buvo paleista iš policijos, neaiškiai užsiminė, kad nuo nukentėjusiojo gynėsi, todėl dūrė peiliu.
Liudytojas D. Š. parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis. Jį apibūdino kaip dažnai vartojusį alkoholį, po ko jis būdavo agresyvus, šaukdavo ant vaikų, ant V . Apie įvykio aplinkybes jam nieko nežinoma, nes tuo metu iš namų buvo išvykęs.
Liudytoja K. P. parodė, kad įvykis buvo kaimynystėje. Tą dieną nukentėjusysis su jos sūnumi L buvo išvykę dirbti į mišką, grįžo po 14 val. Ji matė, kaip M. Š. atsinešė kelis litrinius butelius alaus. Ji matė, kaip M. Š. pradėjo priekaištauti V , kad ši geria, negamina valgio. Kad nukentėjusysis būtų neblaivus, ji nepastebėjo, o iš V (kaltinamosios) kalbos suprato, kad ši truputį išgėrusi. Po to su sūnumi ji išėjo į namus ir maždaug po pusvalandžio pas ją į namus verkdamas atbėgo A ir pranešė, kad ją kviečia V . Atėjus pas kaltinamąją į namus, kambaryje rado ant sofos sėdintį M. Š., nuleidusį galvą, jam buvo aprišta ranka. V paaiškino, kad M. Š. įsipjovė į skardą, todėl aprišo jam ranką. Pajudinus nukentėjusįjį ji pastebėjo, kad jis pradėjęs mėlynuoti. Supratusi padėtį, ji paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pagal duotus nurodymus ji su V. B. mėgino M. Š. gaivinti, tačiau atvykę medikai konstatavo jo mirtį. Gaivinant M. Š., iš jo jautė alkoholio kvapą. Ji žino, kad būdamas neblaivus M. Š. buvo agresyvus vaikų ir V atžvilgiu, matė ir stumiant kaltinamąją, ir sukiojant jai rankas, po ko būdavo mėlynės ant rankų.
Liudytojas V. M. parodė, kad minėtos dienos rytą buvo atvykęs pas kaltinamąją ir nukentėjusįjį į namus. Iš M. Š. jautė alkoholio kvapą. Po to M. Š. išvyko į mišką, o jis išvažiavo į Trakus, kur būdamas ir sužinojo apie įvykį. Atvykus į vietą, matė kraujo dėmę, nukentėjusysis jau buvo išvežtas. Parsivežus pas save į namus V vaikus, A jam papasakojo, kad tėtė (nukentėjusysis) tą dieną buvo agresyvus su mama. Kai ši pjaustė mėsą, susiginčijo. Mama norėjo kviesti policiją, bet tėtis griebė iš jos telefoną, o mama tuo metu jam dūrė peiliu.
Liudytoja O. M. parodė, kad 2015 m. liepos 25 d. dirbant medicinos pagalbos stotyje, atvyko į vietą gavus pranešimą apie sužalotą asmenį ir ten jau rado negyvą asmenį, konstatavo mirtį. Paties sužalojimo ji neapžiūrėjo, apie šį įvykį pranešė policijai.
Liudytoja M. M. parodė, kad su kaltinamąja ir jos sugyventiniu M. Š. buvo kaimynai. Apie 2015 m. liepos 25 d. įvykius jai nėra žinoma, tačiau žino ir yra mačiusi, kad pusmetis iki šio įvykio V. B. M. Š. mušdavo, smaugdavo, matė mėlynes ant jos kūno. Ji mačiusi, kad būdamas neblaivus M. Š. buvo labai agresyvus, jis nejautė mušimo ribų.
Iš nepilnamečio liudytojo A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b.l. 58-60, 66-67) matyti, kad M. Š. dažnai mušdavo ir savo nepilnametį sūnų A ir mamą – V. B.. Pasakodamas apie įvykio dieną, liudytojas nurodė, kad tą dieną tėtis taip pat susipyko su mama, ir po to mama paprašė pakviesti kaimynę K .
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. B. parodė ir paaiškino analogiškai savo duotiems parodymams, jog M. Š. jai pradėjo priekaištauti dėl sugedusio televizoriaus, po ko, viena ranka paėmęs už kaklo, kita ranka sugriebęs už rankos, parvertė ją ant lovos, o ji gindamasi nukentėjusįjį nuo savęs nuspyrė ir, kai šis vėl užsimojo, paėmusi nuo stalo virtuvinį peilį, dūrė juo nukentėjusiajam į kairę ranką. Nurodė, kad tuo metu ji buvo apsirengusi juodu golfu, dryžuotu megztuku ir juodomis kelnėmis. Nuo smaugimo nebuvo ant kaklo jokių žymių (2 t., b.l., 101-104).
Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad iš pateiktų atpažinimui 4 peilių kaltinamoji atpažino ir nurodė peilį, kuriuo sužalojo savo sugyventinį M. Š.. Šį peilį atpažino iš išvaizdos, dydžio, žalios rankenos ir nulaužtos iš anksčiau (prieš įvykį) geležtės galiuko. Nuo šio peilio ji po įvykio nuvalė kraują kambaryje buvusiu vyšninės spalvos rankšluosčiu, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu (2 t., b.l. 107-109).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M755/15 (02) nurodyta, kad ant M. Š. lavono buvo rasti drabužiai: baltai mėlyna trumpom rankovėm maikutė, kurios kairys rankogalis ir kairys šonas sutepti krauju, juodos kelnės, juodos kojinės, pilkai baltos trumpikės. Atlikus medicininį tyrimą, nustatyta, kad M. Š. mirė nuo durtinio - pjautinio kairio žasto - krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir širdies kairio prieširdžio pažeidimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. M. Š. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki jo lavono tyrimo 2015-07-27, 10 val. Tam neprieštarauja tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. M. Š. lavono kraujyje rasta 3,48 promilės, šlapime 3,76 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Durtinis pjautinis kairio žasto - krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio ir širdies kairio prieširdžio pažeidimais M. Š. padaryti duriančiai - pjaunančiu vienašmenių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, vienu trauminiu poveikiu tuoj pat prieš mirtį. Sužalojimo padarymo metu M. Š. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse, o į žalojusį asmenį jis greičiausiai buvo pasisukęs kairiu - užpakaliniu savo kūno paviršiumi. Šis sužalojimas gyvam būtų vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 162-167).
2015-07-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2083/15 (02) nurodyta, kad atlikus medicininį tyrimą V. B. buvo konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2015 m. liepos 25 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir besiginant (1 t., b.l. 172).
Iš 2016-06-14 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2124)-IS1-3310 matyti, kad ant pateiktų tirti audinio iškarpos ir rankšluosčio, paimtų 2015-07-27 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) r., rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. Š. genotipu. Ant pateikto tirti V. B. bliuzono, kurį pateikė 2015-07-27 V. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu: mėginyje Nr. 3 žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta; mėginyje Nr. 4 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. Š. genotipu (1 t., b.l. 180-184).
Iš 2015-07-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas vieno aukšto medinis namas. Apžiūrėjus vidų kambaryje ant grindų rastas vyriškos lyties lavonas, jis guli ant nugaros. Matomi gaivinimo požymiai. Lavonas be matomų smurto žymių (1 t., b.l. 23-25).
Iš 2015-07-27 atliktos papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini) r. Kambaryje, nuo durų 56 cm atstumu link lango stovi minkštas kampas, ant kurio matosi panaši kraujo dėmė, netaisyklingos formos, apie 63 cm skersmens. Taip pat matosi kraujo panaši dėmė ant žemės, ant kurios užpilta druskos. Ant sofos atlošo yra rožinės spalvos užtiesalas, iš kurio išpjautas gabalėlis audinio su dėme, panašia į kraują. Ant atlošo ties langu padėti tamsūs languoti marškiniai, kurių skvernas suplyšęs (jie paimami). Įėjus į virtuvę dešinėje pusėje yra spintelės, kurių stalčiuje sudėti stalo įrankiai. Iš vieno iš stalčių yra paimti du peiliai: vienas 25,7 cm ilgio, o kitas 32 cm ilgio. Pirmojo plastikinė rankena juodos spalvos, antrojo žalia. Ties šaldytuvu ant žemės guli frotinis vyšninės spalvos rankšluostis, ant kurio matosi dėmės, panašios į kraują (paimtas) (1 t., b.l. 26-39).
Iš rašto Nr. MK-172 (6.9) seka, kad 2015-07-25, 16.38 val. VšĮ Kauno m. GMP stoties dispečerinėje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) r., pacientui M. Š.. Į kvietimą nurodytu adresu vyko Kaišiadorių rajono GMP brigada Nr. 1305 (1 t., b.l. 135).
Teismas, vertindamas įrodymais nustatytą įvykio situaciją, daro tokias išvadas. Nukentėjusysis M. Š., būdamas neblaivus, ir dėl žodinio konflikto su V. B., apimtas pykčio ir agresijos, puolė kaltinamąją, jai sugriebė už kaklo ir už rankos, parvertė ant lovos. Po ko kaltinamoji kojomis atstūmė nuo savęs smurtavusį M. Š. ir, kai šis užsimojo ranka, V. B. nuo stalo paimtu peiliu besigindama sudavė M. Š. į žasto ir krūtinės sritį. Būtent tokią įvykių eigą nurodė kaltinamoji ir, įvertinus kitų teisme apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, objektyviai nustatytus sužalojimus, surastus ant kaltinamosios kūno, netikėti tokiu jos aiškinimu jokio pagrindo nėra. Visi be išimties liudytojai patvirtino faktą, kad nukentėjusysis prieš V. B. smurtaudavo, ypatingai, jeigu būdavo neblaivus, o šią aplinkybę vėlgi patvirtina teismo medicinos tyrimo išvada, kur konstatuotas nukentėjusiojo sunkus girtumo laipsnis įvykio metu. Apklausti liudytojai (K. P., A. Š.) patvirtino, kad prieš pat įvykusį nukentėjusiojo sužalojimą, jie jau pastebėjo M. Š. agresyvų elgesį, priekaištavimą, beprasidedantį kivirčą, o tai, atsižvelgiant į jau anksčiau liudytojų patvirtintą nukentėjusiojo elgesio būdą, esant neblaiviam, visiškai atitinka kaltinamosios nurodytas aplinkybes apie toliau sekusius nukentėjusiojo smurtinius veiksmus ir kylančią grėsmę. Pažymėtina tai, kad tarp nukentėjusiojo M. Š. ir kaltinamosios V. B. yra akivaizdus fizinių jėgų skirtumas: kaltinamoji yra smulkaus sudėjimo moteris, o nukentėjusysis yra fiziškai stiprus, maždaug 1 m 80 cm aukščio vyras. Nukentėjusiojo M. Š. ryžtas panaudoti fizinį smurtą prieš V. B. ir tokio fizinio smurto panaudojimas galėjo sukelti įvairius padarinius V. B. - nuo fizinio skausmo sukėlimo iki įvairaus sunkumo sužalojimų. Pažymėtina tai, kad V. B. jau buvo nukentėjusiojo sužalota (tai patvirtino liudytojai). Tad galimos agresijos padariniai iššaukė kaltinamosios V. B. gynybos veiksmus, kurie pasireiškė pirmu paimtu daiktu į rankas smogti nukentėjusiajam, ko pasekmė - nukentėjusiojo mirtis.
Teismas, vertindamas nustatytą įvykio situaciją, nukentėjusiojo M. Š. veiksmus ir kaltinamosios V. B. veiksmus, turi nustatyti ar buvo būtinoji gintis (BK 28 str. 2d.), ar buvo būtinos ginties ribų peržengimas (BK 28 str. 3d.).
Šiuo konkrečiu atveju teismas daro išvadą, kad M. Š. kėsinimasis buvo realus, akivaizdus – jis sugriebia kaltinamąją už kaklo, rankos, parverčia ant lovos, po to, atstumtas, vėl užsimoja suduoti smūgį. Tai buvo naudojama fizinė vyro jėga prieš moterį. Darytina išvada, kad tokią nukentėjusiojo nevaldomą agresiją lėmė jo būsena – jis buvo neblaivus. Tai davė pagrindą V. B. gintis nuo agresyvaus sugyventinio ir jo smurto. Kita būtinosios ginties teisėtumo sąlyga yra gynybos atitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui. Nustatyta, kad nukentėjusysis M. Š. neturėjo rankose jokių priemonių, pritaikytų sužaloti V. B.. Nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą apsprendė kaltinamosios sugriebimas už kaklo, rankos, parvertimas ant lovos, grasinimas suduoti smūgį. Pati kaltinamoji dėl savo nors ir nedidelio, bet apsvaigimo nuo alkoholio, ką ji pripažino pati, taip pat nevisiškai adekvačiai vertino susidariusį pavojų. Ji nepatvirtino kokį tiksliai pavojų jautė, savo būseną apibūdino kaip didelį išgąstį, baimę. Kad kaltinamoji suvokė savo veiksmų neadekvatumą susidariusiai situacijai, rodo ir iš karto po to sekę jos veiksmai, kai ji stengėsi nuslėpti tikrąsias įvykio priežastis ir dėl to atsiradusias pasekmes (ir draugei, ir medikams ir artimiesiems nurodė išgalvotą nukentėjusiojo susižalojimą į skardą), šalino nusikaltimo pėdsakus (nuplovė sukruvintą peilį). Todėl įvertinant visas paminėtas aplinkybes, jų visumą, teismas daro išvadą, kad šioje situacijoje kaltinamosios gynyba – dūris nukentėjusiajam peiliu aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kadangi V. B. gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, dėl to nėra V. B. baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties ( BK 28 str. 2d.).
Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teismas daro išvadą, kad šio įstatymo trečioje dalyje išdėstytos sąlygos yra, kurioms esant konstatuojama, kad V. B. nukentėjusįjį nužudė peržengusi būtinosios ginties ribas.
Dėl to, kas pasakyta aukščiau, šioje byloje esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas taikyti BK 28 straipsnio 3dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, jog yra nustatyta, kad byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų viseto pakanka, jog V. B. pripažinti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 28 str. 3 d. ir BK 129 str. 2 d. 3 p. padarymo.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai V. B., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes: kad kaltinamoji gailisi dėl to, kas įvyko, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kad veika padaryta dėl susijaudinimo dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, kad kaltinamoji suteikė nukentėjusiajam pagalbą, siekė išvengti sunkesnių padarinių.
Teismas nepripažįsta sunkinančios atsakomybę aplinkybės, kad V. B. nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė nukentėjusiojo M. Š. neteisėti veiksmai prieš kaltinamąją V. B., todėl sunkinanti aplinkybė šalinama.
Kaltinamoji V. B. charakterizuojama teigiamai, neteista. Augina keturis nepilnamečius vaikus, kurių nebūtų kam prižiūrėti, jeigu būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Todėl atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, jų visumą, esant nustatytam BK 28 str. 3 d. pagrindui, teismas taiko BK 28 str. 4 d. ir BK 62 str. 2d. 5p., 2p., 3 d. 3p. ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303 straipsniais,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taikyti BK 62 str. 2d., 2p., 5p. ir 3d., 3p. ir paskirti laisvės apribojimo 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.
Nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti, kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2015 m. liepos 27d. iki 2015 m. liepos 29 d. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktinius įrodymus: M. Š. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. Š.; rožinės spalvos audinio iškarpą iš kambaryje ant sofos rasto užtiesalo su dėme, vyriškus marškinius, kaip neturinčius vertės, sunaikinti; virtuvėje iš spintelės stalčiaus paimtus 2 peilius, virtuvėje nuo stalo paimtą peilį ir virtuvėje nuo staliuko paimtą peilį grąžinti V. Š.; frotinį rankšluostį su dėmėmis, panašiomis į kraują, kaip neturintį vertės, sunaikinti; verandoje rastą ir paimtą vyriškų guminių batų porą grąžinti V. Š.. V. B. pateiktus: a) juodos spalvos medžiagines kelnes; b) baltos ir mėlynos spalvos medžiaginį sportinį bliuzoną, kuris yra suplėšytas; c) juodos spalvos medžiaginį megztinį su įplyšimu kairės peties srityje; d) rudos spalvos medžiaginį megztinį - grąžinti V. B.. Paimtus M. Š. rūbus: a) juodos spalvos vyriškas kelnes; b) mėlynos su raudona spalva vyriškus marškinėlius; c) vyriškas trumpikes; d) tamsiai pilkos spalvos vyriškų kojinių porą, kaip neturinčius vertės, sunaikinti. Iš VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties gautą GMP kvietimo pokalbio garso įrašą CD plokštelėje, kaip neturintį vertės, sunaikinti; V. B. parodymų patikrinimo metu darytą vaizdo įrašą (CD plokštelėje) palikti prie baudžiamosios bylos; nukentėjusiojo A. Š. apklausos metu darytą vaizdo įrašą (CD plokštelė) palikti prie baudžiamosios bylos; kompaktines plokšteles su nuotraukų failais, su nukopijuota telefono atmintyje esančia informacija, kaip neturinčias vertės, sunaikinti.
Apeliacinis skundas dėl nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą