- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- 1-187-571/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23468-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- G. M., V. M.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius, Vilija Kavaliauskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 140 str.1d., 187 str.1d. ,
V. M. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 140 str.1d.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. ir V. M. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra , 2020 m. birželio 12 d. apie 14:00 val., prie sodybos , esančios (duomenys neskelbtini) veikdami bendrai , kilus konfliktui, tyčia, G. M. sugriebęs sėdinčiam automobilyje R. M. kaklo srityje už vilkimų marškinėlių, prievarta traukiant jį iš automobilio, tuo pat metu V. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu, suduodavė R. M. nemažiau 2 smūgius į žandikaulio-kaklo sritį ir į kairę ranką, taip bendrais veiksmais G. M. ir V. M. padarė R. M. apatinio žandikaulio srities žaizdą, krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinį sužalojimą, kraujosruvą ir nubrozdinimus krūtinėje, nubrozdinimus kairio dilbio ir žasto srityse, nubrozdinimą kaklo srityje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą.
Kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tai buvo 2020-06-12 jis su broliu V. M. , važiavo pas mamą pietų. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pakeliui yra toks kelio vingis ir važiuojant tuo vingiu, brolis važiavo viena kelio puse, o R. M. kita kelio puse ir abu neprasilenkė, tačiau abu išlaviravo ir abi prasilenkiančio mašinos nuvažiavo toliau. Nuo kelio niekas nenuvažiavo. Atvykus pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). ir išlipus iš automobilio, iš karto atsivijo R. M. ir įvažiavo į kiemą, apsisuko ir pradėjo rėkti, neišlipęs iš automobilio, per jo atvirą langą. Vadino abu su broliu necenzūriniais žodžiais. Abu su broliu ėjo aiškintis link automobilio. Jis sakė broliui, einam pamokysima R. M.. G. M. atidarė R. M. automobilio duris ir traukė R. M. iš automobilio. Jį traukė už vilkimų marškinėlių-maikės. Ant kaklo matė grandinėlę, bet jos nutraukti nenorėjo. Norėjo tik R. M. ištraukti iš automobilio, todėl griebė už marškinėlių, kurie traukimo metu įplyšo. R. M. iš automobilio neištraukė, todėl viskas vyko per atviras automobilio duris. Kada nutrūko grandinėlė nematė, tik po ko R. M. parodė, nukritusią mašinoje grandinėlę ir ji buvo sutrūkusi. Brolis stovėjo jam už nugaros, todėl ką jis tiksliai darė nežino. Automobilyje sėdėjo ir K. M. R. M. dukra. Ji išlipusi iš automobilio nebuvo, o kai prasidėjo konfliktas, tai ji pradėjo rėkti. Jis su R. M. ieškiniu sutinka dalinai, mano, kad moralinei žalai atlyginti gali 200 eurų, o turtinė žala tai yra per didelė. Dėl K. M. padarytos neturtinės žalos palieka spręsti teismui. (2 tomas b.l.,165-166).
Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020-06-12 važiavo su broliu G. M. pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) pietų. Važiuojant kelio vingyje prasilenkė su R. M. automobiliu, bet niekas į griovį nenuriedėjo. R. M. visada yra įsitikinęs, kad jis yra viršesnis, o kiti jį turi praleisti ar duoti kelią. Tik atvažiavus į mamos namų kiemą, atvažiavo R. M.. Jis neišlipęs iš automobilio, per langą pradėjo rėkti, aiškinti, kad blogai važiuoju, užgaulioti ir vadinti necenzūriniais žodžiais. Matė, kad automobilyje sėdėjo K. M.. G. M. R. M. traukė iš automobilio, bet neištraukė, matė kad suplėšyti marškinėliai, bet jokios grandinėlės nematė. Jis su mamos kriukiu sudavė R. M. kelis smūgius , vieną į petį, o kitą galėjo pataikyti į kaklą, nes R. M. buvo automobilyje. Kriukį pasiėmė dėl to, kad R. M. yra konfliktiškas ir neprognozuojamas žmogus, todėl maža ko jis atvažiavo į svetimą kiemą ir pats vadina necenzūriniais žodžiais. Mano, kad R. M. pats išprovokavo atlikti tokius veiksmus, o jis susinervino ir sudavė. Kai K. M. pradėjo rėkti “baikit“, tai abu su broliu nuėjo į namus. K. M. galėjo išsigąsti to vaizdo. Su ieškiniu nesutinka. (2tomas b.l.166).
Nukentėjęs R. M. parodė, kad 2020-06-12 jis su dukra K. M. važiavo namo iš savo mamos. Važiuojant pakeliui, kelio vingyje , labai sunkiai prasilenkė su V. M. vairuojamu automobiliu, nes vos nenulėkė į griovį. Jis supyko, dėl tokio V. M. važiavimo, todėl apsuko automobilį ir nuvažiavo paskui pasiaiškinti. Jis atvažiavo prie kiemo, bet į kiemą įvažiavęs nebuvo, tik išlipęs pasakė, kad V nemoka važioti ir laksto. Suko automobilį važiuoti atgal, kai G. M. atidarė automobilio duris ir griebęs už marškinėlių pradėjo traukti iš mašinos, o V. M. tuo kartu, per pravirų durų tarpą, dūrė laužtuvu ar kriukiu. Jį vos neištempė G. M. iš mašinos, bet dukra pradėjo labai rėkti, todėl abu vyrai apsisuko ir nuėjo. Savo ieškinį palaiko pilnai. Nes jautė skausmą, nepatogumus, be to viską matė dukra, kuri taip pat labai persigando. Po įvykio negalėjo pakelti rankos, skaudėjo žandikaulį, sunku buvo valgyti. Grandinėlė buvo sugadinta nepataisomai. ( 2 tomas b.l.167-168).
Nukentėjusioji K. M. parodė, kad važiavo su tėte R. M. iš senelės. Važiuojant kelio vingiu ir prasilenkiant su V. M. vairuojamu automobiliu, vos nenulėkė nuo kelio. Tėtė nusikeikė, apsisuko ir nuvažiavo atgal. Kokiu tikslu važiavo atgal nežino. Į jokį kiemą įsikęs nebuvo, tik sustojo prie įvažiavimo. R. M. aprėkė V. M., kad pastarasis nemoka važiuoti. Pasakė ir keletą necenzūrinių žodžių. Vyrai abu pradėjo eiti link automobilio. Tėtė bandė apsisukti, bet atrodo G. M. atidarė automobilio dureles ir bandė už marškinėlių ištraukti R. M. iš automobilio. Jai atrodo, kad V. M. tuo pačiu kartu, per praviras automobilio duris, su kažkuo tai dyrė tėtei. Ji norėjo apginti tėtę, todėl jį buvo apglėbusi rankomis. Traukimo metu tėtei buvo suplėšyti marškinėliai ir nutraukta grandinėlė, kurią ji rado nukritusią tarp kojų, jau kai laupė policijos pareigūnų. Kuomet ji pradėjo garsiai rėkti tai abu vyrai atsitraukė ir nuėjo. Matė ant tėtės kūno sužalojimus ant kaklo, krūtinės, rankos. Šiuo matu nuo ieškinio atsisako ir neprašo priteisti, nes mano, kad jai tai neurėjo jokio ilgalaikio poveikio. Ji viską pati apgalvojo ir nusprendė. ( 2 tomas b.l.168-168¹ ,3 tomas b.l.2).
Įstatyminė K. M. atstovė R. T. parodė, kad ji yra K. M. mama, o R. M. buvęs sutuoktinis. K. M. pasakojo apie tą įvykį, bet labai trumpai, kad R. M. sumušė automobilyje, priežasties konflikto ji neįvardijo. K. M. su tėvu sukonfliktavo, dėl jo nemokėjimo bendrauti, su dukra , todėl atvyko pas ją. Dukra jokio ieškinio nereiškia ir pareikšto nepalaiko, nes jos manymu pinigai čia nieko nepakeis. (2 tomas b.l. 168¹).
Liudytojas K. Š. parodė, kad visus M pažįsta. Visas konfliktas įvyko kaimynystėje. Matė sustojusį R. M. automobilį, girdėjo kažkokį triukšmą , bet tiksliai kokio pobūdžio buvo triukšmas pasakyti negali. Žino, kad R. M. yra konfliktiška asmenybė, nes kas yra jo ir kas susiję su jo asmeniu tai yra neliečiama. Jis su kitų žmonių nuomone nesiskaito, kaime su daug kuo susipykęs. Liudytojas sutiko su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu . ( 2 tomas b.l. 176). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Gretimoje sodyboje, (duomenys neskelbtini) kaimynystėje gyvena M. M. . 2020-06-12 po pietų, jam būnant savo sodybos kieme, pamatė R. M. automobilį -džipą, oranžinės spalvos, išskirtinė spalva. Automobilis buvo įvažiavęs į sodybos kiemą ir sustojęs su lig namo kampu. Matė, kad šalia buvo G ir V. M. . Jis taip įdėmiai nežiūrėjo, todėl negali pasakyti , ar G , ar V rankose turėjo kažkokių daiktų, neatkreipė dėmesio. Jis pagalvojo, kad pusbroliai bendrauja, susitaikė, nes žinojo, kad jie buvo nutraukę bendravimą. Girdėjo, kad R. M. lyg kažką šaukė, bet konkrečiai neįvardins. Po to jis buvo kambaryje ir į lauką išėję nebuvo. Po įvykio kalbėjo su G. M., kuris pasakojo, kad važiuojant su broliu V. M., sutiko važiuojantį R. M., prasilenkė, bet R. M. atvažiavo į kiemą ir sukėlė konfliktą ir išsikvietė policiją. Apie G , V ir R. M. tarpusavio konfliktą pasakyti nieko negali, tik tiek, kad matė R automobilį G ir V tėvų sodybos kieme ( 1t. b.l. 66-69).
Apklaustas ekspertas A. K. parodė, kad jis palaiko duotą konsultacinę ekspertizę. Jam buvo pristatyta auksinė grandinėlė, kuri buvo keliose vietose nutraukta. Ši grandinėlė yra neremontuojama, nes ne tik, kad sutrūkusi, o taip meistriškai suvirtini nėra galimybės, nes ji yra pinta, o be to jos pynimas yra individualus ir jis ištąsytas. Todėl tokios būklės ji yra metalo laužas. Jis įkainavo grandinėlę 1320 eurų minimalia aukso rinkos kaina, sugadinimo dienai. Lombardo kainos yra viena, nes juvelyras, kuris superka, tai perka kaip laužą, o parduoda jau kaip gaminį. Laužo kaina yra labai maža, o gaminio daug didesnė. Jis vertino konkretų jam pateiktą daiktą, kurį žmogus nešiojo ir traktavo, kad tai tinkamas ir geras juvelyrinis dirbinys. (3 tomas b.l. 18-19).
Kiti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Iš 2020-06-16 R. M. pareiškimo nustatyta, kad 2020-06-12, apie 14.17 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) ant važiuojamosios kelio dalies, jį užpuolė pusbroliai V. M. ir G. M.. V rankoje turėtu metaliniu laužtuvu sudavė jam į kairės pusės žandikaulį ir kairę ranką, o G. M. sugriebė ranka jam už kaklo, nutraukė nuo kaklo auksinę grandinėlę, suplėšė drabužius, dėl šio įvykio jis jautė fizinį skausmą ( 1t. b.l. 1-5).
Iš 2020-06-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) stovi automobilis "Nissan X-Trail' valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo pusės durelės atidarytos. Ant vairuotojo sėdynės matosi geltonos spalvos metalo grandinėlė, kuri yra nutrūkusi. R. M. dėvimi marškinėliai trumpomis rankovėmis, kaklo srityje įplėšti (1t. b.l. 18-25).
Iš 2020-06-17 specialisto išvados Nr. G 299/2020(09)nustatyta, kad klinikiniais duomenimis R. M. konstatuota apatinio žandikaulio srities žaizda, kitas krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinis sužalojimas, kraujosruva ir nubrozdinimai krūtinėje, nubrozdinimai kairio dilbio ir žasto srityse, nubrozdinimas kaklo srityje. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais 2020-06-12 ne mažiau penkiais poveikiais, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. M. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą ( 1 t. b.l. 76).
Iš 2020-06-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. M. pateikti daiktai - marškinėliai ir grandinėlė. Marškinėlių viršutinėje dalyje matosi įplyšimai; grandinėlės ilgis 60 cm., nulaužtas užsegimas, grandinėlė nutraukta į dvi dalis ( 1t. b.l. 79-86, 89).
Iš 2020-09-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti ir stenografuoti policijos pareigūnų mobiliomis vaizdo kameromis 2020 m. birželio 12 d., įvykio vietoje, prie namo, esančioje (duomenys neskelbtini) užfiksuoti vaizdo įrašai- nukentėjusiojo R. M., K. M. paaiškinimai apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, padarytus sužalojimus, sugadintą turtą, įtariamųjų G. M. ir V. M. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes (2 t. b.l. 94-97). Minėti vaizdo įrašai peržiūrėti ir teismo posėdžio metu (3 tomas b.l.3).
Iš 2020-10-16 konsultacinės ekspertizės akto matyti, kad sugadinta grandinėlė yra metalo AU585 , 14, 60 g. masės, šiuo metu sugadinto dirbinio metalo laužo vertė-apie 416 eur, naujo juvelyrinio dirbinio vertė apie 1320 eur ( 1t. b.l. 98-99).
Iš 2020-09-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įtariamojo V. M. pateikta lazda - kriukis . Lazda yra 78 cm.ilgio, pilko metalo, viršutinėje dalyje užsibaigianti riestu galu-juodos spalvos plastiko rankena, apatinėje dalyje ant lazdos užmautas guminis antgalis, kuris įtrūkęs. Lazdos metalinė dalis -64 cm. ilgio (2t. b.l. 107-112).
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str.1d.
G. M. ir V. M. kaltinami tuo, kad nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra , 2020 m. birželio 12 d. apie 14:00 val., prie sodybos , esančios (duomenys neskelbtini) veikdami bendrai , kilus konfliktui, G. M. tyčia, sugriebęs sėdinčiam automobilyje R. M. kaklo srityje už vilkimų marškinėlių, prievarta traukiant jį iš automobilio, o tuo metu V. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu sudavė R. M. nemažiau 2 smūgius į žandikaulio-kaklo sritį ir į kairę ranką, taip bendrais veiksmais G. M. su V. M. padarė R. M. apatinio žandikaulio srities žaizdą, krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinį sužalojimą, kraujosruvą ir nubrozdinimus krūtinėje, nubrozdinimus kairio dilbio ir žasto srityse, nubrozdinimą kaklo srityje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdis yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).
Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ar neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. M. parodė, kad 2020-06-12 apie pietus jis su broliu V. M. , važiavo pas mamą į (duomenys neskelbtini) Važiuojant , kelio posukyje, prasilenkė su R. M. vairuojamu automobiliu. Atvykus pas mamą adresu (duomenys neskelbtini) ir išlipus iš automobilio, iš karto atsivijo R. M. ir įvažiavo į kiemą, apsisuko ir pradėjo rėkti, neišlipęs iš automobilio, per jo atvirą langą. Vadino abu su broliu necenzūriniais žodžiais. Abu su broliu ėjo aiškintis link automobilio. Jis sakė broliui, „ einam pamokysima jį“. G. M. atidarė R. M. automobilio duris ir traukė R. M. iš automobilio. Jį traukė už vilkimų marškinėlių-maikės. Ant kaklo matė grandinėlę, bet jos nutraukti nenorėjo. Norėjo tik R. M. ištraukti iš automobilio, todėl griebė už marškinėlių, kurie traukimo metu įplyšo. R. M. iš automobilio neištraukė, todėl viskas vyko per atviras automobilio duris. Kada nutrūko grandinėlė nematė, tik po ko R. M. parodė, nukritusią mašinoje grandinėlę ir ji buvo sutrūkusi. Brolis stovėjo jam už nugaros, todėl ką jis tiksliai darė nežino. Po ko pradėjo rėkti, automobilyje sėdėjusi K. M., todėl abu paleido R. M. ir nuėjo namo. ( 2 tomas b.l.61-64,70-73, 2 tomas b.l.165-166). Kaltinamasis V. M. parodė, kad atvažiavus į kiemą R. M. su automobiliu ir pradėjus rėkti bei vadinti necenzūriniais žodžiais jis susinervino. Jis iš karto ėjo prie mašinos. Brolis G. M. traukė R. M. už marškinėlių iš mašinos, o jis pro praviras duris keletą kartų dūrė R. M. kažkur į ranką ar kaklo sritį, tiksliai pasakyti negali ( 2 tomas b.l.166). Nukentėjęs R. M. parodė, kad 2020-06-12 apie pietus jis važiavo su dukra K. M. keliu (duomenys neskelbtini) ir vienu momentu labai sunkiai prasilenkė su V. M. vairuojamu automobiliu, nes vos nenulėkė į griovį. Jis supyko, dėl tokio V. M. važiavimo, todėl apsuko automobilį ir nuvažiavo paskui pasiaiškinti. Jis atvažiavo prie kiemo, bet į kiemą įvažiavęs nebuvo, tik išlipęs pasakė, kad V nemoka važioti ir laksto. Suko automobilį važiuoti atgal, kai G. M. atidarė automobilio duris ir griebęs už marškinėlių pradėjo traukti iš mašinos, o V. M. tuo kartu, per pravirų durų tarpą, dūrė laužtuvu ar kriukiu. Jį vos neištempė G. M. iš mašinos, bet dukra pradėjo labai rėkti, todėl abu vyrai apsisuko ir nuėjo. ( 2 tomas b.l.167-168). Nukentėjusioji K. M. parodė, kad Važiuojant kelio vingiu ir prasilenkiant su V. M. vairuojamu automobiliu, vos nenulėkė nuo kelio. Tėtė nusikeikė, apsisuko ir nuvažiavo atgal. R. M. aprėkė V. M., kad pastarasis nemoka važiuoti. Pasakė ir keletą necenzūrinių žodžių. Vyrai abu pradėjo eiti link automobilio. Tėtė bandė apsisukti, bet atrodo G. M. atidarė automobilio dureles ir bandė už marškinėlių ištraukti R. M. iš automobilio. Jai atrodo, kad V. M. tuo pačiu kartu, per praviras automobilio duris, su kažkuo tai dyrė tėtei. Ji norėjo apginti tėtę, todėl jį buvo apglėbusi rankomis. Traukimo metu tėtei buvo suplėšyti marškinėliai ir nutraukta grandinėlė, kurią ji rado nukritusią tarp kojų, jau kai laupė policijos pareigūnų. Kuomet ji pradėjo garsiai rėkti tai abu vyrai atsitraukė ir nuėjo.( 2 tomas b.l. 168-1681). Iš aukščiau patartų kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog kaltinamieji , norėdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, įvykio aplinkybes aiškina sau palankia linkme, nurodydami, jog vienas kito atliekamų veiksmų nematė ir kad jokio susitarimo tarp abiejų, kas liečia nukentėjusiojo sužalojimą nebuvo. Tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai ir traktuoja, jog kaltinamųjų kaltė yra įrodyto, o būtent: abu kaltinamieji, išgirdę R. M. įžeidžiančius žodžius, G. M. pavadinti „einam pamokysim jį“, ėjo link automobilio. V. M. dar prigriebė ir kriukį. G. M. pirmas per prievartą atidarė R. M. automobilio duris, traukė R. M. už marškinėlių, o V. M. per atidarytą durų tarpą sudavė ne mažiau du smūgius kriukiu R. M. į ranką ir veido sritį. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog kaltinamieji prie automobilio priėjo abu ir veikė vieningai, nes vienas atidaro duris, traukia iš automobilio, o kitas kerta. Teismas nesivadovauja nukentėjusiųjų parodymais, kad jie nematė vienas kito atliekamų veiksmų, nes nukentėjęs iš automobilio išlipęs nebuvo, visas veiksmas vyko prie vienų automobilio durų, stovint kaltinamiesiems vienas šalia kito, vienam laikant duris ir traukiant nukentėjusįjį, o kitam per siaurą durų tarpą kertant. Susipažinus su pateiktais pareigūnų vaizdo įrašais matyti, jog abu kaltinamieji buvo supykę ant R. M. ir abu išreiškė, kad „ atvažiavo tai ir gavo, kad abu kaltinamieji dėl savo veiksmų nesigailėjo“. Be to nukentėjusioji K. M. parodė, kad ji išsigando dėl tokių abiejų kaltinamųjų veiksmų, apglėbė tėtę, dengė jį nuo smūgių ir neleido jo ištraukti iš automobilio. R. M. nelipo iš automobilio, nes suprato, jog gali būti sumuštas. Tai yra tiek R. M. , tiek K. M. suprato, jog kaltinamieji G. M. ir V. M. , nori ir siekia R. M. sumušti. Iš išdėstyto seka, kad jau einant link R. M. automobilio abu kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia , nors atskirai savo atliekamų veiksmų nedetalizavo, tačiau siekė vieningų padarinių, tai yra pavartoti smurtą R. M. atžvilgiu ir taip bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą. Pažymėtina, jog savo veiksmus V. M. ir G. M. nutraukė, tik išgirdus K. M. riksmą, todėl negalima daryti išvados, kad G. M. tokių padarinių savo aktyviais veiksmais nesiekė, nes G. M. neatidarius durų, nebandžius išlupti R. M. iš automobilio ir taip neprivertus R. M. gintis, V. M. turėjo galimybę suduoti smūgius ir įgyvendinti sumanymą, sumušti(pamokyti) R. M., todėl abiejų kaltinamųjų veiksmais kvalifikuoti tinkamai, pagal atsiradusias pasekmes. V. M. nurodė, kad jis sudavė R. M. kriukiu, nukentėjęs R. M. parodė, kad tai galėjo būti daiktas panašus į laužtuvą, K. M. negalėjo įvardinti V. M. turimo daikto, todėl darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nepavyko detalizuoti daikto, kuriuo galėjo būti padarytas sužalojimas .
Atsižvelgiant į išdėstyta teismas traktuoja, jog G. M. ir V. M. , 2020 m. birželio 12 d. apie 14:00 val., prie sodybos , esančios (duomenys neskelbtini) veikdami bendrai , kilus konfliktui, G. M. tyčia, sugriebęs sėdinčiam automobilyje R. M. kaklo srityje už vilkimų marškinėlių, prievarta traukiant jį iš automobilio, o tuo metu V. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu sudavė R. M. nemažiau 2 smūgius į žandikaulio-kaklo sritį ir į kairę ranką, taip bendrais veiksmais G. M. su V. M. padarė R. M. apatinio žandikaulio srities žaizdą, krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinį sužalojimą, kraujosruvą ir nubrozdinimus krūtinėje, nubrozdinimus kairio dilbio ir žasto srityse, nubrozdinimą kaklo srityje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl G. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 187 str.1d.
G. M. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: 2020-06-12 apie 14 val. prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kilus konfliktui, tyčia sugriebė sėdinčiam automobilyje R. M. kaklo srityje už vilkimų marškinėlių, traukdamas jį iš automobilio, suplėšė 15 eurų vertės marškinėlius bei nutraukė nuo kaklo geltono metalo juvelyrinį dirbinį-grandinėlę, 1320 eurų vertės, tokiu būdu sugadino R. M. priklausančio turto, bendros 1335 eurų vertės, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, privalu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.
R. M. parodė, kad jis įvykio metu buvo užsidėjęs ant kaklo auksinę grandinėlę, kuri po įvykio buvo nutraukta ir mano, kad tai buvo padaryta tuomet, kai G. M. jį jėga traukė iš automobilio. Iš 2020-06-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovi automobilis "Nissan X-Trail' valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo pusės durelės atidarytos. Ant vairuotojo sėdynės matosi geltonos spalvos metalo grandinėlė, kuri yra nutrūkusi. R. M. dėvimi marškinėliai trumpomis rankovėmis, kaklo srityje įplėšti (1t. b.l. 18-25). G. M. parodė, kad jis matė ant R. M. kaklo grandinėlę, tačiau jos nutraukti nesiekė. Jis norėjo ištraukti R. M. iš automobilio, todėl ir griebė už R. M. vilkimų marškinėlių, ko G. M. ir neneigia. Kada ir kuriuo momentu nutrūko grandinėlė ir buvo suplėšyti marškinėliai galima daryti tik prielaidą, kad galimai traukimo metu , nes tiek kaltinamasis G. M., tiek nukentėjęs R. M. , nejautė ir nematė, kada nutrūko grandinėlė ar tiksliai kada buvo suplėšyti marškinėliai. Nutrūkusią grandinėlę rado K. M., kuri buvo nukritusi automobilyje. Iš aukščiau aptartų įrodymų darytina išvada, jog G. M. tyčia buvo nukreipta į R. M. asmenį, tai yra siekį R. M. ištraukti ir automobilio ir jo atžvilgiu pavartoti smurtą arba kaip išsireiškė G. M. „pamokyti R. M.“, o ne tyčia sužaloti ar sugadinti jo turtą. Teismas pažymi, kad marškinėlių vertė yra tik 15 eurų, todėl tokio turto sužalojimas neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, o be to net pats R. M. tokią dydžio žalą traktuoja menkaverte, nes net ieškinio šioje dalyje nereiškia. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad G. M. sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti ir jų norėjo.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas yra tos nuomonės, kad G. M. veikoje nėra nusikaltimo numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje požymių , todėl jis išteisintinas. (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
G. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, ūkininkauja. (2 tomas b.l.39-45). V. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ( 2tomas b.l.3-7). Abu padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismo nuomone abiejų kaltinamųjų veiksmuose atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamieji ir aiškino, kad kaltę pripažįsta, tačiau įvykio aplinkybes aiškino jiems priimtina linkme, o be to, iš kaltinamųjų pasisakymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, galima daryti prielaidą, jog jie savo kaltės pilnai nepripažino ir dėl padarytos veikos nesigailėjo. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kadangi veiką padarė bendrininkų grupė.
Skiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas, numatytas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013).
BK 140 str.1d. sankcijoje yra numatyta bausmė- viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba terminuotas laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nagrinėjamos bylos kontekste , skiriant bausmę , teismas atsižvelgia ne tik į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41 straipsnyje, 54 straipsnyje, tačiau ir į nukentėjusiojo veiksmus, kad nukentėjęs R. M. pats pirmasis išprovokavo konfliktą ,nes jis pats atvažiavo aiškintis menkaverčių aplinkybių, kurios tariamai jam buvo opios, tačiau jokių pasekmių nesukėlė. Juolab, kad nukentėjusioji K. M., net nesuprato , kokiu tikslu buvo važiuojama. Pats nukentėjęs R. M. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius kaltinamųjų atžvilgiu ir reikšti savo subjektyvią nuomonę, dėl netinkamo vairavimo. Teismo nuomone , atsižvelgiant į išdėstyta , kaltinamiesiems nėra tikslinga skirti viešųjų darbų, nes abu yra dirbantys, todėl tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, didesnę nei minimumas ir įpareigojimais. Teismo nuomone tikslingiausia skirti įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, nes šiuo atveju bus tinkamai pasiekti ir įgyvendinti bausmės tikslai. Teismo nuomone įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiuoju yra perteklinis , kadangi iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamieji ir nukentėjęs, jau eilę metų nebendrauja ir jokių bendrų interesų neturi.
Skirtos G. M. ir V. M. kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti iš gyvenamosios vietos , paliktini galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašo solidariai priteisti iš kaltinamųjų 65,22 eurų žalai atlyginti. ( 1 tomas b.l.121-122). 2020-11-09 žala atlyginta pilnai ir Kauno teritorinė ligonių kasa nuo ieškinio atsisakė ( 1 tomas b.l. 129, 130).
Byloje ieškovai R. M. ir K. M. pareiškę civilinį ieškinį, kuriuo R. M. prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 953,99 eurus turtinės žalos, 5000 eurų neturtinės žalos. K. M. ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 3000 eurų neturtinės žalos . Taip pat prašo priteisti solidariai 2000 eurų bylos vedimo išlaidų ( 1 tomas b.l.133-135).
Veikos padarymo metu K. M. buvo nepilnametė ir jos įstatyminis atstovas buvo R. M.. Bylos nagrinėjimo metu K. M. yra pilnametė. 2021-03-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi R. M. buvo neleista, šio baudžiamojoje byloje, atstovauti nukentėjusios K. M. interesus ir jos įstatymine atstove pagal įstatymą, paskirtą motina R. T.. ( 2 tomas b.l.134-135). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji K. M. , kelis kartus keitė savo nuomonę, dėl ieškinio palaikymo. K. M. pateikė teismui prašymą, kad ji prašo nenagrinėti jos prašymo dėl pinigų priteisimo, nes įvykio metu jai jokia žala padaryta nebuvo ( 3 tomas b.l.193). Papildomai apklausta K. M. paaiškino, kad ji nuo ieškinio atsisako ir nepageidauja jokios žalos atlyginimo, nes jai žala padaryta nebuvo (3 tomas b.l.1). Atsižvelgiant į išdėstyta, K. M. atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir šioje dalyje ieškinys paliktinas nenagrinėtu ( CPK 140 str.1d.).
Iš aukščiau aptartų įrodymų teismas nustatė, jog kaltinamųjų G. M. ir V. M. tyčiniai , veikdami bendrai, nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog smurtinių veiksmų , tiek ir G. M., tiek iš V. M., pavartojimo metu nukentėjęs R. M. dėvėjo ant kaklo juvelyrinį dirbinį- grandinėlę, kuri grumtynių metu nutrūko, taip pat grumtynių metu suplyšo ir jo dėvimo marškinėliai. Kadangi grandinėlė nutrūko ir marškinėliai suplyšo dėl kaltų abiejų kaltinamųjų veiksmų, tai yra tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, yra priežastinis ryšys, todėl R. M. ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo tenkintinas.
Nukentėjęs R. M. pateikė konsultacinę ekspertizę , kurioje užfiksuota, kad grandinėlė yra sugadinta, ji yra auksinė-praba Au585, sugadinto dirbinio metalo masė 14,60 gr., sugadinto dirbinio, metalo laužo vertė 461 eurų, naujo juvelyrinio dirbinio vertė 1320 eurų. (1 tomas b.l.98). Kaltinamieji nesutiko su tokia naujo juvelyrinio dirbinio kaina 1320 eurų ir traktavo, jog kaina turėtų svyruoti atsižvelgiant į lombardo kainas 500-700 eurų. Apklaustas ekspertas A. K., atlikęs konsultacinę ekspertizę, paaiškino, kad savo konsultacinę ekspertizę palaiko, kad jam buvo pateikta auksinė 14,60 gramų grandinėlė, kuri buvo sutrūkusi nepataisomai, nes suvirinti tokio specialaus pynimo grandinėlę neįmanoma, o jeigu kas nors ir suvirintų, tai ji yra praradusi savo prekinę vertę ir yra ištįsęs grandinėlės specifinis pynimas. Jis nurodė grandinėlės minimalią rinkos vertę, sugadinimo dienai. Nurodė, kad negalima sulyginti lombardo vertės, nes lombardo darbuotojai superka iš piliečių gaminį kaip metalo laužą , tai yra pigiai, o parduoda kaip dėvėtą gaminį, todėl gali patys nustatinėti kainą ir ji nėra objektyvi ( 3 tomas b.l.18). Pažymėtina, jog kaltinamieji naujų įrodymų dėl juvelyrinio dirbinio vertės neteikė. Vadovaujantis išdėstytu teismas traktuoja, jog R. M. 2020-06-12 grandinėlės vertė yra 1320 eurų . Grandinėlė buvo sugražinta ir jos kaip metalo laužo vertė yra 461 euras. Kadangi grandinėlė buvo sugadinta nepataisomai ir nėra galimybės jos suremontuoti, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 904 eurai( 1320-461). Nukentėjęs R. M. prašo priteisti 30 eurų už ekspertizės atlikimą ir 19,99 eurus už degalus, nes vyko į Kauną pas ekspertą. Byloje yra pateikta sąskaita 30 eurų sumai, sumokėta A. K. firmai ir sąskaita faktūra bei degalų pylimo kvitas 19,99 eurų sumai ( 1 tomas b.l.99). Kadangi prašomos priteisti sumos yra įrodytos ir pagrįstos, todėl priteistinos. R. M. prašo priteisti solidariai 2000 eurų bylos vedimo išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjęs R. M. nepateikė teismui jokių ,jo bylos vedimo išlaidas, patvirtinančių įrodymų, todėl prašoma priteisti suma nėra įrodyta ir pagrįsta, todėl ši ieškinio dalis netenkintina. Atsižvelgiant į išdėstyta ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina 953,99 eurai. (CK 6.263 str., 6.279 str. BPK 115 str.).
Pagal naujojo BPK 109 straipsnio nuostatas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjęs R. M. prašo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš pateiktas specialisto išvados matyti, jog R. M. konstatuota apatinio žandikaulio srities žaizda, kitas krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinis sužalojimas, kraujosruva ir nubrozdinimai krūtinėje, nubrozdinimai kairio dilbio ir žasto srityse, nubrozdinimas kaklo srityje. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais 2020-06-12 ne mažiau penkiais poveikiais, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. M. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą , tai yra nukentėjęs patyrė kūno sužalojimus ir jautė skausmą. Teismas sutinka , kad po patirtų sužalojimų R. M. jautė nepatogumus, nes dar skaudėjo sumuštas vietas, kad turėjo vartoti vaistus nuo skausmo. Tačiau teismas pažymi, jog patirti sužalojimai jokių ilgalaikių pasekmių nesukėlė, nes R. M. toliau galėjo gyventi visavertį gyvenimą, vairuoti automobilį, nekliudomai judėti. Teismas ,spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo veiksmus, pats nukentėjęs R. M. išprovokavo konfliktą, nes dėl menkavertės priežasties, atsivijo kaltinamuosius į jų motinos kiemą, kur išvadino necenzūriniais žodžiais. Kartu teismas atsižvelgia ir kaltinamųjų veiksmus , jų turtinę padėtį, kad vienas ūkininkauja, o kita dirba, taip pat į priteistos turtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nenukrypstant nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, sprendžia, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamųjų priteistina solidariai 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo. ( BPK 115 str.).
Dėl kitų klausimų
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: marškinėliai, kurie yra saugomi Marijampolės AVPK daiktų saugykloje, kadangi yra suplėšyti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. ( 1 tomas b.l.93). Auksinė grandinėlė, kuri yra pateikta teismui , nuosprendžiui įsiteisėjus , grąžintini nukentėjusiajam R. M.. Kompiuterinė laikmena CD su 2020-06-12 pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą vaizdo fiksavimo kameromis „BodyCam“ filmuotu vaizdo įrašu ir CD laikmena su K. M. apklausos vaizdo įrašu , esantys byloje , nuosprendžiui įsiteisėjus , paliktini prie bylos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono nutarimu taikytas ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) turtui automobiliui VWCaddy Life, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo. (TA2-21-109234).
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono nutarimu taikytas ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) , turtui automobiliui Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.(TA2-21-109256).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 mėnesius , atlyginti nukentėjusiajam R. M., padarytą turtinę žalą.
G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Kardomąją priemonę , rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 mėnesius , atlyginti nukentėjusiajam R. M., padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. M. ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš G. M. ir V. M. solidariai 953,99 eurus turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. M. naudai.
Priteisti iš G. M. ir V. M. solidariai 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. M. naudai.
K. M. ieškinį palikti nenagrinėtu.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: marškinėlius, kurie yra saugomi Marijampolės AVPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. ( 1 tomas b.l.93). Auksinę grandinę, kuri yra pateikta teismui , nuosprendžiui įsiteisėjus , grąžintini nukentėjusiajam R. M.. Kompiuterinę laikmeną CD su 2020-06-12 pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą vaizdo fiksavimo kameromis „BodyCam“ filmuotu vaizdo įrašu ir CD laikmena su K. M. apklausos vaizdo įrašu , esančius byloje , nuosprendžiui įsiteisėjus , paliktini prie bylos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono nutarimu taikytą ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) turtui automobiliui VWCaddy Life, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo. (TA2-21-109234).
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono nutarimu taikytą ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) , turtui automobiliui Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.(TA2-21-109256).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus .