Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Dalius Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-361/2016. Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35680-2015-3. Procesinio sprendimo kategorija:1.2.30.5.; 2.4.6.1.

2016 m. liepos 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo V. V. baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios R. S. ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš V. V. priteista 1672,51 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti ir 300 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 1000 eurų patirtų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 2 d., apie 15.00-16.30 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, sužalojo Jorkšyro terjero veislės šunį, priklausantį R. S., padarydamas minkštųjų audinių, kaukolės poli traumą, dubens kaulų kairiosios pusės sąnarinės kryžiaus jungties skilimą. Tokiu būdu V. V. žiauriai pasielgė su gyvūnu ir padarė R. S. 1429,00 eurų turtinę žalą.

Kad raktais V. V. nedisponavo įrodo ir tai, kad nuo 2015 metų gegužės mėn. pabaigos, jis į anksščiau nurodytą butą patekti negali, raktais nuo buto jis nedisponavo, todėl iki šiol negali pasiimti iš ten savo asmeninių daiktų. Todėl darytina išvada, kad R. S. kaltinimas V. V. nėra įrodytas ir aiškus. Mano, kad iškelta byla yra tik susidorojimo su buvusiu sugyventiniu priemonė, nes patikimų duomenų, kad V. V. tyčia būtų sužalojęs R. S. šunį, nėra. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp V. V. galbūt padarytos veikos ir pasekmių, fiksuotų N. J. veterinarijos gydyklos dokumentuose (t. 1, b. 1. 5-26). Teismas tirdamas kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes nepagrįstai jas aiškino plečiamai. Kaltinamojo akto dalykas yra išsiaiškinti, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ir kokie faktiniai duomenys tai įrodo. Todėl, esant nepakankamiems duomenims, tiksli nuteistojo veikos kvalifikacija neįmanoma.

Atkreipia dėmesį į tai, kad bute be šuns buvo ir kitas gyvūnas - R. S. katė. Anot psichologės V. G. paaiškinimų teisiamoje posėdžio metu, pokalbio su ja metu, sprendė tariamos nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų konfliktą dėl vaiko gyvybės išsaugojimo ir santykių su būsima mama tęstinumo, o ne problemas dėl naminių gyvūnų. Atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 90 str. taip pat numatyta atsakomybė dėl neteisėto elgesio prieš gyvūną. Šioje situacijoje valstybės kaltintojas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, kurie besąlygiškai turi būti sprendžiami kaltinamojo V. V. naudai. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Jei tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, teismas, remdamasis įrodymų visuma, pagal vidinį savo įsitikinimą, gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti , jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuomonę, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisinės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K- 409/2011, 2K-P-267/2011).Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės - bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas V. Žylė apeliacinį skundą prašė tenkinti, nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Agintas ir prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija teismo sprendimą pripažinti V. V. kaltu, kadangi gynėjo manymu nėra patikimų duomenų įrodančių, kad jis, V. V., būtų tyčia sužalojęs šunį, bei nėra BK 310 straipsnyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) numatytos nusikaltimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas be pagrindo rėmėsi nenuosekliais ir nelogiškais nukentėjusiosios R. S. parodymais, toks apelianto argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik nukentėjusiosios R. S., bet ir liudytojų V. G., R. A., S. J., N. J. parodymus. Nukentėjusioji R. S. tiek ikiteisminio tyrimo (t. 1 b. l. 30), tiek teisiamajame posėdyje (t. 2 b. l. 29), nuosekliai parodė, kad buto, kuriame gyveno kartu su kaltinamuoju V. V., raktus turėjo tik ji ir V. V., o 2015-06-02 jai išvykus darytis manikiūro, bute be V. V. ir gyvūnų daugiau nieko nebuvo. Nukentėjusiajai grįžus namo, V. V. buvo kažkur išvykęs, durys buvo užrakintos. Grįžus namo pasigedo savo Jorkšyro terjero veislės šuns (duomenys neskelbtini), kurį, apieškojusi butą, rado vonioje, visą šlapią ir be gyvybės ženklų. Šunį nuvežė pas veterinarę, dar būdama pas veterinarę, paskambino V. V., paklausė, kas nutiko šuniui, tačiau šis tylėjo, todėl ji liepė V. V. išsikraustyti, šis nieko neatsakęs jos paliepimą įvykdė. V. V. grįžęs susidėjo daiktus, o nukentėjusioji jį pavežė iki draugo R. A., pas kurį buvo remontuojamas V. V. automobilis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė analogiškus parodymus ir papildomai parodė (t. 2 b. l. 30), kad po įvykio kaltinamais jai sakė, kad šunį murkdė į išmatas, o paskui bandė nuplauti. Ji buvo susitaikiusi su V. V., abu kartu lankėsi pas psichologą, tačiau vėliau ji pamatė, kad kaltinamasis negražiai elgiasi, todėl tarpusavio santykius nutraukė. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo tokių nukentėjusiosios parodymų laikyti nenuosekliais ar nelogiškais.

Nukentėjusiosios R. S. parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei teisme ištirtų įrodymų visuma. Liudytojas R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 88) tiek teisiamajame posėdyje (t. 2 b. l. 30) parodė, kad, kad nukentėjusioji R. S. su V. V. buvo atvažiavusi pasiimti Viktoro (duomenys neskelbtini) markės automobilio. Paskui R. ir Vi. abu išvažiavo skirtingais automobiliais. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytoja V. G., kuri parodė (t. 1 b. l. 84), kad nukentėjusioji ir nuteistasis kreipėsi psichologinės pagalbos dėl santykio su šuniuku ir partnerystės pasitikėjimo klausimais. Teisiamojo posėdžio metu (t. 2 b. l. 48) ši liudytoja nurodė, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas dėl šuns, kad nukentėjusioji minėjo, jog ji turėjo vežti šunį pas veterinarą. Kaip liudytoja apklausta veterinarijos gydytoja N. J. nurodė (t. 1 b. l. 95), kad 205-06-02 apie 16:30 nukentėjusioji susisiekė su ja ir nurodė, kad šuo negyvas. Atvežus šunį nustatyta, kad šuo komos būsenoje. Be to veterinarijos gydytoja parodė, kad nukentėjusioji buvo minėjusi, jog įtaria, kad šunį sužaloti galėjo jos sugyventinis. Teisiamojo posėdžio metu (t. 2 b. l. 49) ši liudytoja davė analogiškus parodymus ir papildomai parodė, kad nukentėjusioji jai minėjo, kad V. V. pradžioje buvo sutikęs mokėti už gydymą, bet vėliau apsigalvojo.

Medicininiai dokumentai patvirtinantys kilusius padarinius yra: 2016-06-02 veterinarijos gydytojų konsiliumo protokolas (t. 1, b. l. 5), išrašas iš ligos istorijos (t. 1, b. l. 6), fotonuotraukos (t. 1, b. l. 15-25). Be to, iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis (t. 1 b. l. 109; 119) matyti, kad V. V. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) teiravosi, kiek yra skolingas už šuns gydymą bei teigė atiduosiąs pinigus. Kartu pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime (t. 1 b. l. 128, 129) nurodyta, kad atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad abonementiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso V. V.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad gynėjas ir apeliacinio teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas telefono numeris priklausė nukentėjusiajai, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis prisipažino, kad rašė žinutes iš to numerio (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), juo naudojosi (t. 2 b. l. 51). Taip pat iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio dieną, t. y. 2015-06-02 17:26 val. tel. nr. (duomenys neskelbtini) veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio GSM bokštų veikimo zonoje, o tel. nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio GSM bokštų veikimo zonoje ( t. 2 b. l. 41, 42). Taigi teiginys, kad V. V. nebuvo Klaipėdoje įvykio dieną vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi bokštai yra maždaug kilometro atstumu nuo įvykio vietos. Konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino kaltinamojo V. V. versiją, jog jo įvykio dieną Klaipėdoje nebuvo, nes jis dar gegužės pabaigoje buvo atidavęs R. S. buto raktus ir išvykęs pas tėvus į (duomenys neskelbtini), o šunį sužalojo pati R. Šią nuteistojo versiją paneigia, nuoseklūs nukentėjusiosios R. S. parodymai, kuriuos patvirtina kitų liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga, bei 2015-12-07 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog tiek dieną prieš įvykį, tiek įvykio dieną V. V. buvo netoli įvykio vietos, kadangi jo telefonai veikė Klaipėdoje esančių GSM bokštų veikimo zonoje (t. 1, b. l. 128), t. y. apie 1 kilometro spinduliu nuo įvykio vietos (t. 2, b .l. 41-42). Nors liudytojas P. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėn. V. V., kai buvo susipykęs su R. S., apie porą savaičių pas jį svečiavosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pas jį į (duomenys neskelbtini) V. V. susipykęs su nukentėjusiąja atvažiavo birželio ar liepos mėnesį (t. 1, b .l. 80), todėl tokius nenuoseklius liudytojo, kuris yra ilgametis kaltinamojo draugas, teiginius teismas pagrįstai įvertino kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių. Be to, pats kaltinamasis V. V. duodamas parodymus nebuvo visiškai nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad nukentėjusiosios šuo buvo netvarkingas, kur papuola šlapindavosi, tačiau tai jam netrukdė, o kodėl R. parašė pareiškimą dėl šuns sužalojimo, nežino, mano, kad ji jam kerštauja dėl skolų (t. 1, b .l. 146-147). Teisiamojo posėdžio metu jis jau teigė, kad tai jis prižiūrėjo R. šunį, niekada nekėlė rankos prieš šunį, nėra nieko blogo jam padaręs, teigė, kad jis šunį vesdavo į lauką, tačiau buvo R. pasakęs rinktis tarp jo ir šuns, o R. jam kerštauja, pati šunį ir sužalojo. Be to, nors kaltinamasis aiškino, kad jis su R. S. išsiskyrė dėl to, kad ši jį pernelyg kontroliavo, tačiau tiek nukentėjusiosios R. S. parodymai, tiek liudytojos V. G. parodymai bei pažyma (t. 1, b.l. 86), kaltinamojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (t. 1, b.l. 99-119) patvirtina, jog nukentėjusioji buvo santykių pabaigos iniciatorė kilus konfliktui dėl šuns sužalojimo, o kaltinamasis norėjo išsaugoti santykius su nukentėjusiąja. Be to apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, jog buto raktus būtų turėjęs kitas asmuo ir nėra byloje duomenų, kad kas kitas būtų suinteresuotas padaryti minėtą nusikaltimą.

Taigi, apylinkės teismas įvertindamas bylos duomenų visumą pagrįstai nustatė ir įvertinęs bylos aplinkybes tinkamai motyvavo savo sprendimą, kad V. V. nukentėjusiosios R. S. šunį nenustatytu būdu, žiauriu elgesiu sužalojo, padarydamas minkštų audinių bei kaukolės politraumą, dubens kaulų kairiosios pusės sąnarinės kryžiaus jungties skilimą, dėl to gyvūnas buvo suluošintas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl V. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina apelianto padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų vertinimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju negalimas teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Vadovaujantis BK 310 straipsniu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) tams, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo objektas yra bendras interesas ugdyti visuomenės neabejingumą faunai ir rūpintis gamtos išsaugojimu, o žiaurumas prieš gyvūnus nesuderinamas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis, todėl baudžiamieji įstatymai kriminalizuoja tokio elgesio kraštutines formas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiosios atstovas pateikė kvitą, iš kurio matyti, jog ji už atstovavimą apygardos teisme advokatui sumokėjo 300 EUR. Apylinkės teismas iš nuteistojo priteisė pakankamai didelę sumą -1000 EUR atstovavimo išlaidų, todėl kitos nukentėjusiosios patirtos išlaidos už advokato paslaugas nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

V. V. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.