Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. P. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas antstolės R. P. teikimas, kuriuo ji prašo teismo nuteistajai A. B. paskirtą 20 MGL (753,20 Eur) baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Teikime nurodoma, jog antstolė R. P. vykdo 2018 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-2703-919/2017 dėl 20 MGL (753,20 Eur) baudos išieškojimo iš A. B.. Skolininkė geranoriškai baudos nesumokėjo, niekur nedirba, jos vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, priklausančių nuosavybės teise, neregistruota. Patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes nustatyta, kad skolininkės vardu nėra jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (b. l. 164).

Teismo posėdžio metu antstolė R. P. teikimą palaikė, nurodė jame išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti (b. l. 171).

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė antstolės teikimą tenkinti ir pakeisti nuteistajai paskirtą baudą į griežtesnę bausmę (b. l. 171).

Teismo posėdžio metu nuteistoji A. B. parodė, kad nevengia mokėti baudos, tačiau niekas nenori jos įdarbinti, ji šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą, tačiau jos neužtenka net vaistams (b. l. 170-171).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BPK 47 straipsnio 7 dalis). BPK 47 straipsnio 8 dalis numato, jog jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą, ir teismo sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. pripažinta kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje ir jai skirti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. A. B. išaiškinta, kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 158). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d. Nuteistoji A. B. paskirtos baudos laiku savanoriškai neįvykdė, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. išduotu vykdomuoju raštu ši bausmė buvo perduota priverstinai vykdyti antstolei R. P. (b. l. 162). Kaip matyti iš antstolės teikime išdėstytų aplinkybių, jos paaiškinimų teismo posėdžio metu ir teismui pateiktų vykdomojoje byloje Nr. 0183/18/00755 esančių duomenų, antstolė vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą nustatė, jog nuteistoji A. B. nedirba ir negauna jokių oficialių pajamų, neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei sąskaitose lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti visą baudą. Neišieškotas baudos likutis – 20 MGL (753,20 Eur). Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad nuteistoji A. B. savo noru gera valia sumokėti jai paskirtą baudą neturi finansinių galimybių, o ją išieškoti priverstiniu būdu nėra galimybių, todėl 2017 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė - 20 MGL (753,20 Eur), keistina laisvės apribojimu, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant vieno MGL dydžio baudai (1:1) (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis), laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant nuteistąją pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

antstolės R. P. teikimą tenkinti.

Nuteistajai A. B. 2017 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę - 20 MGL (753,20 Eur) baudą, pakeisti į 20 (dvidešimt) dienų laisvės apribojimo, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vykdomąją bylą Nr. 0183/18/00755, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei R. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.