- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e1-3410-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46408-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46408-20,
kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, lentpjūvės darbuotoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2020 m. lapkričio 23 d. apie 11:30 val., (duomenys neskelbtini), pažeizdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 2020 m. lapkričio 23 d. 12:10 val. nustatytas 3,00 promilės girtumas).
Kaltinamasis R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichikos ligomis niekuomet nesirgo ir dėl to nesigydė. Galvos traumų neturėjo. Psichikos ir narkologijos kabinetų įstaigose neregistruotas. Vairuotojo pažymėjimą jis turi maždaug nuo 1983 metų. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo žmonai V. B., tačiau minėtu automobiliu naudojasi jie abu vienodai. Automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo maždaug prieš 2 metus. Automobilis įgytas santuokos metu ir yra jų su žmona bendras turtas. 2020 m. lapkričio 23 d. ryte jo žmona išėjo į darbą, o jis pasiėmė automobilio raktelius ir su automobiliu išvažiavo į kaimą, kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime jis truputį darbavosi lauke, besidarbuodamas su draugais išgėrė alaus. Vėliau, tikslaus laiko neatsimena, jis nusprendė vykti namo. Nesijautė labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nusprendė pats vairuoti automobilį. Bevažiuojant iš (duomenys neskelbtini) kaimo į namus užsimanė valgyti, todėl sustojo šašlykinėje nusipirkti šašlykų. Užsisakęs maisto taip pat užsisakė ir skardinę alaus. Skardinę alaus išgėrė valgydamas šašlykus. Pavalgęs ir išgėręs skardinę alaus jis įsėdo į savo automobilį, norėjo važiuoti namo, tačiau prie jo automobilio privažiavo policijos pareigūnai. Pripažino policijos pareigūnams, kad yra vartojęs alkoholio, sutiko pasitikrinti girtumą. Pamena, kad pirmu patikrinimu jam buvo nustatytas 3,48 promilių girtumas, o antru patikrinimu buvo nustatytas 3,00 promilių girtumas. Pareigūnai informavo, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini) bus nutransportuotas ir uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę. Jis supranta ir suvokia, kad negalima vairuoti transporto priemonės neblaiviam, bet kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 81-82).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. B. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra savininkas, taip pat jis vairuoja sunkvežimį. 2020 m. lapkričio 23 d. apie 11.20 val. jis atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 Jonavos r. Šilų sen. Pustelninkų km. esančią šašlykinę pavalgyti. Jam sustojus, aikštelėje po kelių minučių pamatė atvažiavus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai žalios spalvos, kuris sustojo kairėje aikštelės pusėje. Iš automobilio išlipo vairuotojas apie 50 metų amžiaus ir svirduliuodamas nuėjo į šašlykinę. Netrukus grįžo rankoje turėdamas kažkokią skardinę. Vyriškis labai sunkiai ėjo, kliuvinėjo, veidas buvo stipriai paraudęs, todėl jis pamanė, kad vyras gali būti neblaivus. Tas vyras įsėdo į automobilį, pasėdėjo ir užvedęs automobilio variklį pervažiavo į dešinę stovėjimo aikštelės pusę, priešais šašlykinės įėjimą. Jis tuo metu paskambino policijai. Vyras liko sėdėti automobilyje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Vyras dar sėdėjo už vairo, automobilyje visą laiką buvo vienas. Kai atvažiavo į aikštelę Passat automobilis ir išlipęs vyras jam sukėlė įtarimą, jis minėtą automobilį nufotografavo (b. l. 27-28).
Liudytoja V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. jos sutuoktinis, susituokę 29 metus. Automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo maždaug prieš du metus. Įregistravo jos vardu, tačiau automobiliu naudojasi abudu su vyru Rimantu. Automobilis (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu ir yra jų bendras turtas, kuriuo abu naudojasi vienodai. 2020 m. lapkričio 23 d. ji ryte išėjo į darbą. Vyras liko namuose. Kad jis vartojo alkoholį ir važiavo su automobiliu išgėręs ji sužinojo tik 2020 m. lapkričio 23 d. vakare grįžusi iš darbo. Apie tai sužinojo iš pačio vyro grįžusi namo (b. l. 34).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, esanti Pūstelninkų k. 1, Šilų sen., Jonavos r. automobilių stovėjimo aikštelė. Prie kavinės įėjimo žalios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Automobilio variklis apžiūros metu šiltas. Odometro rodmenys yra: 386526. Panelė nepažeista. Automobilio užvedimo ir atrakinimo užraktai tvarkingi. Įvykio vietoje stebėjimo kamerų nėra. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 18-19).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas V. B. (b. l. 41).
Emprekis pažyma nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 1998 metų laidos, dyzeliniu varikliu vertė 1150 Eur (b. l. 44).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. B. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341 2020 m. lapkričio 23 d. 11:49 val., nustatyta 3,48 promilės, 12:10 val., 3,00 promilės neblaivumas (b. l. 40).
2020 m. lapkričio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. M. tyrimo pateikė skaitmeninį nuotraukos failą (b. l. 29-31).
2020 m. lapkričio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. B. pateikė vairuotojo pažymėjimą išduotą R. B. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros lapą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-57).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino visiškai. Be jo paties parodymų jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, asmens blaivumo testų duomenys, apžiūros protokolai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. B. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, tačiau prašo teismo esant galimybei baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 96-97, 98-101).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p., kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, todėl kaltinime turi būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. lA-646-658/2019). Taigi, aplinkybė, jog R. B. alkoholio matavimo prietaisu pirmuoju tikrinimu, 11.49 val. nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija 3,48‰ (promilės) neblaivumas, šalinama iš kaltinimo. Veikos kvalifikavimo ši aplinkybė nekeičia.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis R. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 69-70), dirbantis (b. l. 66), duomenų apie lankymąsi Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijose dėl psichikos ligų ir VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų, nėra (b. l. 74).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nustatytą neblaivumo laipsnį, ir sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytinas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai. Nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.
Byloje nustatyta, kad R. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, yra bendras R. B. ir V. B. šeimos turtas, įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja, t. y. R. B. ir jo sutuoktinės V. B., jungtine nuosavybe, nežiūrint, kad jis įregistruotas V. B. vardu. Duomenų, kurie patvirtintų kitokias aplinkybes (turto pasidalijimą ar pan.), teismui nebuvo pateikta. Įvykio dieną, šeimos automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. B. su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir savo turtą naudojo priešingiems visuomenės interesams.
Kaip jau anksčiau minėta, automobilis, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, priklauso R. B. ir sutuoktinei V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes įgytas santuokos metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi ar, kad automobilis priklausytų V. B. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kokia automobilio dalis priklauso kiekvienam iš sutuoktinių, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą. Atsižvelgiant į tai, bei nesant išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad nusikaltimo padarymo priemonė negalėtų būti konfiskuojama, nes kaip nustatyta bylos medžiaga, R. B. panaudojo transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. V. B., bendros jungtinės nuosavybės teise su R. B. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), perduodant jį valstybės nuosavybei (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-468/2017).
Išaiškintina V. B., kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
2020 m. lapkričio 30 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.
R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), perduotini turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio dujų baliono patikrinimo talonas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. B.. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųstinas į VĮ „Regitra“.
Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 40 MGL (2 000 Eur) baudą.
R. B. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 4 (keturių) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).
Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.
R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio dujų baliono patikrinimo taloną, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. B.. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.