- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-1225-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00860-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui, „Litexpo“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ dėl viešo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovei UAB Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“, prašydama pripažinti atsakovės 2019-05-21 sprendimą dėl 2017-03-13 paslaugų teikimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimo neteisėtu ir įpareigoti atsakovę vykdyti 2017-03-13 paslaugų teikimo sutartį.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2019-05-21 rašte Nr. 7-796 „Dėl sutarties nutraukimo“ nurodyto sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir vienašališko Sutarties nutraukimo (Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019-06-21) galiojimą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019-06-28 nutartimi nutarė ieškovės UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019-06-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama pripažinti atsakovės 2019-05-21 sprendimą dėl Sutarties nutraukimo neteisėtu bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti Sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2019-06-19 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Po Vilniaus apygardos teismo 2019-06-19 nutarties priėmimo, ieškovė 2019-06-25 padavė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog ginčo Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019-06-21, todėl prašė pripažinti atsakovės 2019-05-21 sprendimą dėl Sutarties nutraukimo neteisėtu ir įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2019-05-21 rašte Nr. 7-796 „Dėl sutarties nutraukimo“ nurodyto sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir vienašališko Sutarties nutraukimo (Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019-06-21) galiojimą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris pateiktas kartu su patikslintu ieškiniu, ieškovė taip pat grindė ir Vilniaus apygardos teismo 2019-06-19 nutartyje nurodytais motyvais, t. y. nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-06-19 nutartyje apygardos teismas nekonstatavo pradinio ieškovės ieškinio prima facie nepagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res iudicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-790/2018, nutarties 25 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-943/2018, nutarties 13 punktas), todėl sprendė, kad ieškovė negali remtis vienais ar kitais Vilniaus apygardos teismo 2019-06-19 nutartyje nurodytais motyvais ar argumentais.
6. Teismas nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra tarpinio pobūdžio nutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1252-186/2015), kas reiškia, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiamas pagal prašymo sprendimo metu nurodytas faktines aplinkybes.
7. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-06-19 nutarties priėmimo metu ir šios nutarties priėmimo metu bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Su patikslintu ieškiniu paduotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeitus ieškinio dalyką bei nurodant pasikeitusias faktines aplinkybes (teisiškai jau įvykusį Sutarties nutraukimą), sudaro prielaidas vertinti jau kitas, t. y. naujas faktines aplinkybes, kurių nebuvo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo 2019-06-19 nutartimi. Dėl to teismas sprendė, kad tiek patikslintas ieškinys, tiek jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo esme yra nauji procesiniai dokumentai, kuriuose nurodomos pasikeitusios aplinkybės. Tai reiškia, kad ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas sprendžiamas iš naujo, iš esmės vertinant visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas naujai pareikštame prašyme.
8. Teismas nurodė, kad teisėjo rezoliucija patikslintas ieškinys buvo priimtas 2019-06-26 (CPK 137 str. 1 d.). Tokia aplinkybė reiškia, kad ieškovės pateiktas naujas procesinis dokumentas formaliai atitiko ieškinio turinio ir formos reikalavimus. Dėl to teismas darė išvadą, kad priimti patikslinti ieškovės reikalavimai atsakovei tikėtinai gali būti tenkinami. Tačiau teismas pažymėjo, kad į klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. vienašališko Sutarties nutraukimo (ne)pagrįstumo galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
9. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju siekiant įgyvendinti tokį sprendimą reikėtų imtis priverstinio vykdymo priemonių. Dėl to teismas laikė, kad ieškovė taip pat neįrodė grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui ar apskritai neįvykdymui.
10. Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Teisė nutraukti sutartį yra sutarčių laisvės principo išraiška (CK 6.217 str. 1 d.), o taip pat ir sutartinė atsakovės teisė (CK 6.217 str. 5 d., Sutarties 7.5 papunkčio 1–5 popunkčiai). Sąžiningumo principas reiškia, kad iki galutinio teismo sprendimo, įvertinsiančio Sutarties nutraukimo teisėtumą, preziumuojama, kad Sutartis nutraukta teisėtai ir ieškovė neturi teisės tęsti jos vykdymo. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad negali būti nustatytas draudimas įgyvendinti iš Sutarties nutraukimo atsiradusias teisines pasekmes ir įpareigojimas išlaikyti iš Sutarties kylančias šalių teises ir pareigas, kadangi būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius bei pažeistų vieną svarbiausių civilinėje teisėje sutarties laisvės principą – draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
11. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas tiek atsakovės, tiek visos visuomenės viešas interesas Sutarties objektą sudarančių paslaugų gavimu ir nei atsakovė, nei visuomenė žalos ir/ar neigiamų pasekmių nepatirtų.
12. Teismas sprendė, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia ne viešojo, o išimtinai asmeninio turtinio pobūdžio intereso gynimo. Teismas nurodė, kad kaip teisingai pastebėjo atsakovė, rinkoje veikia ir kiti bilietų platintojai, todėl atsakovei, esant poreikiui, nebus sudėtinga rasti kitą paslaugų teikėją.
13. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai bilietų platinimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai ilgesniam laikotarpiui nereiškia, kad atsakovė dėl bilietų platinimo paslaugų teikimo turi bendradarbiauti išimtinai tik su ieškove.
14. Teismas sutiko su atsakove, jog ieškovės teiginiai apie žalos patyrimą yra abstraktaus pobūdžio, kas iš esmės neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl šioje byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikius laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai būtų ribojama sutarties šalies teisė nutraukti sutartį bei iš šios teisės kylančios pasekmės.
16. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-06-28 nutartį ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė 2019-07-05 CVP IS priemonėmis paskelbė viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Bilietų platinimo paslaugų ir praėjimo kontrolės sistemos pirkimas“ (pirkimo numeris 443735). Naujo pirkimo objektas visiškai sutampa su ginčo Sutarties objektu, t. y. bilietų platinimo paslaugos bei praėjimo kontrolė. Dėl to prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apribotos ieškovės galimybės ginti pažeistas teises (CPK 144 str. 1 d.).
18.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas bei ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai (CPK 423⁷ str.).
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą teikia Sutarties nutraukimui, o ne jos išsaugojimui. Tuo tarpu, favor contractus principas tiek Sutarties šalis, tiek teismą įpareigoja siekti išsaugoti Sutartį, jeigu tai yra įmanoma (CK 6.189 str.1 d.).
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į ieškovės UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ atskirąjį skundą atsakovė UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2019-06-28 nutartį nepakeistą. Nurodo:
Šalies argumentai
19.1. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą. Atsakovės veikla yra skirta užtikrinti viešąjį interesą – organizuoti visuomenei ir Lietuvos valstybei svarbius renginius, todėl laiku ir tinkamai teikiamomis bilietų platinimo paslaugomis yra suinteresuota visuomenė (arba bent jau didžioji dauguma jos narių). Dėl to pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus padaroma reali žala ne tik atsakovei, bet ir visuomenei.
19.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia, kad atsakovė ir toliau būtų verčiama dirbti su neteisėtus mokesčius klientams taikiusia ieškove, o tai keltų riziką tiek dalykinei atsakovės reputacijai, tiek ir grėsmę parasti klientus, kurie Litexpo centre organizuoja savo renginius.
19.3. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė savo pažeistas teises galės realiai ir efektyviai apginti ir kitais teisės aktų numatytais teisių gynimo būdais.
19.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų CPK 423⁷ str. įtvirtintus proporcingumo, ekonomiškumo principus – nepagrįstai iškreiptų šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą, perdėtai suteiktų pranašumo ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų
22. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą skelbimo apie viešąjį pirkimą „Bilietų platinimo paslaugų ir praėjimo kontrolės sistemos pirkimas“ (pirkimo numeris 443735) ir minėto pirkimo sąlygų kopijas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą minėtus naujus įrodymus ir juos vertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
24. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
25. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo sustabdyti atsakovės 2019-05-21 rašte Nr. 7-796 „Dėl sutarties nutraukimo“ nurodyto sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir vienašališko Sutarties nutraukimo (Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019-06-21) galiojimą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo.
26. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apribotos ieškovės galimybės ginti pažeistas teises.
27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė savo pažeistas teises gali apginti ir kitais teisėtais ir taip pat efektyviais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, pasinaudojant nuostolių atlyginimo institutu (VPĮ 107 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja, kad toks ieškovės pažeistų interesų gynimas būtų mažiau efektyvus ir operatyvus. Kita vertus, vien ieškinio pareiškimas nesudaro pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir stabdyti Sutarties vienašališką nutraukimą.
28. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019-07-05 CVP IS priemonėmis paskelbė viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Bilietų platinimo paslaugų ir praėjimo kontrolės sistemos pirkimas“ (pirkimo numeris 443735).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato draudimo perkančiajai organizacijai skelbti naujus viešuosius pirkimus tol, kol vyksta teisminis ginčas. Atsakovė net ir vykdydama Sutartį su ieškove, turėjo teisę esant poreikiui skelbti kitus viešuosius pirkimus atskiroms paslaugoms įsigyti. Dėl to apeliacinis instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad vien ta aplinkybė, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai bilietų platinimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai ilgesniam laikotarpiui nereiškia, kad atsakovė dėl bilietų platinimo paslaugų teikimo turi bendradarbiauti išimtinai tik su ieškove.
30. Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas bei ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai (CPK 423⁷ str.).
31. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl viešojo intereso nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai pat teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl sąžiningumo prezumpcijos taikymo.
32. Apeliacinis teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas / netaikymas bet kuriuo atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus vienai iš proceso šalių. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, nagrinėjamu atveju apeliantės (ieškovės) turtinis ir asmeninis interesas negali būti iškeliamas aukščiau visos visuomenės viešojo intereso, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovei būtų suteikiamas perdėtas pranašumas, tuo tarpu, atsakovės ir visuomenės interesas galimai nukentėtų.
33. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui ar apskritai neįvykdymui.
34. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo bei tai, jog atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir pačiai ieškovei. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų ir nesuteikė prioriteto vienos įmonės, t. y. ieškovės (apeliantės) ekonominiam interesui.
35. Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenagrinėjo ieškinio reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas pasisakys nagrinėdamas bylą iš esmės. Dėl to laikytini nepagrįstais atskirojo skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą teikia Sutarties nutraukimui, o ne jos išsaugojimui.
36. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
37. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso baigties
38. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
39. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą.