Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam F. I. P. V., gimęs(duomenys neskelbtini) Ispanija, Ispanijos pilietis, ispanas, faktinė gyv. vieta Lietuvoje nežinoma, nevedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini) paskirtos ir neįvykdytos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu F. I. P. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnį ir jam paskirta galutinė 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, F. I. P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metams 5 mėnesiams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš F. I. P. V. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) konfiskuotino turto – automobilio Mercedes-Benz VITO, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) S.L., vertę atitinkanti pinigų suma. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d.

Šia nutartimi sprendžiamas klausimas dėl minėtu nuosprendžiu F. I. P. V. paskirtos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei.

Nuteistasis F. I. P. V. paskirtą baudą turėjo sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., tačiau išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos internetinio puslapio patvirtina, kad per įstatymo numatytą 12 mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis F. I. P. V. yra I. K. pilietis, ispanas, kurio gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, darbo vieta taip pat Ispanija, todėl Lietuvos Respublikoje paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo kontrolė yra neįmanoma.

Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, jo nurodytu el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini)nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BPK 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (nauja redakcija nuo 2014 m. balandžio 3 d., TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės. Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Tauragės apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-452-377/2021, įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nuteistasis F. I. P. V. jam paskirtos 36 MGL, t. y. 1800 Eur baudą turėjo sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., tačiau išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos internetinio puslapio patvirtina, kad per įstatymo nustatytą 12 mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis yra I. K. pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vietos yra I. K., todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje Europos Sąjungos valstybėje jis turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad F. I. P. V. Lietuvos Respublikoje turėtų turto, dirbtų ar gautų pajamų, į kurias būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą, todėl priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas. Nuteistajam paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur). Nežinoma aplinkybių, dėl kurių I. K. kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą nesumokėtą baudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, todėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 36 MGL, t. y. 1800 Eur baudos, vykdymas yra perduotinas I. K. kompetentingai institucijai.

Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnyje nustatyta, kad jei neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo, sprendimą vykdančioji valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai numato vykdančiosios valstybės įstatymai, o sprendimą priėmusi valstybė leido taikyti tokias alternatyvias sankcijas 4 straipsnyje nurodytame liudijime. Alternatyvios sankcijos dydis nustatomas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, bet jis negali viršyti sprendimą priėmusios valstybės perduotame liudijime nustatyto maksimalaus dydžio.

BK 47 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Taigi teismas konstatuoja, kad nuteistajam F. I. P. V. vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių jos išieškoti, I. K. kompetentinga institucija gali nuteistajam F. I. P. V. nuosprendžiu paskirtą 36 MGL (1800 Eur) baudą pakeisti areštu, nustatant, kad maksimali arešto trukmė yra 18 parų (BK 47 straipsnio 8 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-452-377/2020, nuteistajam F. I. P. V. paskirtos ir nesumokėtos 36 MGL (trisdešimt šešių minimalių gyvenimo lygių) – 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudos išieškojimą perduoti vykdyti I. K..

Nurodyti, kad maksimali galima F. I. P. V. arešto trukmė (dienomis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą yra 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.