Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims AB TEO LT ir UAB „Tele 2“ bei valstybės institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą bei buities tyrimo aktą (b.l. 33-37,56). Institucija nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra ir savo motina gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Namuose tvarkinga ir jauku. Mažametei sudarytos geros sąlygos ugdymui ir poilsiui. Nepilnametė ugdoma namuose. Ja rūpinasi ir prižiūri motina. Mergaitė auga sveika. Atsakovas gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Būstas remontuojamas. Kambarys, kuriame gyvena atsakovas yra 18 kv.m. švarus, tvarkingas. Nepilnametės S. A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus. Iš atsakovo priteistinas dukrai išlaikymas iki jos pilnametystės, kuris būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi bei atitiktų tėvų turtinei padėčiai.

Liudytoja V. K. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškove ir atsakovu gyveno kartu nuo to laiko kai jie susituokė. Iš pradžių santuoka klostėsi gerai, bet vėliau atsakovas vis dažniau išeidavo susitikti su draugais ir nebūdavo namie. Kai dukra susituokė su atsakovu, jis niekur nedirbo ir šeimą išlaikė liudytoja. Atsakovas dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu. Konfliktai šeimoje prasidėjo gimus vaikui, nes atsakovas eidavo linksmintis su draugais, o dukra turėdavo būti namuose ir prižiūrėti vaiką. Kol gyvendavo kartu atsakovas pusę uždirbtų pinigų atiduodavo dukrai. Kai šeima nustojo gyventi kartu, atsakovas nelankė vaiko, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas nesidomi nei kaip gyvena vaikas, nei iš ko gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai, viršijant pareikštus reikalavimus.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir liudytoją, nustatė, jog šalys susituokė 2010-08-14 Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Santuokoje 2010-11-11 gimė dukra S. A. (b.l.9). Sutuoktiniai nuo 2012 metų vasario mėnesio neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, sutuoktiniai prašo neskirti termino susitaikymui. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas gyvendamas santuokoje parodė savo nesugyvenamą charakterį, vartojo labai daug alkoholio, uždirbtus pinigus pragerdavo.

Atsakovas nesutinka dėl to, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Nurodo, kad šeimą paliko dėl to, kad nesutarė su ieškove.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131).

Išklausius ieškovės, atsakovo bei liudytojos paaiškinimus, aplinkybių, nurodytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais yra preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (CPK 178 str.).

Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2012 metų vasario mėnesio (CPK 186, 187 str. str.). Atsakovo elgesys, kad jis paliko šeimą sudėtingu šeimai periodu, kada jų dukrai buvo tik pusantrų metukų ir nuo to laiko neprisidėjo prie dukros priežiūros ir išlaikymo nepateisinamas nei teisės nei moralės požiūriu. Atsakovas santuokos metu nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė jos moraliai bei materialiai, nepakankamai prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Iš ieškovės bei liudytojos paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovas didesnį dėmesį skyrė ne sutuoktiniai ir mažamečiui vaikui, o draugams ir pasilinksminimams, menkai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, nes pinigus šeimos pragyvenimui turėjo skirti ieškovės motina. Aplinkybę, kad atsakovas gyvendamas santuokoje per dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, patvirtino ir pats atsakovas, pripažindamas, kad jis šiuo metu nebegeria, nes užsikodavo. Tai jis padarė jau palikęs šeimą, o tai neabejotinai įrodo, kad atsakovas minėtą problemą turėjo. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltės. Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas esminiai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam, moraliai ir materialiai remti sutuoktinį, visapusiškai rūpintis vaiku ir visa šeima. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto (b.l. 11-16).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Šalims gyvenant santuokoje yra atsiradę kreditoriniai įsipareigojimai AB TEO LT ir UAB „Tele 2“ (b.l. 19, 21).

Tarp šalių nėra ginčo dėl prievolės kreditoriui UAB „Tele 2“, atsakovas pripažįsta, kad tai yra jo asmeninė prievolė. Tarp šalių iškilęs ginčas dėl prievolės kreditoriui AB TEO LT. Atsakovas prašo šią prievolę pripažinti bendra, kadangi internetu naudojosi abu.

Kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006 m, procesinio sprendimo kategorija 75.6.2; 75.7; 128.10; 129.17(S)).

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad sutikimo atsakovui sudaryti sutartį su kreditoriumi AB TEO LT dėl interneto įvedimo ji nedavė, ji priešingai prieštaravo šiam atsakovo užmojui. Atsižvelgiant į tai, kad sandorį su kreditoriumi atsakovas sudarė be ieškovės sutikimo, minėtam susitarimui ieškovė nepritarė, sudarytas sandoris nebuvo būtinas šeimos interesams (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), todėl ši prievolė kreditoriui pripažįstama asmenine atsakovo prievole.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko S. A., gim. 2010-11-11, gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. A. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Atsakovas nurodo, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su jų nepilnamečiu vaiku. Ieškovė nurodo, kad ji netrukdo atsakovui bendrauti su dukra, tačiau pats tėvas vengia bendrauti su vaiku. Ieškovė pageidauja, kad kol vaikui sueis treji metai tėvas su dukra bendrautų jai dalyvaujant.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas buvo įpareigojąs atsakovą pateikti konkrečią bendravimo su dukra tvarką, kurią teismas galėtų patvirtinti. Atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė ir prašė įpareigoti ieškovę, kad ji leistų netrukdomai bendrauti su dukra. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tėvai nesutaria dėl bendravimo su dukra tvarkos, todėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatytina teismo iniciatyva.

Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, turi didesnes galimybes auklėti juos, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atsakovas nesilaiko įstatymuose nustatytos pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, bei į tai, jog šiuo metu šalių dukra yra mažo amžiaus, dėl ko jos buvimas be motinos, prie kurios ji yra prisirišusi, tiesiog traumuotų vaiką, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovo maksimalus bendravimas su vaiku nedalyvaujant motinai, neužtikrintų vaiko teisėtų interesų į pastovią ir saugią aplinką, todėl būtina nustatyti atsakovui pereinamąjį laikotarpį.

Nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgia į vaiko amžių, dienotvarkę, VTAS išvadą dėl ginčo bei į tai, kad šiuo metu nėra susiformavę tėvo ir dukters santykiai, dėl ko reikalingas pereinamasis laikotarpis tėvo ir vaiko psichologiniam ryšiui sukurti bei tėvui įgyti bendravimo su mažamečiu vaiku įgūdžių. Pereinamasis laikotarpis nustatytinas iki vaikui sukaks treji metai, tai yra, 2013-11-11.

Pereinamajam laikotarpiui (iki 2013-11-11) nustatytina sekanti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: tėvas bendrauja su savo nepilnamečiu vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 18 valandos bei trečiadienį nuo 17 iki 20 valandos, ieškovės gyvenamojoje vietoje, ar kitoje vietoje, tačiau dalyvaujant ieškovei. Vaikui suėjus trims metams tėvas su dukra bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 18 valandos bei trečiadieniais nuo 17 iki 20 valandos atsakovo gyvenamojoje vietoje, pasiimant vaiką sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 11 valandą ryto ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą 18 valandą vakaro bei trečiadieniais paimant vaiką 17 valandą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką 20 valandą į jos gyvenamąją vietą.

R. A. bei J. A., privalo įspėti vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi LR Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus nutarimus (LR CPK 4 str.).

2004-04-26 Lietuvos A. T. priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008-01-01 buvo 800 Lt per mėnesį, nuo 2012-08-01 buvo 850 Lt per mėnesį, o nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt per mėnesį.

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymui 425 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės.

Atsakovas nurodė, kad jis sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 300 Lt per mėnesį, kadangi yra bedarbis ir šiuo metu daugiau mokėti negali.

Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, neturintis sveikatos problemų, turintis pareigą išlaikyti tik vieną vaiką, teismas nusprendžia iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti 425 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2012-10-17, iki dukters pilnametystės (CK 3.198 str., 3.201 str. 1, 2 d.). Teismas iš bylos medžiagos nenustatė aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus teikti išlaikymo dukrai, kuris sietinas tik su minimalių dukros poreikių patenkinimu.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė J. A. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt per mėnesį, viso 4000 Lt. Atsakovas nesutinka, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nurodė, kad nuo laikotarpio kai jie nustojo gyventi kartu jis dukros išlaikymui skyrė apie 1000 Lt. Aplinkybę, kad atsakovas dukrai neteikė išlaikymo nuo to laikotarpio kai šalys pradėjo gyventi skyrium patvirtino ir liudytoja V. K.. Teismas vertina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kad jis palikęs šeimą teikė išlaikymą savo dukrai, todėl teismas priteisia išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėnesio iki ieškinio pateikimo (2012 m. spalio mėnesio), tai yra už 9 mėnesių laikotarpį, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 400 Lt, viso priteisinat 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė A (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio (b.l.6). Ieškovės ieškinys patenkintas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas ieškovė bei atsakovas į bylą nepateikė.

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 85 str. 1 d. 1p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 261 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (153 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (425 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 108 Lt už išlaikymo įsiskolinimą (3600 Lt x 3 proc)), bei 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, viršijant pareikštus reikalavimus.

Santuoką, įregistruotą 2010-08-14 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. A., a.k (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo R. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – A.

Nepilnamečio vaiko S. A., gim. 2010-11-11, gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-10-17) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3600,00 (trys tūkstančiai šeši šimtai litų) Lt.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina J. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti prievoles kreditoriams AB TEO LT ir UAB „Tele 2“ asmeninėmis atsakovo R. A., a.k(duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Nustatyti atsakovo R. A., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

Iki vaikui sukaks treji metai R. A., a.k(duomenys neskelbtini) su dukra S. A., gim. 2010-11-11, bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 18 valandos bei trečiadienį nuo 17 iki 20 valandos, ieškovės gyvenamojoje vietoje, ar kitoje vietoje, tačiau dalyvaujant ieškovei.

S. A., gim. 2010-11-11, sukakus trejiems metams, R. A., a.k(duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 18 valandos bei trečiadieniais nuo 17 iki 20 valandos atsakovo gyvenamojoje vietoje, pasiimant vaiką sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 11 valandą ryto ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą 18 valandą vakaro bei trečiadieniais paimant vaiką 17 valandą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką 20 valandą į jos gyvenamąją vietą.

R. A. bei J. A., privalo įspėti vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 286 (du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 142 ( vienas šimtas keturiasdešimt du litus) Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.