Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų ir skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo atsakovams K. S., A. S., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai pranešimais buvo įpareigoti per 20 dienų nuo teismo pranešimų įteikimo dienos pateikti atsiliepimus į ieškinį. Atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pranešimai apie įteiktinus procesinius dokumentus palikti 2018 m. gegužės 31 d., todėl pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo atsakovams laikomi įteiktais 2018 m. birželio 30 d. d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsiliepimai į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą, šiam pasibaigus, nepateikti, prašymai pratęsti nustatytą terminą negauti. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovai išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimų į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovai be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio miesto savivaldybėje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkinamas, kadangi nepilnamečiai turi tėvus, kurie turi pareigą pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems saugias, tinkamas vystymuisi sąlygas. Tėvams tokių sąlygų neužtikrinus, vaikų gerove pasirūpins Skyrius.

Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė K. S. 2015 m. lapkričio 11 d. sudarė neterminuotą Savivaldybės būsto fondo nuomos sutartį Nr. 22-1554 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovei K. S. ir jos šeimos nariams A. S., I. S., R. S., N. S. ir B. S. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties 5.2, 5.3 ir 5.4 papunkčiais, atsakovė K. S. įsipareigojo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio trisdešimtos kalendorinės dienos sumokėti buto nuomos, žemės, namo priežiūros mokesčius, taip pat už komunalines paslaugas, bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas, elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ir už kitus mokesčius atsiskaityti su daugiabučio namo savininkų bendrijos arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, sudaryti šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais ir su jais atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka. Atsakovai minėtų pareigų tinkamai nevykdo, paskutinį 60,00 Eur mokėjimą už buto nuomą atliko 2015 m. rugpjūčio mėnesį, todėl 2018 m. vasario 28 d. skola Panevėžio miesto savivaldybei už gyvenamųjų patalpų nuomą sudarė 347,30 Eur. Atsakovai pareigą mokėti ir už komunalines paslaugas taip pat tinkama nevykdo. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo įsiteisėjusiais sprendimais už akių (2016 m. rugpjūčio 24 d. priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5762-488/2016, 2017 m. gegužės 4 d. – civilinėje byloje Nr. e2-3848-589/2017, 2018 m. balandžio 17 d. – civilinėje byloje Nr. e2-2470-488/2018) bei teismo įsakymu (2015 m. gruodžio 7 d., priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-10720-488/2015) akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio energija“ naudai iš atsakovės K. S. yra priteista 2 361,42 Eur skola (be palūkanų) už šilumą ir kartą vandenį, susidariusi už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., įsiteisėjusiu teismo įsakymu (2017 m. lapkričio 13 d., priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-9523-223/2017) AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai priteista 72,53 Eur skola už suvartotą elektros energiją, įsiteisėjusiais teismo įsakymais (2016 m. lapkričio 18 d., priimtu civilinėje byloje Nr. L2-9779-902/2016 ir 2018 m. balandžio 17 d., priimtu civilinėje byloje Nr. L2-5358-828/2018) AB „Panevėžio butų ūkis“ naudai priteista 917,07 Eur (be delspinigių) skola. Minėtose civilinėse bylose yra išduoti vykdomieji dokumentai. Iš NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei K. S. yra nustatytas trisdešimties procentų darbingumas nuo 2008 m. balandžio 28 iki 2041 m. spalio 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus pažymų duomenimis, jai nuo 2017 m. sausio 1 d. yra skirtos ir kas mėnesį mokamos išmokos vaikui, šalpos neįgalumo pensijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, bendroje sumoje sudariusios nuo 1 039,68 Eur iki 909,08 Eur sumą. Atsakovui A. S. nuo 2017 m. sausio 1 d. taip pat skirta ir kas mėnesį mokama šalpos neįgalumo pensija, sudaranti nuo 184,80 Eur iki 352,80 Eur sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir šalių 2015 m. lapkričio 11 d. sudarytos Sutarties 7.3 papunktyje. CK 6.591 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas, o pagal CK 6.593 straipsnį, jeigu nuomininkas, jo šeimos narys ar visi nuomininko šeimos nariai išvyksta į kitą vietovę ar užsienį ilgiau kaip šešiems mėnesiams, jo nuomojama valstybės ar savivaldybės gyvenamoji patalpa gali būti rezervuojama, gyvenamoji patalpa rezervuojama su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

Taikydamas CK 6.611 straipsnį savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausią taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimo pašalinimo būdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017). Teismo nurodyta, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimus); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011).

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė K. S. už buto nuomą nemoka nuo 2015 m. rugsėjo mėn., o atsakovas A. S. – nuo 2016 m. birželio 16 d. Atsakovai 2016 m. birželio 10 d. atliko paskutinį mokėjimą už sunaudotą šilumos energiją, taigi atsakovų įsiskolinimas už komunalines paslaugas didžiąja dalimi yra vykdomas priverstine tvarka, o ne geranoriškai. Nors atsakovei K. S. yra nustatytas trisdešimties procentų darbingumas, vis tik tiek atsakovė K. S., tiek atsakovas A. S. elgėsi pasyviai ir neišnaudojo visų galimybių siekdami gauti geriau apmokamą darbą, siekdami gauti didesnes pajamas. Kaip minėta, atsakovai nuo 2017 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį gauna įvairias išmokas, tačiau nevykdo 2015 m. lapkričio 11 d. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir pažeidžia savo prievolę mokėti mokesčius, dėl ko ieškovė įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį, sudarytą su atsakove ir atsakovę bei jos vaikus iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Vertinant ieškovės prašomos taikyti teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamų padarinių kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatyta, jog Panevėžio socialinių paslaugų centro 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. S-1790, taip pat 2017 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. S-2526 nurodoma, kad nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. atsakovės K. S. šeima įrašyta į Panevėžio miesto socialinės rizikos šeimų, auginančias vaikus, apskaitą, tačiau atsakovės šeimai socialinės paslaugos teikti nėra galimybės, nes 2017 m. kovo 23 d. atsakovė K. S. kartu su nepilnamečiais vaikais pusei metų išvyko gyventi pas tėvą į Kaliningradą. Ugdymo įstaigose atsakovė parašė prašymus dėl vaikų išbraukimo iš mokinių sąrašų. Atsakovė žadėjo grįžti mokslo metams prasidėjus, tačiau dar nėra grįžusi. Vaikai, atsakovės K. S. motinos teigimu, leidžiami į mokymosi įstaigas Kaliningrade. 2018 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. 40-(10.4 E) nurodoma, kad, skyriaus duomenimis, šeimai iki 2017 m. pavasario buvo teikiamos socialinės paslaugos. Šeima su vaikais išvykusi, konkretus buvimo vietos adresas nežinomas, susisiekti nepavyksta. K. S. artimųjų duomenimis, šeima į Lietuvos Respubliką turėjo grįžti 2017 m. Kalėdų laikotarpiu. Tikrinant Panevėžio socialinių paslaugų centro pateiktą informaciją, skyriaus specialistai ne kartą lankėsi šeimos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, bet buto durų niekas neatidarydavo, į paliktus kvietimus atvykti į skyrių – nebuvo reaguojama. Kaimynų teigimu, šeima išvykusi į užsienį, konkreti buvimo vieta nėra žinoma. 2018 m. gegužės 24 d. išvadoje taip pat nurodyta, kad susipažinus su ieškovės ieškiniu ir skyriaus specialistams apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje, durų niekas neatidarė, namo gyventoja – kaimynė iš 12 buto nurodė, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais jau ilgą laiką šiame bute negyvena. Kaimynės teigimu, atsakovė yra išvykusi į Anglijos Karalystę, nes skambinant į mobilaus ryšio telefoną, matomas valstybės kodas +44. Mokinių registro duomenimis, atsakovės nepilnamečiai vaikai R. S., I. S., N. S. ir B. S. jokios ugdymo įstaigos Lietuvoje šiuo metu nelanko. Nepilnametė dukra N. S. lankė (duomenys neskelbtini) progimnazijos 6b klasę, tačiau šios įstaigos nebelanko nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., I. S. lankė (duomenys neskelbtini) 6b klasę, tačiau šios įstaigos nebelanko nuo 2017 m. kovo 21 d., B. S. lankė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 3b klasę, tačiau šios įstaigos nebelanko nuo 2017 m. kovo 20 d., o R. S. lankė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2 b klasę, tačiau šios įstaigos nebelanko nuo 2017 m. kovo 20 d. N. S., B. S. ir R. S. taip pat lankė viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) vaikų dienos užimtumo centras, o I. S. – (duomenys neskelbtini) gamtos mokyklą, tačiau ir šių įstaigų nebelanko nuo 2017 m. kovo 21 d. arba 2017 m. kovo 23 d.

Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. vasario 20 d. Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ir išbraukimo iš apskaitos komisijos posėdyje nuspręsta K. S. šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, šeimai pakeitus gyvenamąją vietą ir išvykus gyventi į užsienio valstybę. 2018 m. vasario 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-144(4.1 E), vadovaujantis socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212, 13 punktu, 14.3 papunkčiu, K. S. šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos, šeimai pakeitus gyvenamąją vietą, išvykus gyventi į užsienio valstybę.

Remiantis Panevėžio teritorinės darbo biržos duomenų bazės 2018 m. gegužės 24 d. išrašo duomenimis, atsakovė K. S. šiuo metu nėra registruota darbo biržoje (paskutinė registracija iki 2017 m. balandžio 4 d.), darbo biržoje 2017 m. balandžio 4 d. atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašų matyti, jog tiek atsakovė K. S., tiek atsakovas A. S. Lietuvoje neturi darbinių santykių, atsirandančių sutarties pagrindu, duomenų, jog atsakovas A. S. Lietuvoje tęsia mokslus taip pat nėra. Taigi byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai A. S. ir K. S. bei jos nepilnamečiai vaikai I. S., R. S., N. S. ir B. S. gyvena Lietuvoje, nenustatyta, todėl pagrindo išvadai, jog atsakovus ir nepilnamečius vaikus iškeldinus iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bus pažeisti nepilnamečių interesai, teismas tai pat nenustatė.

Todėl remiantis nustatytais duomenimis, jog atsakovė K. S. bei nepilnamečiai vaikai I. S., R. S., N. S. ir B. S., taip pat atsakovas A. S. yra išvykę į užsienį, nuo išvykimo momento jau praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, atsakovai dėl gyvenamosios patalpos rezervacijos į ieškovę nesikreipė, nuo 2015 metų rugsėjo mėn. nuomos mokesčio ir už kitas komunalines paslaugas nemoka, vertinant tai, kokio dydžio yra susidarę atsakovų įsiskolinimai, ieškovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus ir nepilnamečius vaikus iš nuomojamos patalpos, su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui, todėl tenkintinas.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Kadangi atsakovai nevykdo prievolės mokėti už patalpų nuomą, 260,19 Eur skola už patalpų nuomą (su delspinigiais), susidariusi laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2018 m. vasario 28 d. priteistina solidariai iš atsakovų, iki 2016 m. birželio 15 d. susidariusi 87,11 Eur skola priteistina iš atsakovės K. S..

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktai), todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po 82,50 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur už reikalavimą dėl sutarties nutraukimo + 75,00 Eur už reikalavimą dėl iškeldinimo + 15,00 Eur už reikalavimą dėl skolos priteisimo, viso 165,00 Eur) ir po 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 80, 88, 93-94, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2015 m. lapkričio 11 d. Savivaldybės būsto fondo nuomos sutartį Nr. 22-1554, Panevėžio miesto savivaldybės sudarytą su atsakove K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos.

Iškeldinti atsakovus K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei nepilnamečius I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,11 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų ir vienuolikos centų) skolą už buto nuomą, susidariusią iki 2016 m. birželio 15 d. – ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 111104115, naudai.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,19 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų ir devyniolikos centų) skolą už buto nuomą, susidariusią nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 111104115, naudai.

Priteisti iš atsakovų K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 82,50 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio ir po 3,80 Eur (tris eurus ir aštuoniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.