- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2-22847-1045/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12879-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Ieškovas
- N. A.-S.
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, O. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. A.-S. ieškinį atsakovui T. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – O. S. ir S. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė N. A.-S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. M. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas yra solidariai atsakingas su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (toliau – ir trečiasis asmuo), S. Z. už žalą, atsiradusią iš 2024 m. kovo 22 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, kuri buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13458-1193/2024; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 3072,53 euro dydžio turtinę žalą solidariai su S. Z., kaip neišmokėtą dalį iš teismo priteistos 4000 eurų sumos, vadovaujantis aukščiau nurodytu teismo sprendimu ir byloje pateiktais įrodymais; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 900 eurų neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi priimta ieškinio dalis dėl 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo; kitą ieškinio dalį atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3. Ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 900 eurų neturtinės žalos atlyginimą ieškovė grindžia šiais esminiais argumentais:
3.1. ieškovė 2024 m. kovo 22 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su S. Z., įsigijo automobilį BMW 120d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pardavimo metu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo automobilis). Paaiškėjus, kad automobilis buvo parduotas su defektais, ieškovė kreipėsi su pretenzija į S. Z., vėliau į teismą, prašydama nutraukti ieškovės ir S. Z. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-13458-1193/2024 ieškovės ieškinį tenkino, nutraukė 2024 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iš S. Z. ieškovei priteisė 4000 eurų už automobilį sumokėtą kainą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovė įpareigota grąžinti automobilį S. Z. Įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, ieškovės sutuoktinis O. S. kreipėsi į S. Z. dėl teismo sprendimo įgyvendinimo. Ieškovės sutuoktiniui O. S. paskambino atsakovas, kuris buvo susipažinęs su teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo turiniu, ir paaiškino, kad jo giminaitė S. Z. neturi pinigų ir negalės atsiskaityti su ieškove. Bandydamas padėti S. Z., atsakovas pasiteiravo O. S., kada galės atsiimti teismo sprendimo pagrindu grąžintiną automobilį, nes ketino automobilį parduoti ir gautomis lėšomis atlyginti žalą ieškovei.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovės teigimu, kilus įtarimui, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas, ieškovė kreipėsi į antstolės Astos Stanišauskienės kontorą su vykdomuoju raštu dėl priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo. Antstolės patvarkymu S. Z. grąžintinas ginčo automobilis buvo areštuotas, o ieškovė paskirta automobilio saugotoja. Transporto priemonę ieškovė saugojo iki 2025 m. gegužės 6 d. Paskelbus transporto priemonės pardavimą iš varžytynių, S. Z. neturint galimybės pačiai jose dalyvauti, varžytynėse dalyvavo ir jas laimėjo atsakovas.
3.4. Ieškovė pažymi, kad ieškovė neturėjo galimybės įtraukti atsakovo dalyvauti anksčiau įvykusiame teisminiame procese, nes neturėjo jo asmens duomenų. Atsakovas, nors ir buvo tiesiogiai susijęs su automobilio ieškovei pardavimu, nuolat vengė kontakto, atsisakė susitikti. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš S. Z., atsakovas bendravo su ieškovei ir O. S., vis žadėdamas išspręsti kilusią situaciją, pateikdavo melagingą informaciją, o perduotus dokumentus pašalindavo (trindavo), taip trukdydamas ieškovei gauti teisingą informaciją apie jo tapatybę. Ieškovės teigimu, įvertinus atsakovo elgesį prieš automobilio pardavimą ieškovei, tiek ir po teismo sprendimo priėmimo, atsakovas turėtų prisiimti atsakomybę už ieškovei padarytą žalą.
3.5. Ieškovė, sužinojusi, kad atsakovas laimėjo varžytynes, kreipėsi į jį su pretenzija, kad jis, būdamas tiesiogiai susijęs su automobilio pardavimo sandoriu (nes jis padėjo S. Z. parduoti automobilį), privalėjo atlikti veiksmus, kurie užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą. Į pretenziją atsakovas neatsakė, vėliau pokalbis su ieškovės sutuoktiniu vyko telefonu, kurio metu atsakovas iš dalies pripažino pretenzijoje nurodytus reikalavimus, neigė, kad yra automobilio perpardavinėtojas. Siekdamas greičiau užbaigti ginčą, O. S. pasiūlė, kad jei atsakovas ir S. Z. negali padengti visos žalos, ieškovė gali neatlygintinai perimti automobilį, kurį atsakovas įsigijo varžytynių metu. Tokiu atveju ieškovė būtų atsiėmusi vykdomąjį raštą. Atsakovas su pasiūlymu sutiko, tačiau vėliau antstolė surašė nuosavybės aktą, atsakovas persigalvojo ir nusprendė automobilį pasilikti bei pridūrė, jog daugiau nepadės S. Z. Vėliau atsakovas dar kartą persigalvojo ir pažadėjo, kad pardavus automobilį ieškovei grąžins pinigus, taip padengdamas žalą. Atsakovas jokių veiksmų neatliko, vilkina procesą, vengia atsakomybės ir atlyginti žalą. Ieškovė turėdama lūkestį, jog atsakovas įgyvendins susitarimą, neginčijo antstolės veiksmų dėl automobilio pardavimo, laikėsi susitarimo. Iki šiol teismo sprendimu priteistas nuostolių atlyginimas ieškovei nesumokėtas.
3.6. Ieškovė patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą – emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą ir kitus psichologinius sunkumus. Automobilis reikalingas komfortui, dėl šeimos būtinybės – vežioti mažamečiam vaikui, kuris turi ligų. Kasdien šeima turi vykti gydymo tikslais į kitus miestus, o kelionės viešuoju transporto vargina, alina, netinka vaikui dėl jam esančių sveikatos problemų. Dėl atsakovo sąmoningų ir klaidinančių veiksmų, ieškovei kilo ilgalaikių rūpesčių, nestabilumas, nerimas, stresas, įtampa, kiti išgyvenimai. Po automobilio pardavimo iš varžytynių atsakovas skubino ieškovę kuo greičiau jam perduoti automobilį, nors ieškovė neturėjo kito automobilio, pinigų ir aiškumo dėl tolimesnių veiksmų. Atsakovo abejingumas šeimos interesams, arogancija ir nepagarbus elgesys lėmė papildomą psichologinę įtampą ieškovei ir jos šeimai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad automobilį įsigyti ir parduoti padėjo savo mirusio brolio sutuoktinei S. Z. Su ieškovės pateikta ieškovės pretenzija atsakovas nesutinka. Visi parduoti automobiliai buvo registruoti atsakovo vardu, S. Z. socialiniuose tinkluose tik dalinosi skelbimais. Transporto priemonę BMW 120d S. Z. naudojo apie metus laiko, vėliau jį pardavė už 4000 eurų. Automobilis buvo registruotas jos vardu. Atsakovo vertinimu, neaišku, kodėl jam teikiamos pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Ieškovei buvo parduotas tvarkingas, važiuojantis automobilis. Jam yra apie dvidešimt metų, natūralu, kad jis gali gesti. Atsakovas pažymėjo, kad jis skatino S. Z. dalyvauti teismo procese, kai buvo sprendžiamas pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo klausimas, tačiau S. Z. viena augina vaiką, tikėtina, kad, kilus stresinei situacijai, nežinojo, kaip elgtis. Atsakovas, įsigijęs ginčo automobilį varžytynių metu, pats jį apžiūrėjo ir nenustatė, kad automobilis netinkamas eksploatuoti ir kad ieškovei buvo pagrindas jį grąžinti.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (toliau – trečiasis asmuo), O. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas jam atsiuntė pašaipias žinutes, kurios rodo atsakovo nepagarbą procesui ir teismui, pačiam O. S. ir jo šeimai. Trečiasis asmuo ne kartą siekė taikiai susitarti dėl ginčo, tačiau atsakovas tik vilkino procesą, melavo. Po varžytynių, kuriose atsakovas įgijo automobilį, ieškovė pateikė jam pretenziją dėl žalos atlyginimo ir atsakovas, siekdamas išvengti, kad ieškovė apskųs turto pardavimą iš varžytynių, sutiko neatlygintinai grąžinti automobilį mainais už vykdomosios bylos nutraukimą S. Z., tačiau vėliau tokio susitarimo nesilaikė. Trečiojo asmens vertinimu, dėl atsakovo piktybiško ir nesąžiningo elgesio, ieškovė praleido terminą antstolio veiksmam apskųsti ir buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Nors atsakovas ne kartą tvirtino, kad nėra automobilių perpardavėjas, viešai prieinami duomenys ir ieškovės surinkti įrodymai atskleidžia, kad jis nuosekliai ir sistemingai užsiima automobilių prekyba, veikdamas kaip neoficialus perpardavinėtojas.
6. Trečiojo asmens teigimu, S. Z., kurios vardu formaliai registruotas automobilis, ignoravo antstolio laiškus, vengė bendradarbiauti ir neatvykdavo atsiimti dokumentų, todėl buvo paskelbta jos paieška ir kelis kartus kreiptasi į teismą dėl kuratoriaus paskyrimo; dėl to prailgėjo procesas, ieškovei kilo papildomų rūpesčių bei nuostolių.
7. Per 2025 m. liepos 8 d. parengiamąjį teismo posėdį teismas pasiūlė šalims ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, O. S. pasirūpinti atstovavimu procese, tačiau nei šalys, nei trečiasis asmuo šia procesine teise nepasinaudojo (CPK 51 straipsnis).
8. Per 2025 m. spalio 23 d. teismo posėdį ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Ji paaiškino, kad ir toliau patiria nepatogumų dėl ginčo automobilio – gauna laiškus iš draudimo bendrovės, kad automobiliui nebegalioja draudimas, turėjo vykti į VĮ Regitrą, kad automobilis būtų išregistruotas ir nebūtų registruotas ieškovės vardu. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes nuolat žadėjo, kad atsiskaitys su ieškove, tačiau tik perėmė automobilį, bet žalos neatlygino. Ieškovė pažymėjo, kad tik po nagrinėjamos bylos iškėlimo ieškovė iš S. Z. per antstolį pradėjo gauti po 50 eurų kas mėnesį; šiuo metu atlyginta tik dalis teismo priteisto žalos atlyginimo. Ieškovė pažymėjo, kad automobilis yra reikalingas vežti vaiką į ligoninę, visur vykti su autobusu yra nepatogu.
Atsiliepimas
9. Per 2025 m. spalio 23 d. teismo posėdį atsakovas su ieškinio reikalavimu nesutiko. Atsakovas iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus. Atsakovas papildomai nurodė, kad niekada nežadėjo ieškovei sumokėti žalos atlyginimo už S. Z.; jai tik padėjo nupirkti ir parduoti automobilį, nes jam, kaip vyrui, tokius klausimus spręsti yra paprasčiau; nors automobilis pirktas ieškovei, tačiau jį perkant dalyvavo ne ieškovė, o trečiasis asmuo O. S. Atsakovas svarstė parduoti automobilį ir, jeigu būtų pardavęs už didesnę kainą, būtų davęs dalį lėšų S. Z. atsiskaityti su ieškove. Tačiau atsakovas nusprendė automobilio neparduoti, o perduoti naudotis savo motinai. Atsakovas pažymėjo, kad jis suremontavo automobilį savo lėšomis, remontas kainavo apie penkiasdešimt eurų.
10. Per 2025 m. spalio 23 d. teismo posėdį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. S. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad atsakovas klaidino antstolę, nurodydamas, jog trečiasis asmuo S. Z. negyvena Lietuvoje; atsakovas užsiima automobilių prekyba; buvo sutarta, kad atsakovas grąžins ieškovei ginčo automobilį ir primokės 200 eurų, bet nesilaikė susitarimo; S. Z. dar neatlygino nė pusės žalos atlyginimo ieškovei sumos; atsakovas šaipėsi iš ieškovės ir trečiojo asmens situacijos, toks atsakovo elgesys žemina ieškovę ir trečiąjį asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
11. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. S. paaiškinimus, ir nustatęs bei, remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys atmestinas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
12. Iš byloje esančių rašytinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo S. Z. 2024 m. kovo 22 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš S. Z. nusipirko už 4000 eurų transporto priemonę BMW 120d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pardavimo metu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)).
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-13458-1193/2024, kuriuo tenkino ieškovė ieškinį: nutraukė 2024 m. kovo 22 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, priteisė ieškovei iš trečiojo asmens S. Z. už automobilį sumokėtą 4000 eurų kainą bei bylinėjimosi išlaidas, įpareigojo ieškovę grąžinti S. Z. transporto priemonę.
14. Bylos duomenimis, ieškovė 2024 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į antstolę su vykdomuoju raštu dėl priverstinio 4193 eurų skolos iš S. Z. išieškojimo.
15. Antstolė 2024 m. rugsėjo 24 d. turto arešto aktu Nr. S-24-177-38016 areštavo S. Z. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, o jos saugotoja paskyrė ieškovę. 2025 m. balandžio 14 d. įvyko nurodytos transporto priemonės varžytynės, kurias laimėjo atsakovas.
16. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė 5 proc. dydžio palūkanas nuo 4000 eurų sumos, skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-13458-1193/2024 priėmimo dienos iki nurodyto teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Remiantis byloje pateiktu ieškovės elektroniniu laišku atsakovui, ieškovė 2025 m. balandžio 25 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą, reikalaudama iš atsakovo per dešimt kalendorinių dienų pervesti 5584,99 euro žalos atlyginimą į ieškovės asmeninę sąskaitą ar į antstolės, atliekančios priverstinį išieškojimą iš S. Z., depozitinę sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovės pretenziją tenkino.
18. Antstolė 2025 m. gegužės 6 d. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo ginčo automobilis parduotas atsakovo nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
19. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti jai iš atsakovo 900 eurų neturtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2022).
21. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir subjekto kaltę (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti visas nurodytas sąlygas – bent vienos sąlygos nebuvimas reiškia, kad civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas.
22. Ieškovė, reikšdama atsakovui reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad atsakovas buvo asmuo, realiai organizavęs trečiajam asmeniui S. Z. priklausiusio automobilio pardavimą ieškovei; po teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteistas iš trečiojo asmens S. Z. žalos atlyginimas, o jai grąžintas automobilis, priėmimo, dėl jo įvykdymo ieškovės sutuoktinis trečiasis asmuo O. S. bendravo su atsakovu telefonu ir trumposiomis žinutėmis, per pokalbių programėlę viber; atsakovas žadėjo išspręsti trečiojo asmens S. Z. nevykdomo teismo sprendimo vykdymo klausimą, tačiau vėliau automobilį įsigijo iš varžytynių ir apsigalvojo dėl žalos atlyginimo ieškovei sumokėjimo; šaipėsi iš ieškovės pastangų gauti iš atsakovo žalos atlyginimą.
23. Teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju yra įstatyme įtvirtintas pagrindas, kuriam esant ieškovė turėtų teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), pažymi, kad ieškinyje toks (konkretus) pagrindas nenurodytas ir ieškovė jo nenurodė bylos nagrinėjimo metu.
24. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat šalių ir trečiojo asmens O. S. paaiškinimai per teismo posėdį nepatvirtina, kad ieškovė ir atsakovas buvo žodžiu ar raštu susitarę, kad atsakovas įsipareigoja atlyginti ieškovei teismo sprendimu iš S. Z. priteistą žalą. Iš byloje pateikto susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis ir per pokalbių programėlę viber (nors iš pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kokie asmenys yra nurodytų pokalbių dalyviai, tačiau šalys ir trečiasis asmuo O. S. byloje neginčija, kad susirašinėjimas vyko tarp trečiojo asmens O. S. ir atsakovo), matyti, kad aptarinėjamas ginčo automobilio pardavimas; jo atsiėmimas, jau automobilį pardavus iš varžytynių; pateikiama pretenzija atsakovui, siūlomos susitikimų vietos ir laikai, siekiant išspręsti žalos atlyginimo klausimą, tačiau nurodytos žinutė nepatvirtina, kad atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti teismo sprendimu už akių jai iš trečiojo asmens S. Z. priteistą žalą ar perduoti iš varžytynių įsigytą automobilį. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, trečiasis asmuo O. S. siūlė atsakovui perduoti ieškovei automobilį ir tada ieškovė nutrauktų vykdomąją bylą, tačiau atsakovas į šį pasiūlymą neatsakė. Vienoje iš žinučių atsakovas nurodė trečiajam asmeniui O. S., kad „parduosiu mašiną, kas viršaus liks, duosiu jai kad mokėtų“, t. y. iš esmės nurodė, kad ketina parduoti ginčo automobilį ir dalį lėšų (uždarbio, jeigu toks būtų) perduoti trečiajam asmeniui S. Z., kad ji galėtų sumokėti ieškovei, tačiau, kaip nurodė atsakovas per teismo posėdį ir patvirtina byloje pateiktas atsakovo ir trečiojo asmens O. S. susirašinėjimas, atsakovas nutarė ginčo automobilio neparduoti ir palikti juo naudotis savo motinai.
25. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčas dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo vykdymo kilo ne tarp ieškovės ir atsakovo, o tarp ieškovės ir trečiojo asmens S. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendime už akių pasisakyta tik dėl ieškovės ir trečiojo asmens S. Z. teisių ir pareigų, atitinkamai pareiga vykdyti tokį teismo sprendimą jai nustatytų pareigų apimtyje tenka būtent trečiajam asmeniui S. Z. Aplinkybės, kad atsakovas padėjo trečiajam asmeniui S. Z. nupirkti ar parduoti ginčo automobilį, kad bendravo su trečiuoju asmeniui O. S., aptariant galimybes trečiajam asmeniui S. Z. greičiau grąžinti ieškovei priteistą skolą, kad įsigijo ginčo automobilį varžytynėse, tačiau jo vėliau nepardavė, o pasiliko jį sau naudotis, kai byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie (sutartiniai) teisiniai santykiai ir dėl jų nereiškiama jokių reikalavimų byloje, nagrinėjamu atveju nepripažintinos kaip sudarančios pagrindą teismui konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra vienas iš įstatyme įtvirtintų atvejų, kada gali būti sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
26. Pažymėtina, kad, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog egzistuoja vienas iš įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriam esant teismas turėtų spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
27. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, atsakovo ir ieškovės nesiejo joks konkretus susitarimas (žodžiu ar raštu), kad atsakovas įsipareigoja šalių susitartomis sąlygomis sumokėti ieškovei skolą už trečiąjį asmenį S. Z. Atsakovo ir trečiojo asmens O. S. susirašinėjimas per pokalbių programėlę patvirtina, kad ieškovė siekė, jog skola jai būtų sugrąžinta greičiau ir šiuo klausimu jos sutuoktinis trečiasis asmuo O. S. bendravo su atsakovu įvairiais klausimais (teikė atsakovui pretenzijas, siūlė grąžinti atsakovui įsigytą iš varžytynių automobilį ieškovei ar jį parduoti ir sumokėti skolą ieškovei), tačiau aplinkybės, kad atsakovas skolos nesumokėjo ar neperdavė ieškovei ginčo automobilio, taip pat kad galbūt verčiasi automobilių prekybą, nesant jokio šalis siejančio susitarimo (kurio sąlygas teismas galėtų įvertinti, nagrinėdamas bylą), nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinės žalos ieškovei atsiradimo pagrindas (CK 6.246 straipsnis). Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, ieškovė nėra įstatyme nustatyta tvarka pareiškusi reikalavimų atsakovui, dėl kurių būti priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriuose nustatytos aplinkybės galėtų būti teismo vertinamos kaip atsakovo neteisėti veiksmai, nagrinėjant bylą dėl neturtinės žalos priteisimo (CPK 182 straipsnis).
28. Teismas, pasisakydamas dėl kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos – buvimo, pažymi, kad ieškovė neturtinės žalos jai padarymą grindžia tuo, kad ginčo automobilis buvo dovana, todėl yra labai nemalonu, kai dėl jos kilo tiek rūpesčių, ieškovė neturi transporto priemonės, kuria galėtų vežti mažametį vaiką į gydymo įstaigą, autobusu vykti nepatogu; dėl atsakovo elgesio ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, nerimą, įtampą.
29. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010).
30. Teismas sutinka su ieškove, kad transporto priemonės neturėjimas, kai asmuo turėjo pagrįstą lūkestį ją turėti ir ja naudotis (sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį), gali kelti nepatogumų ir apribojimų, siekiant nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitas reikalingas vietas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje ieškovė neginčija, jog atsakovas neteisėtai naudojasi įsigytu automobiliu ar kad automobilis turėjo būti perduotas naudotis ieškovei, tačiau atsakovas jo neperduoda. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo neatsiskaitymo su ieškove pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas ieškovei žalos atlyginimas iš trečiojo asmens S. Z. Tačiau šiuo pagrindu padarytos neturtinės žalos neįrodinėja (CPK 178 straipsnis). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pateikė byloje (duomenys neskelbtini) įstaigos medicinos dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad N. S. (2 m.) nurodytoje medicinos įstaigoje buvo konsultuotas 2024 m. birželio 26 d., 2024 m. rugsėjo 18 d., 2024 m. gruodžio 30 d., 2025 m. vasario 10 d., t. y. laikotarpiais, kai ieškovė, bylos duomenimis, disponavo ginčo automobiliu; ieškovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos mažamečiam sūnui medicinos išrašuose nurodytos sveikatos paslaugos teikiamos nuolat (periodiškai) ir tokios paslaugos gali būti teikiamos tik (duomenys neskelbtini) mieste.
31. Pažymėtina, kad teisminiai ginčai ir nesklandus vykdymo procesas, išieškant priteistą skolą priverstine tvarka, gali sukelti asmeniui įtampą, nemalonius išgyvenimus, nerimą, ar skola bus išieškota. Tačiau, minėta, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalies taikymo prasme ne bet kokie asmens dvasiniai išgyvenimai ar nepatogumai vertintini kaip asmens patirta neturtinė žala, o tik tokie, kurie turėjo didelę įtaką asmens kasdieniam gyvenimui, jo emocinei būsenai, santykiams su aplinkiniais ar darbui ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, kaip viena iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis, 250 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo
32. Kadangi byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir ieškovei padaryta žala, tai laikytinos neįrodytomis ir kitos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
33. Remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma, teismas daro išvadą, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176-185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Kadangi ieškinys atmestinas, tai ieškovei nepriteistinas iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
36. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (38,45 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai, sprendžiant, kad ieškinys atmestinas, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 310 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės N. A.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,45 euro (trisdešimt aštuonis eurus 45 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke, LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ ir LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.