- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- eII-169-750/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00063-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pažeidėjas
- T. P.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-17 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2024-09-17 nutarimu Nr.(duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) T. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 38 Eur bauda.
Minėtas asmuo nubaustas už tai, kad 2024-06-29, 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) negaudamas atlygio už daiktų transportavimą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą savavališkai nesutiko grąžinti T. B. jam priklausančių likusių daiktų autobuse ir juos išsivežė, taip savavališkai vykdydamas tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas (toliau ir – pareiškėjas) T. P. skundu prašo panaikinti Institucijos 2024-09-17 nutarimą (toliau ir – nutarimas) bei šiuo nutarimu paskirtą baudą. Skunde nurodė, kad apie birželio mėnesį paskambinus į jo įmonę buvo žodžiu susitarta už 900 Eur atlygį pervežti daiktus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad atsiskaitys, daiktus pristačius į nurodytą vietą. Birželio 29 d. apie 11 val pristačius daiktus nurodytu adresu nurodytu adresu, kraunant juos iš automobilio užsakovas pareiškė, kad jokių pinigų už suteiktą paslaugą nemokės. Tokiu būdu jis vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę paslaugos tiekėjui už jam suteiktą paslaugą, tuo pažeisdamas susitarimą tarp šalių, ko pasekoje paslaugos tiekėjas taip pat atsisakė vykdyti susitarimo dalį, tai yra iškrauti krovinį. Kadangi užsakovas pagrasino, kad jis nemokės už suteiktą paslaugą, vairuotojas-įmonės atstovas pargabeno krovinį, kurio nepavyko pristatyti, nes gavėjas atsisakė vykdyti savo prievolę, tai yra apmokėti už suteiktą paslaugą. Kadangi užsakovas vienašališkai pažeidė susitarimą tarp šalių, ko pasekoje ir pareiškėjas T. P. nustojo vykdyti savo sutarties dalį. Tuo nieko nepažeidė, o tik gynė savo ir savo įmonės interesą, šis įvykis yra ne baudžiamasis, o civilinis, todėl taikyti administracinę atsakomybę kai yra civiliniai santykiai nėra pagrindo.
Teismo posėdyje pareiškėjas T. P. prašė tenkinti jo skundą ir paaiškino, kad T. B. kreipėsi į jį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jie žodžiu susitarė dėl paslaugos kainos ir apmokėjimo būdo. Už daiktų pargabenimą jam turėjo sumokėti 900 Eur. Kai krovinį parvežė ir dalį jo iškrovė bei paprašė atsiskaityti. T. B. atsisakė mokėti už krovinio pargabenimą, nes iškraunant daiktus pamatė apibraižytą skalbimo mašiną. Tada jis krovinio dalį, kuri nebuvo iškrauta iš automobilio parsivežė į sandėlį (duomenys neskelbtini). Tuomet T. B. kreipėsi į policiją. Pareigūnai su juo susisiekė ir pasakė, kad T. B. su juo susisieks ir atvyks pasiimti krovinio. Tačiau minėtas asmuo su juo nesusisiekė, tuomet jis pats ėmėsi veiksmų jo ieškoti.
Atsiliepimas
Institucija pateiktame atsiliepime į skundą prašo netenkinti skundo ir 2024-09-17 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su T. P. skundu nesutinka. Mano, kad įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, T. P. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas-įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendinimas savo teisės ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, tai yra įgyvendinant civilines teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savarankiškas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Mano, kad T. P. negaudamas atlygio iš T. B. už daiktų transportavimą iš (duomenys neskelbtini) ir dėl to atsisakydamas atiduoti T. B. parvežtus daiktus, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos ir tokie jo veiksmai asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį.
Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad jos atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Nukentėjusiajam T. B. taip pat pranešta apie teismo posėdį, nukentėjusysis į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Byla išnagrinėta Institucijos atstovui bei nukentėjusiajam T. B. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip kitiems teisės pažeidimams būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jei bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementais yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). Aptariamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Be to, pagal ANK 518 straipsnį atsako tik toks asmuo, kuris savo tikrą ar tariamą subjektinę teisę įgyvendina nesilaikydamas įstatymais nustatytos tam tvarkos (ją pažeisdamas), turi būti nustatyti aktyvūs neteisėti (priešingi teisei) kaltininko veiksmai.
Teisminio nagrinėjimo metu remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. paaiškinimais teismo posėdžio metu bei nukentėjusiojo T. B. rašytiniais paaiškinimais, užfiksuotais 2024-06-29 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo, 2024-07-03 2024-07-04 liudytojo papildomos apklausos protokoluose užfiksuota, kad tarp šių asmenų buvo susitarta už 900 Eur atlygį pervežti minėtam nukentėjusiajam priklausančius daiktus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Neabejotinai tarp minėtų asmenų, tai yra tarp pareiškėjo T. P. ir nukentėjusiojo T. B. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai dėl krovinio (nukentėjusiajam priklausančių daiktų) pervežimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. teigia, kad jis pagal žodinį susitarimą 2024-06-29 pervežė nukentėjusiojo T. B. daiktus, tačiau minėtam nukentėjusiajam atsisakius atsiskaityti už jų pervežimą, jis dalį daiktų neiškrovė ir juos nuvežė į sandėlį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise, kol skolininkas įvykdo prievolę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. vykdydamas savo teisę gauti atlygį už nukentėjusiojo daiktų pervežimą pasinaudojo sulaikymo teise, numatyta minėtame CK straipsnyje, kuri yra specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad T. P. turėjo teisę sulaikyti dalį nukentėjusiojo daiktų, nors nukentėjusysis T. B. nepripažino bei ginčijo, kreipdamasis su pareiškimu į policiją.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp pareiškėjo T. P. ir nukentėjusiojo T. B. kilo konfliktas, kuris neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir jis nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Minėto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti kaip savavaldžiavimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Pareiškėjas T. P. negrąžindamas nukentėjusiajam T. B. dalį daiktų nesiekė tyčia jam padaryti žalą, tokiais veiksmais siekė tik gauti atlygį už nukentėjusiojo daiktų pargabenimą iš užsienio valstybės į Lietuvą, todėl minėto asmens veiksmuose nėra minėto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – tyčios, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą sprendžia, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-17 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį T. P. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo T. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo T. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną minėto asmens atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismą (Šilutės, Šilalės, Tauragės rūmus).