Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir M. J. paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunkčiu, nuosprendžiu paskirtos ir trečdaliu sumažintos bausmės, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir po dalį bausmių, paskirtų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, iš kiekvieno nuosprendžio pridedant po dešimt dienų ir M. J. paskirta galutinė, subendrinta 7 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytos bausmės, M. J. visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžius.

Civilinės ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Eiginta“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. J. priteista 203,96 Eur civilinės ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. J. priteista 711,95 Eur civilinės ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo apeliantui parinktoms bausmės rūšims ir jų dydžiui, t. y. bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Taip pat nenustatytas pagrindas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. J., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

11. M. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir dydžius, įvertino, kad M. J. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą, jo veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailėjosi ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. už analogiškas nusikalstamas veikas teisiamas ne pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka. M. J. anksčiau yra teistas 25 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos taip pat susiję su svetimo turto pagrobimu. Švelnesnės bausmės įtakos M. J. elgesiui nepadarė. Įvertinęs šias aplinkybes už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė griežtesnę nei vidurkis arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtas bausmes BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti paskirtas bausmes neturi.

12. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas dvidešimt penkis kartus, iš jų dvidešimt du kartus – už nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms padarymą; vienuolika kartų jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė; eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto (2 t., b. l. 8-38) darytina išvada, kad anksčiau taikytos bausmės ir nuobaudos savo tikslų nepasiekė, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, parinko laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad turi dvi mažametes dukras, iš kurių viena auga vaikų namuose, mama yra neįgali, o žmona atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės pasirūpinti šeima. Teismas įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jos nesulaikė nuteistojo nuo veikų padarymo. Nuteistasis prieš darydamas nusikalstamas veikas privalo pats įvertinti galimas savo veiksmų pasekmes, o to nepadarius – prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taigi, nagrinėjamu atveju, M. J. šeiminė padėtis negali būti laikoma pagrindu bausmės švelninimui, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu, nelaikytinos neteisingos ar per griežtos, todėl švelninti paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, M. J. paskyręs galutinę subendrintą su ankstesniais nuosprendžiais terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nesvarstė galimybės dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad esant įstatyme numatytiems formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

16. Nagrinėjamu atveju nors formalus pagrindas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui egzistuoja, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeityje M. J. eilę kartų taikytos kriminalinės bausmės – tiek arešto, tiek ir laisvės atėmimo bausmė taip pat ir atidedant jos vykdymą – parodo, kad nei reali bausmė, nei probacija teigiamo poveikio nuteistojo asmenybės korekcijai nepadarė, nes jis pakartotinai nusikalto. Be to, vien per paskutinius metus M. J. padarė beveik keturiasdešimt administracinių nusižengimų, kurių didžioji dalis yra susijusi su smulkiomis vagystėmis ir važiavimu viešuoju transportu be bilieto. Paskirtų baudų nuteistasis nesumoka (2 t., b. l. 8-38), kas teisėjų kolegijai taip pat parodo, kad M. J. nesistengia savanoriškai vykdyti paskirtų sankcijų ir yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei juos pažeisti. Aptartų aplinkybių kontekste, nuteistojo teiginiai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę jis neturės galimybės savo mažametės dukters pasiimti iš vaikų namų, nepaneigia jo polinkio nusikalsti ir nesuponuoja išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

17. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus M. J. paskirtų bausmių vykdymą, nes tai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria be kita ko siekiama ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl M. J. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmes sumažinęs vienu trečdaliu už kiekvieną veiką atskirai. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015, 2K-7-98-628/2022). Vis dėl to, teisėjų kolegija įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, neperžengdama apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir neblogindama nuteistojo teisinės padėties, šiuo pagrindu skundžiamo nuosprendžio nekeičia.

19. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.