Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, teistas 2010-03-18 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 227 str. 3 d., bauda (4 MGL), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnyje, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015-06-02, apie 15.00-16.30 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, sužalojo šunį, Jorkšyro terjero veislės, priklausantį R. S., padarydamas minkštų audinių, kaukolės poli traumą, dubens kaulų kairiosios pusės sąnarinės kryžiaus jungties skilimą. Tokiu būdu V. V. žiauriai pasielgė su gyvūnu ir padarė R. S. 1429,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. V. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog jis su R. S. susipažino vasario 25-28 dieną, prieš jam išvykstant į komandiruotę. Išvažiavęs bendravo internetu, R. prašė jo greičiau grįžti į Lietuvą. Grįžęs apsigyveno pas R., tai buvo kovo ar balandžio mėn. Prieš tai gyveno pas pusbrolį, (duomenys neskelbtini) g. Praėjus apie 1,5 mėn. nuo apsigyvenimo kartu, sužinojo, kad R. laukiasi jo vaiko. Gyvendamas kartu su R., augino gyvūnus, prašė R. leisti jam dresuoti jos šunį. Su R. išsiskyrė gegužės mėn. pabaigoje, nes ji labai norėjo jį kontroliuoti, be to, nusprendė negimdyti jo vaiko. Gegužės mėn. atidavė jai buto raktus. Pas R. A. pasiimti automobilio važiavo gegužės mėn. pabaigoje. Birželio 2 dieną jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) rajoną, padėjo tėčiui tvarkytis sodyboje. Mano, kad R. jam kerštauja. Ji pati šunį ir sužalojo iš keršto. Kai gyveno pas R., jis tą šunelį prižiūrėjo. Niekada nekėlė rankos prieš šunį, nėra nieko blogo jam padaręs. Jis šunį vesdavo į lauką. Buvo R. pasakęs rinktis tarp jo ir šuns. R. pati bandė su juo susitaikyti. Jis į psichologę kreipėsi gegužės mėn., norėjo išgelbėti vaiką. Šeimos išgelbėjimo iniciatorius buvo jis. Po išsiskyrimo, bendravo su R. telefonu, bendravo dėl vaiko, jis visada skambindavo. Birželio 2 dieną R. neskambino ir nerašė. Jis naudojasi vienu telefono numeriu. Jo telefono numeris - (duomenys neskelbtini). R. telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini). Kiti telefono numeriai buvo R. duoti verslo reikalais. Po išsiskyrimo taip pat susirašinėjo su R., apie šunį R. nieko neminėjo. Jo susirašinėjimai su R. buvo Skype programa. Birželio mėn. susirašinėjo su R. savo telefono numeriu. Jis parašė, kad myli ir mylės dėl kūdikio, gal jam ir teko naudotis (duomenys neskelbtini) telefono numeriu. Kai iš policijos paskambino ir pasakė apie pareiškimą, tada nuvažiavo pas R., norėjo pakalbėti apie tai, kas vyksta, kodėl jį šmeižia. Žinučių apie šunį, gydymus ir vaiką jis nerašė. Į veterinarijos kliniką jis skambino, nes rūpėjo gyvūnas, klausė, kiek kainavo gydymas. Tuo metu būtų sumokėjęs, siekiant šeimą išsaugoti, veterinarei skambindamas prisistatė ir paklausė, kokias procedūras atliko ir kiek kainuos. Šuns gydymo kvitų jis neėmė, R. viską išsigalvojo. R. pati yra jam skolinga 1800 Eur, nes jis pirko kompiuterį ir automobilius remontavo. Turi sąskaitas įrodančias, kad R. jam yra skolinga. Sąskaitos apmokėtos, vieną sąskaitą apmokėjo R., persivedusi jo duotus grynuosius pinigus į savo sąskaitą. O už automobilio remontą jis pats mokėjo. Tai gali paliudyti parduotuvės darbuotojai. R. skolas neigia. R. el. pašte matydavo laiškus dėl negrąžinamų skolų bankams, taip pat draugai pasakojo, jog R. ir kitiems asmenims skolinga. Jis nesikreipė į R. dėl skolos grąžinimo. Kai gyveno pas R., už nuomą mokėjo per pusę. Už nuomą mokėjo iš santaupų. Jis padėjo R. užsiimti jos veikla, ji jam už tai nemokėjo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Dirba Olandijoje pagal kontraktą, uždirba apie 3500 Eur.

Nukentėjusioji R. S. teisme parodė, jog su V. V. pradėjo bendrauti žiemą, paskui jis išvyko iš Lietuvos, bendravo internetu, telefonu. 2015 m. V. V. grįžęs neturėjo kur gyventi, todėl apsigyveno jos bute. Pradėjo kartu gyventi apie 2-3 mėn. iki įvykio. Buto raktus turėjo tik ji ir V. V.. Kai kartu gyveno, ji išlaikė V. V.. Gyveno (duomenys neskelbtini). Namuose ji augino katiną ir šunį. V. V. jai dažnai sakydavo rinktis tarp šuns ir jo, jis norėjo, kad šuo kartu su jais negyventų. Jos akivaizdoje V. V. buvo vieną kartą už pakarpos išplėšęs šunį jai iš rankų, nes šuo buvo nusišlapinęs ne tam skirtoje vietoje. Buvo dar nuvažiavę į Kauną, tada jis trenkė šuniui per veidą, kažką šuo buvo padaręs. Ji šuniuką augino kaip vaiką. Birželio 2 dieną ji prieš 15.00 val. išvažiavo darytis manikiūrą, namuose liko V., katinas ir šuo. Paskui užsuko iki banko, bet buvo namuose palikusi bankinius prisijungimus, todėl grįžo namo. Namo grįžo maždaug po 1 val. 20 min., buto durys buvo užrakintos dvejomis spynomis. Namuose pasigedo šuns. Apėjo kambarius, užėjo į vonią, šuo gulėjo šlapias, be gyvybės ženklų, pats negalėjo taip susišlapinti. Iš karto šunį nuvežė pas veterinarę. Būdama pas veterinarę, ji paskambino V. V., paklausė, ką padarė šuniui, jis tylėjo. Tada ji liepė V. V. grąžinti automobilį, buto raktus ir išsikraustyti, o V. V. nieko jos neklausė, suprato, dėl ko ji taip sakė. Ji jam dar du kartus skambino, sakė, kad iškvies policiją, prašė atiduoti jos automobilį. V. grįžęs susidėjo daiktus, kadangi V. V. neturėjo mašinos, ji jį nuvežė iki jo draugo R. A. pasiimti automobilį. Ji pareiškimą parašė kitą dieną po įvykio, bet pateikė kitai nuovadai, tuo metu pareigūnas užpildė kompiuteryje duomenis, bet sakė viską pabaigs, kai bus gauti visi duomenys. V. V. po įvykio jai kerštauja, persekioja ir grasina. Po įvykio trumpam buvo susitaikiusi su V., šuniui tuo metu buvo pagerėję. Kai buvo susitaikę, V. V. ateidavo pas ją, bet negyveno. Paskui jie kartu lankėsi pas psichologą, kalbėjo, kaip atleisti po jo tokio elgesio ir kodėl V. V. taip pasielgė su šunimi. Psichologę surado V. V., bet ji sumokėjo už psichologės paslaugas. Seanso metu V. V. pripažino sužalojęs šunį, išklausė patarimus, kaip elgtis. Susitaikymo iniciatorius buvo V. V., bet ji vėliau pamatė, kad jis negražiai elgiasi. V. V. 4-5 dieną po įvykio jai sakė, kad šunį murkdė į išmatas ir paskui bandė nuplauti. Prašo atlyginti 1748 Eur turtinę žalą, visos išlaidos susijusios su šuns gydymu, daug kas dar neįskaičiuota. Šuo pasikeitęs, bijo žmonių, blogai vaikšto, nenulaiko pusiausvyros. 1000 Eur neturtinę žalą sudaro tai, kad šuo niekada nebebus sveikas, prasidėjo įvairios ligos, pažeista šuns dešinės pusės galvytė, akys, dubens kaulai buvo skilę. Reikės kas pusę metų daryti tyrimus, kainuos 220 Eur. Veterinarė sakė, kad gali prasidėti net epilepsijos priepuoliai. Daktarų konsiliumas padarė išvadą, jog sužalojimai smurtinio pobūdžio. Šuniui įvykio metu buvo daugiau nei 1 m. Dėl šuns sužalojimų ji labai išgyveno. Žinutėmis V. V. žadėjo atlyginti žalą. Nebūtų į policiją kreiptasi, jei V. V. būtų atlyginęs žalą. Ji V. V. nėra skolinga, nes jis gyveno pas ją, nemokėjo už būstą, išlaikymą, maistą. Iki įvykio jie su V. turėjo bendro gyvenimo planų. Kompiuteris pirktas jos įmonės vardu, už automobilio remontą V. nebuvo niekada sumokėjęs. V. V. naudojosi dviem telefonais, dar vieną savo telefoną su kortele ji buvo davusi V. V. naudotis. Labai išgyveno dėl šuns, dvi naktis nemiegojo, nežinojo, ar šuo išgyvens. Kaltinamasis šiuo metu jai vis dar rašo žinutes. Darbo metu V. V., praėjęs pro parduotuvę, ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Ieškinį palaiko.

Liudytojas S. J. teisme parodė, jog pažįsta tik nukentėjusiąją. Į jį buvo kreiptasi dėl teisinių paslaugų, paaiškino aplinkybes, kad nukentėjo jos gyvūnas, jis rekomendavo kreiptis į kitą advokatą, nes nelabai dirba su baudžiamosiomis bylomis. R. S. nurodė, kad jos namuose buvo sužalotas šuo, ji įtarė, kad taip galėjo pasielgti jos sugyventinis. Kiek laiko buvo praėję po šuns sužalojimo, negalėjo pasakyti. Lyg nukentėjusioji nurodė, kad žada kreiptis į policijos įstaigą.

Liudytojas R. A. teisme parodė, jog V. V. pažįsta apie 4-5 metus. Nukentėjusiąją teko matyti du kartus. Su V. retai susitikdavo, jis kreipdavosi tik dėl automobilių remonto, nes jis turi auto prekių parduotuvę. V. V. yra pirkęs iš jo automobilio detalių. V. V. nebuvo jam atvežęs svetimo automobilio remontuoti. Buvo nukentėjusioji su V. atvažiavusi pasiimti V. BMW markės automobilio, kurį neatlygintinai jis tuo metu poliravo. Tuo metu jis su R. S. nekalbėjo, ji sėdėjo savo automobilyje. Paskui R. ir V. abu išvažiavo skirtingais automobiliais. Apie šuns sužalojimą sužinojo tik iš tyrėjos.

Liudytojas P. T. teisme parodė, jog V. V. yra jo draugas, jį pažįsta seniai. Nukentėjusiąją mato antrą kartą. Pirmą kartą matė prekybos centre (duomenys neskelbtini), tada vyko su V. V., kuris norėjo pakalbėti su R. S., apie tai, kad ši policijai pareiškimą parašė. R. sakė, kad nori po teismus patampyti V. V.. 2015 m. gegužės mėn. jis nedirbo ir negyveno Klaipėdoje. 2015 m. apie gegužės mėn. V. V. apie 1-2 sav. pas jį svečiavosi, jis sakė, kad yra susipykęs su R. Žinojo apie R., jis Facebook paskyroje matė, kad jis susižadėjęs su R., pasveikino. Tai paskutinis kartas, kai pas jį svečiavosi. V. V. sakė, kad grįždavo namo kaip į tvartą, šuns visur pridergta, nemalonu būdavo grįžti namo. V. sakė, kad pasiūlė R. pasirinkti šunį arba jį, tada išvažiavo į kaimą pas močiutę, paskui atvažiavo pas jį. Jie su V. važiavo į Klaipėdą, sakė, kad reikia užvažiuoti pažiūrėti, ar yra pareiškimas parašytas. Nuvykus sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas. Tada nuvažiavo į parduotuvę ir R. paklausė, kodėl ši parašė pareiškimą. Matėsi, kad R. nelabai norėjo bendrauti su V. Jis teisingai tyrėjai sakė, kad R. papasakojo apie sumuštą šunį. Bendrauja su V., jie nėra susipykę. Gyvena (duomenys neskelbtini) km, šiuo metu nedirba.

Liudytoja V. G. teisme parodė, jog V. V. ir R. S. teko matyti, kai jie atėjo pas ją į konsultaciją dėl santykių problemų. Dėl konsultacijos susitarti paskambino vaikinas. Kalbėjo apie santykius, tarp jų buvo rimta situacija. Viena iš situacijų, kad mergina laukėsi, o vaikinas norėjo išsaugoti vaiką. Tarp jų buvo kažkoks konfliktas dėl šuns, bet ji to konflikto nesprendė. Problema dėl šuns svarbesnė buvo merginai, sakė, kad nesutaria dėl to. Mergina sakė, kad šuo buvo sumuštas ir ji turėjo vežti šunį pas veterinarą. V. V. konsultacijos metu tiesiogiai nepasakė, kad jis sužalojo šunį. Į R. S. žodžius, kad dėl šuns konflikto kaltas V. V., V. V. pozicija tuo metu buvo ta, kad jis norėjo tęsti santykius, jis sakė viską padarys, kad tik R. S. nusiramintų. Jie abu išėjo iš konsultacijos, esant dviprasmiškai būsenai, kitos konsultacijos nebuvo. Vėliau jai paskambino mergina ir prašė išrašyti pažymą. Kas sumokėjo už seansą, neprisimena.

Liudytoja N. J. teisme parodė, jog ji yra veterinarijos klinikos savininkė ir veterinarijos gydytoja. Kaltinamąjį teko matyti vieną kartą. Iki birželio 2 d. nukentėjusioji yra apsilankiusi jos klinikoje dėl Jorkšyro terjero vardu V. Buvo kažkur gegužės mėn. Buvo elgesio nesklandumų, atlikta pirminė apžiūra, gyvūnui buvo nustatytos nežymios kraujosruvos akyse, tai nesutapo su visais kitais tyrimais, gyvūnas paliktas tyrimams, tyrimai buvo geri, įvertinta, kad porujiniam laikotarpiui simptomai išnyksta. Tos nežymios kraujosruvos, aptiktos gegužės mėn., negalėjo išlikti iki birželio mėn. Vėliau buvo teikiamos tik telefoninės konsultacijos. Birželio mėn. klientė paskambino, kalbėjo nerišliai, sakė, kad nėra gyvūno gyvybės ženklų. Ji liepė atvežti šunį. Atvežtas gyvūnas buvo be gyvybės ženklų. Keista pasirodė, kad šuo buvo šlapias, nuo jo net varvėjo vanduo, galvytė su kojytėmis buvo nusvirusios. Buvo atlikta pirminė apžiūra, gyvybinių funkcijų patikrinimas, pulsas, širdies darbas. Nustatyta, kad gyvūnas komos būsenoje. Buvo atliekamas monitoringas, padarytas širdies šokas, įvestas vamzdelis į kvėpavimo takus, trachėją, ir paduodamas, kvėpavimo dažnumu, deguonis. Pradžioje atrodė, kad širdis pradėjo geriau veikti, bet po 15 min. reikėjo pakartoti šoką. Gyvūnas tokioje miego būsenoje išbuvo 11 val. Buvo įvertintas vyzdžio refleksas, abiejų akių baltymuose buvo išsiliejęs kraujas. Visas akių baltymas buvo infiltruotas krauju. Kadangi šuo buvo šlapias, aiškiai matėsi paraudusi oda, pradžioje atrodė, kad šuo nuplikytas. Sumušimai atsiranda tik paros bėgyje. Paros laikotarpyje išryškėjo hematomos galvos, kaklo, papilvės, pažastų srityse. Sužeidimai buvo įvertinti fiksuojant. Buvo atliktas rentgenas. Ji tokį sunkų atvejį per savo darbo praktiką turėjo tik antrą kartą. Ji pasiūlė surengti konsiliumą, kad nebūtų jos vienašališkas sprendimas. Tai pirmas atvejis jos praktikoje, kai buvo šuniukui su kirviu galvytė prakirsta. Nuvežė šuniuką į kliniką. Kolega turi skaitmeninę rentgeno aparatūrą, buvo padarytas išsamus užpakalinės kūno dalies tyrimas. Buvo nustatyti neseni trauminiai pažeidimai - dubens kaulų kairiosios pusės sąnarinės kryžiaus jungties skilimas. Mediciniškai sužalojimai buvo politraumos, daugybinės traumos, jų negalima pačiam pasidaryti nei žmogui, nei gyvūnui. Buvo įvertinta sveikatos būsena, kasos ir inkstų nepakankamumo situacija, komos būsenoje pats šuo atsidurti negalėjo. Trečią parą gyvūnui buvo atliekama hemodializė - opsopcija (kraujo valymas porcijomis). 1353 Eur kainavo klientei šuns gydymo paslauga, nuo birželio 2 iki birželio 5 d. Ji negalėjo daugiau priimti klientų, nes esant tokiai gyvūno būsenai turėjo prie jo visada šalia būti. Kasos ir inkstų nepakankamumas išliks gyvūnui visą gyvenimą, tai atsiranda nuo traumos. Šuo yra su negalia. Jei kasa tinkamai nefunkcionuos, šuo mirs. Reikalinga pastovi priežiūra, taikoma pastovi dieta, ji pritaikyta, kad supaprastinti gydymą. Šuo vėliau buvo nukreiptas į Vilnių topografiniams tyrimams. Pirmą kartą, kai po tyrimų atvyko pasiimti gyvūno, buvo ir kaltinamasis atvykęs. Vėliau po gyvūno išrašymo paskambino, paklausė, kiek sumokėjo už šuns gydymą, kaltinamasis neprisistatė, bet pasakė, kad klausia apie R. šunį. Mano, kad šuniukas buvo skriaudžiamas, jis apsišlapino ir išsituštino, tada buvo maudomas. Už gydymą kvitai buvo išrašyti du kartus, nes nukentėjusioji paminėjo, kad kaltinamasis iš pradžių sutiko padengti gydymo sumą, ji atidavė kaltinamajam kasos orderio šaknelę, bet paskui kaltinamasis persigalvojo. Ji padarė kvitų kopijas ir išsiuntė elektroninę versiją. Prieš išrašant šuniuką buvo surengtas konsiliumas. Ji matė, kaip šuo atrodė iki ligos ir po jos. Ji tikra, kad tai buvo tas pats šuo, kuris buvo ankščiau atvežtas apžiūrai. Gyvūno pasas nebūtinai reikalingas, kiekvieną kartą, kai atvyksta šuo, jis yra nuskenuojamas, šuo turi mikroschemą. Atvykusi su šuniu nukentėjusioji pradžioje buvo labai pasimetusi ir sakė, kad turi įtarimų, kad jos žmogus galėjo taip pasielgti su šuniuku. Nukentėjusioji jai minėjo, kad šuo buvo nemėgstamas jos draugo.

Iš N. J. privačios veterinarijos klinikos Veterinarijos gydytojų konsiliumo protokolo matyti, kad Jorkšyro terjero šuniui padaryti galvos - pakaušio, kirkšnies, pažastų - krūtinės, odos mėlynės. Akių sklerų hemoragijos - kraujo išsiliejimai. Eisena ydinga, sutrikusi koordinacija. Diagnozė - minkštų audinių, kaukolės poli traumos. Dubens kaulų kairiosios pusės sąnarinės kryžiaus jungties skilimas (t. 1, b.1. 5-26, 60-75).

Iš psichologės V. G. pažymos nustatyta, jog R. S. kartu su draugu kreipėsi psichologinės pagalbos, sprendžiant partnerystės pasitikėjimo problemas. R. S. kreipėsi ir individualios psichologo konsultacijos, stabilizuoti emocinę būseną (t. 1, b.l. 86).

Iš 2015-12-07 tarnybinio pranešimo dėl atliktos išklotinių analizės nustatyta, jog atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad jis 2015-06-01 16:00 val. veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio GSM bokštų veikimo zonoje, 2015-06-02 17:26 val. veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančio GSM bokštų veikimo zonoje, 2015-06-02 20:30 val. veikė (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini), esančio GSM bokštų veikimo zonoje. Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad 2015-05-31, 2015-06-01, 2015-06-02 veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančio GSM bokštų veikimo zonoje. 2015-06-02 21:00 val. veikė (duomenys neskelbtini), esančio GSM bokštų veikimo zonoje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklauso V. V. (t. 1, b.1. 128).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Nors kaltinamasis V. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teigė, kad nukentėjusioji jam kerštauja ir jį apkalba, o šunį ji sužalojo pati iš keršto, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios R. S., liudytojų V. G., R. A., S. J., N. J. parodymai, medicininiai dokumentai, nukentėjusiosios ir kaltinamojo susirašinėjimas, psichologės pažyma, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

BK 310 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01 ir galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyta atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną.

Visų pirma kaltinamasis V. V. duodamas parodymus nebuvo visiškai nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad nukentėjusiosios šuo buvo netvarkingas, kur papuola šlapindavosi, tačiau tai jam netrukdė, šunimi rūpinosi R. S., tai buvo jos šuo, šuns negalėjo paliesti ar jo mušti, kodėl R. parašė pareiškimą dėl šuns sužalojimo, nežino, mano, kad ji jam kerštauja dėl skolų (t. 1, b.l. 146-147), o teisme jau teigė, kad tai jis prižiūrėjo R. šunį, niekada nekėlė rankos prieš šunį, nėra nieko blogo jam padaręs, teigė, kad jis šunį vesdavo į lauką, tačiau buvo R. pasakęs rinktis tarp jo ir šuns, o R. jam kerštauja, pati šunį ir sužalojo.

Nukentėjusioji R. S. nuosekliai parodė, kad buto, kuriame gyveno kartu su kaltinamuoju V. V., raktus turėjo tik ji ir V. V., 2015-06-02 jai išvykus darytis manikiūro, bute be V. V. ir gyvūnų daugiau nieko nebuvo, duris ji užrakino, o jai grįžus namo, V. V. buvo kažkur išvykęs, durys buvo užrakintos, tačiau pasigedo savo Jorkšyro terjero veislės šuns V., kurį, apieškojusi butą, rado vonioje, visą šlapią ir be gyvybės ženklų. Šunį nuvežė pas veterinarę, dar būdama pas veterinarę, paskambino V. V., paklausė, kas nutiko šuniui, tačiau šis tylėjo, todėl ji liepė V. V. išsikraustyti, šis nieko neatsakęs jos paliepimą įvykdė. V. V. grįžęs susidėjo daiktus, o nukentėjusioji jį pavežė iki draugo R. A., pas kurį buvo remontuojamas R. A. automobilis. Nors nukentėjusioji R. S. teisme teigė, kad po įvykio buvo susitaikiusi su V. V., nes šuniui buvo pagerėję, jie kartu lankėsi pas psichologą, seanso metu V. V. pripažino sužalojęs šunį, tačiau vėliau ji pamatė, kad kaltinamasis negražiai elgiasi, po įvykio kaltinamasis jai sakė, kad šunį murkdė į išmatas ir paskui bandė nuplauti. Tokiais nuosekliais ir logiškais nukentėjusiosios R. S. parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, juolab juos patvirtina ir kitų teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamojo V. V. versiją, jog įvykio dieną jo Klaipėdoje nebuvo, nes jis dar gegužės pabaigoje buvo atidavęs R. S. buto raktus ir išvykęs pas tėvus į (duomenys neskelbtini), o šunį sužalojo pati R., paneigia tiek nuoseklūs nukentėjusiosios R. S. parodymai, tiek 2015-12-07 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog tiek dieną prieš įvykį, tiek įvykio dieną V. V. buvo netoli įvykio vietos, kadangi jo telefonai veikė Klaipėdoje esančių GSM bokštų veikimo zonoje (t. 1, b.l. 128), t.y. apie 1 kilometro spinduliu nuo įvykio vietos (t. 2, b.l. 41-42), teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neneigė, jog naudojosi minėtais telefonų numeriais. Be to, liudytojas R. A. teisme patvirtino nukentėjusiosios R. S. nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusioji kartu su kaltinamuoju buvo atvykę pas jį pasiimti V. V. automobilio, kurį neatlygintinai liudytojas poliravo, tik liudytojas negalėjo prisiminti šio apsilankymo datos, o apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tai galėjo būti ir gegužės mėnesio pabaigoje ir birželio mėnesio pradžioje (t. 1, b.l. 87-89). Nors liudytojas P. T. teisme parodė, kad 2015 m. gegužės mėn. V. V., kai buvo susipykęs su R. S., apie porą savaičių pas jį svečiavosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pas jį į (duomenys neskelbtini) V. V. susipykęs su nukentėjusiąja atvažiavo birželio ar liepos mėnesį (t. 1, b.l. 80), todėl tokius nenuoseklius liudytojo, kuris yra ilgametis kaltinamojo draugas, teiginius teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. N. J. privačios veterinarijos klinikos Veterinarijos gydytojų konsiliumo protokole nurodyta, kad Jorkšyro terjero šuniui padaryti galvos - pakaušio, kirkšnies, pažastų - krūtinės, odos mėlynės, akių sklerų hemoragijos - kraujo išsiliejimai, jos eisena ydinga, sutrikusi koordinacija. Diagnozė - minkštų audinių, kaukolės poli traumos, dubens kaulų kairiosios pusės sąnarinės kryžiaus jungties skilimas, taip pat padaryta išvada, kad išvardinti pažeidimai yra trauminės kilmės (t. 1, b.1. 5), išraše iš ligos istorijos pažymėta, kad nežinomomis aplinkybėmis 2015-06-02, 16.30 val. kalytė rasta namuose visa šlapia komos būsenoje, šeimininkė įtaria, kad kalytė buvo sumušta žmogaus (t. 1, b.l. 6-7), 2015-06-02 nukentėjusioji su N. J. privačia veterinarijos klinika sudarė dvišalį susitarimą dėl užregistruoto šuns gydymo (t. 1, b.l. 11-12), o 2015-06-04 sudaryta veterinarinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 8-10). Šuns traumos užfiksuotos nuotraukose (t. 1, b.l. 15-26). Teisme apklausta liudytoja N. J. patvirtino, jog nukentėjusioji R. S. yra apsilankiusi jos veterinarijos klinikoje dėl Jorkšyro terjero vardu V. ir iki įvykio, kuomet buvo atlikta pirminė šuns apžiūra, tyrimai buvo geri, tačiau birželio mėnesį nukentėjusioji atvežė minėtą šunį be gyvybės ženklų, prieš tai susijaudinusi paskambino, kad rado šunį namie. Liudytoja N. J. teisme patvirtino, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuoti šuns sužalojimai buvo daugybinės traumos, kurių gyvūnas negalėjo pasidaryti pats. Šuo buvo komoje, jam suteiktos gydymo paslaugos ir pavyko gyvūną atgaivinti, tačiau dėl patirtų traumų gyvūnas liko su negalia, kasos ir inkstų nepakankamumas išliks visą gyvenimą, gyvūnui reikalinga nuolatinė priežiūra. Liudytoja spėjo, kad šuniukas buvo skriaudžiamas, apsišlapino ir išsituštino, tada buvo maudomas, be to nurodė, kad į kliniką su šuniu atvykusi nukentėjusioji buvo labai pasimetusi ir sakė, kad turi įtarimų, kad jos draugas galėjo taip pasielgti su šuniuku, kadangi šuns nemėgo. Minėti byloje esantys medicininiai dokumentai bei liudytojos N. J. parodymai patvirtina, kad šuo buvo sužalotas žmogaus, nes patirtų sužalojimų kiekis ir pobūdis nebūdingas susižalojimui. Nors kaltinamasis V. V. teigė, kad pati R. S. sužalojo savo šunį, o jį apkaltino todėl, kad jam kerštauja dėl skolų, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai niekuo nepagrįsti ir nelogiški. Visų pirma, medicininiai duomenys, liudytojos N. J. parodymai, pačios nukentėjusiosios R. S. parodymai liudija, kad nukentėjusioji R. S. myli, tinkamai prižiūri ir rūpinasi savo gyvūnu, o kaltinamasis V. V. priešingai, tiek pačios nukentėjusiosios R. S. tvirtinimu, tiek liudytojo P. T. teigimu, šuns nemėgo dėl šio netvarkingumo. Kaltinamasis V. V. liudytojui P. T. yra sakęs, kad būdavo nemalonu grįžti namo, grįždavo namo kaip į tvartą, nes šuns visur būdavo pridergta, todėl buvo pasiūlęs R. pasirinkti šunį arba jį. Pats kaltinamasis V. V. teisme patvirtino, jog buvo R. S. liepęs rinktis tarp jo ir šuns. Visos aptartos aplinkybės rodo, jog tik kaltinamasis V. V. likęs vienas bute su nukentėjusiosios šunimi, kurio nemėgo dėl to, kad šuo tuštinasi ne tam skirtoje vietoje, galėjo sužaloti gyvūną, pastarajam ne vietoje pasituštinus, nes bylos medžiaga patvirtina, kad gyvūnas rastas šlapias vonioje be gyvybės ženklų, o kaltinamasis nukentėjusiajai buvo prasitaręs, kad šunį murkdė į išmatas ir paskui bandė nuplauti.

Kaltinamojo V. V. teiginiai apie nukentėjusiosios kerštą dėl skolų nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji R. S. kaltinamajam yra skolinga, kaltinamojo pateiktos sąskaitos –faktūros (t. 2, b.l. 45-46) nepatvirtina tokios kaltinamojo versijos, kadangi nėra duomenų, kad pagal išrašytas sąskaitas faktūras atsiskaitė būtent kaltinamasis, be to, pats kaltinamasis patvirtino, jog į jokias institucijas dėl skolos grąžinimo nesikreipė. Nors kaltinamasis aiškino, kad jis su R. S. išsiskyrė dėl to, kad ši jį pernelyg kontroliavo, tačiau tiek nukentėjusiosios R. S. parodymai, tiek liudytojos V. G. parodymai bei pažyma (t. 1, b.l. 86), kaltinamojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (t. 1, b.l. 99-119) patvirtina, jog nukentėjusioji buvo santykių pabaigos iniciatorė, o kaltinamasis priešingai, norėjo išsaugoti santykius su nukentėjusiąja. Teisme apklausta liudytoja V. G. nurodė, kad jai teko konsultuoti kaltinamąjį ir nukentėjusiąją dėl santykių problemų. Konsultaciją suorganizavo kaltinamasis, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas dėl šuns, ši problema buvo svarbesnė merginai, kuri sakė, kad nesutaria dėl to, šuo buvo sumuštas ir nukentėjusioji turėjo vežti šunį pas veterinarą, tačiau kaltinamasis V. V. konsultacijos metu tiesiogiai nepasakė, kad jis sužalojo šunį, jis norėjo tęsti santykius, jis sakė viską padarys, kad tik R. S. nusiramintų.

Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. V. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis žiauriai elgėsi su gyvūnu - tyčia sužalojo nukentėjusiosios R. S. šunį ir šiam padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko gyvūnas buvo suluošintas, nes medicininiai duomenys patvirtina, jog šuniui padarytos daugybinės traumos tiek galvoje, tiek kitose kūno vietose, jam skilo dubens kaulai, gyvūnas buvo komos būsenoje, dėl traumos atsiradęs kasos ir inkstų nepakankamumas gyvūnui išliko, veterinarės N. J. teigimu, šuo yra su negalia. Bylos nagrinėjimo atveju žiaurus elgesys su nukentėjusiajai priklausančiu naminiu gyvūnu - Jorkšyro terjero veislės šunimi - pasireiškė kaltinamojo veikimu, t.y. tuo, kad kaltinamasis nenustatytu būdu jį sužalojo, padarydamas minkštų audinių bei kaukolės politraumą, dubens kaulų kairiosios pusės sąnarinės kryžiaus jungties skilimą, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ikiteisminio metu kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnį (BK 3 str.) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01). Nors kaltinamasis neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, žiauriai pasielgė su gyvūnu, suvokdamas, kad dėl tokio elgesio gyvūnas gali būti suluošintas.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog geriausiai bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus baudą.

Nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį, kurio prašė iš V. V. priteisti 1748,51 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti, 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti (b. l. t. 1, b.l. 56-75), taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su jai suteiktomis advokato paslaugomis atstovaujant byloje ir rengiant ieškinį.

Nors kaltinamasis V. V. su ieškiniu visiškai nesutiko, tačiau teismas pripažino, kad kaltinamasis suluošino nukentėjusiosios šunį, o nukentėjusiosios patirtas išlaidas, susijusias su suluošintam gyvūnui suteiktomis veterinarinėmis paslaugomis iš dalies patvirtina 2015-06-05 kasos pajamų orderis 1353 EUR sumai (t. 1, b.l. 59), 2015-10-13 kasos pajamų orderio kvitas 197 EUR sumai bei UAB (duomenys neskelbtini) 2015-08-13 čekis 122,51 EUR sumai (t. 1, b.l. 74), taigi ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas tik iš dalies ir tenkinamas iš kaltinamojo V. V. priteisiant 1672,51 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji R. S. dėl naminio gyvūno – šuns – sužalojimų, kuriuos tyčia padarė kaltinamasis V. V., labai išgyveno, stengėsi, kad šuo pasveiktų, vežė jį pas veterinarą, iki šiol jaudinasi dėl to, kad šuo pasikeitęs, bijo žmonių, blogai vaikšto, nenulaiko pusiausvyros, jam reikia ypatingos priežiūros. Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo poziciją byloje, gyvūno sužalojimų pobūdį (traumuotas gyvybinis šuns organas - galva, tiek kiti) ir pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), teismas nukentėjusiosios ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, jai priteisdamas 300 EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji R. S. taip pat prašė atlyginti jos patirtas išlaidas už advokato pagalbą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 1500 EUR (t. 2, b.l. 43-44). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiosios interesus dviejuose teismo posėdžiuose, teismas, išlaidas advokato pagalbai pripažįsta procesinėmis išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje rengtas civilinis ieškinys nedidelės apimties ir nėra sudėtingas, įvertinant nedidelę bylos apimtį bei specialių žinių nereikalaujantį jos pobūdį, prašomų priteisti išlaidų dydį teismas sumažina ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisia 1000 EUR advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturios kompaktinės plokštelės (t. 1, b.l. 99, 100, 127, bei prie t. 1 viršelio saugoma kompaktinė plokštelė), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnyje (BK 3 str.) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) ir jam paskirti 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam V. V., kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nukentėjusiosios R. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš V. V. priteisti 1672,51 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti, 300 EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 1000 EUR patirtų atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - keturias kompaktines plokšteles, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.