Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-360/2012

Teisėja L. Bajorinienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00484-2011-5

2012 m. liepos 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 284 str. 1 d., 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2010 m. gruodžio 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė skirta atlikti atviroje kolonijoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. 1 p. 3 p., pagrindu, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. birželio 27 d., apie 23 val., Tauragės rajone, Sungailiškių kaime, Laukų gatvėje, su D. J. veikdami kartu su D. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) , kuris nėra šio nusikaltimo subjektas dėl amžiaus, viešoje vietoje, elgdamiesi įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, tyčia sumušė M. N., tai yra V. P. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, po to D. J. ir D. S. sudavė nukenetėjusiajam smūgius pagaliu į įvairias kūno vietas, padarydami M. N. galvos minkštųjų audinių patinimą su odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, odos nubrozdinimą virš kairio antakio, dešinės alkūnės sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdyje nuteitojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė motyvus kodėl mano, kad bausmės tikslai V. P. bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. P., BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

V. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Praeityje jis tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių nepadarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad yra viena V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ir tai, jog kaltininko atsakomybę lengvina - kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nuosprendžiu nustatyta, kad būtent V. P. veikdamas bendrininkų grupėje su D. J. ir D. S. sudavė nukentėjusiajam M. N. smūgį kumščiu į veidą, o po to D. J. ir D. S. sudavė nukentėjusiajam smūgius pagaliu į įvairias kūno vietas. Nors nuteistasis teigia, jog nesitarė su kitais bendrininkais naudoti smurto prieš nukentėjusįjį, tačiau pats apeliantas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jam paskambino D. J. ir liepė kuo greičiau sugrįžti prie namų, kadangi pamanė, jog į kaimą atvyko Pagramančio kaimo vaikai su kuriais buvo susipykęs. Bylos medžiaga liudija, jog nors nusikaltimas įvykdytas gana spontaniškai, tačiau iš paties nuteistojo ir kitų bendrininkų bendrų veiksmų matyti, kad jie visi gerai suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino V. P. sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 1 p.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas neįvertino to, jog jis atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau apygardos teismas pažymi, jog net ir ši aplinkybė įvertinus nuteistojo asmenybę neduoda pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų V. P. nepasimokė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis, ką patvirtina per gana trumpą laiko tarpą padaryti net 4 tyčiniai nusikaltimai. Apelianto asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. P. yra linkęs nusikalsti, pažeisti įstatymo reikalavimus ir siekiant sustabdyti kaltininko nusikalstamų veikų darymą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad šį nusikaltimą V. P. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinų duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.

Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir kad bausmės tikslai bus pasiekti tik izoliavus kaltininką nuo visuomenės, nes pripažintina, kad kitaip nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Būtina pažymėti, jog V. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis negali būti pripažintas per didelis, nes yra mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Taigi, taikyti nuteistojo V. P. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu jau anksčiau buvo taikytas pagal 2010 m. rugsėjo 13 d., 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius, tačiau kaip matyti V. P. vėliau ir vėl nusikalto, todėl nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, V. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir neteisinga. Bausmė nuteistajam paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone skunde nurodytais kitais argumentais, tai yra dėl nukentėjusiojo pozicijos nuteistojo atžvilgiu, dėl jauno jo amžiaus, dėl jo augimo ir gyvenimo aplinkybių, dėl to, jog jis nuolat ieškosi darbo, keisti skundžiamą nuosprendį pakankamo pagrindo irgi nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu V. P. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra neįtikinantys, nesudaro pagrindo šį nuosprendį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.