- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-315-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- E. K., C. K.
- Trečiasis asmuo
- AB „City Service“
- Advokatai
- Mindaugas Šeškauskis
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1682-774/2010 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams E. K. ir C. K., trečiajam asmeniui AB „City Service“ dėl skolos pritesimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė ieškiniu (b. l. 21-23) prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. K. ir C. K. 1 837,78 Lt skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 1999 m. liepos 12 d. tarp SĮ „Santakos butų ūkis“ ir E. K. buvo pasirašyta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria atsakovei buvo išnuomotas 2 kambarių butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Minėtame bute yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas atsakovai C. K. ir E. K. bei nepilnamečiai vaikai A. K., A. K., D. K.. AB „City Service“, administruojantis nuomos mokestį, informavo ieškovę, kad nuomininkės E. K. nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. sudaro 1 837,78 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b. l. 115-118) ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovų E. K. ir C. K. solidariai ieškovei Kauno miesto savivaldybei 1 827,78 Lt įsiskolinimo už buto nuomą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei po 32,50 Lt žyminio mokesčio ir po 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo. Teismas nurodė, jog atsakovai nesutinka mokėti kaupiamųjų lėšų, susidariusių nuo 2008 m. sausio 1 d., kadangi mokesčio dydis buvo padidintas vienašališkai bei jų apie tai neinformavus. Teismas pabrėžė, kad nuomos mokesčio dydis yra nustatytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“, apie kurio priėmimą visuomenė buvo informuojama viešai. Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo praktika, t.y. 2009-03-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4-554/2009. Teismas nurodė, kad 1999-07-12 su atsakove E. K. sudarytoje Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinėje sutartyje šalys nesutarė dėl konkretus nuomos mokesčio dydžio, tačiau nuomininkas įsipareigojo (Sutarties 2.2 p.) kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad mokesčiai jiems buvo paskaičiuoti ieškovės vienašališkai bei šalims nesusitarus dėl jų dydžio, o apie pasikeitusį mokesčių dydį jų neinformavus, kadangi mokesčiai, jų dydžiai bei tarifai už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nustatomi teisės aktuose, apie kurių priėmimą visuomenė informuojama viešai, o ne tokių paslaugų tiekėjo ir gavėjo susitarimais. Be to, atsakovai apie mokėtinų mokesčių dydžius bei tarifus buvo informuojami mokėjimo pranešimais, tačiau atsakovai juos gaudami ir matydami padidėjusią sąskaitą už gyvenamosios patalpos nuomą, kurias sudaro ir kaupiamosios lėšos, šių dydžių neginčijo ir toliau naudojosi ieškovo nuomojamomis patalpomis. Teismas laikė, jog nesant ginčo dėl to, jog atsakovai realiai naudojosi ginčo gyvenamosiomis patalpomis, jie neabejotinai turi pareigą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 sumokėti nuomos mokesčio skolą.
Šalies argumentai
Atsakovė E. K. apeliaciniu skundu (b. l. 119-129) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neprivalėjo suderinti su apeliante nuomos mokesčio dydžio, kadangi mokesčiai, jų dydžiai bei tarifai nustatomi teisės aktuose, apie jų priėmimą visuomenė informuojama viešai. Pagal CK 2.36 str. 1 d. nuostatą ieškovė nuomos santykiuose turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip kad turėtų bet kuris kitas tokių santykių dalyvis, todėl pagal CK 6.223 str., sutartis galėjo būti pakeista tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Be to, vadovaujantis nuomos sutarties 6 punktu, šios sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos tiktai nuomininkui, pilnamečiams jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus. Ieškovė nesikreipė į apeliantę dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, todėl ieškovė, vienašališkai pakeisdama nuomos sutartį, iš esmės nesilaikė nuomos sutarties pakeitimo tvarkos ir neteisėtai pakeitė esminę šios sutarties sąlygą. Pareigą suderinti padidinto nuomos mokesčio dydį, atitinkamai pakeičiant su nuomininkais sudarytas nuomos sutartis, numatė ir 2007-09-13 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo T-458 3.4 punktas. Aplinkybę, kad padidintas nuomos mokesčio dydis turi būti suderintas su apeliante taip pat patvirtina ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 20 punkto nuostata. Aprašo priede nurodytas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas (toliau - Aktas) atsakovei iki ieškinio padavimo dienos nebuvo pateiktas. Vadovaujantis CK 6.583 str. 6 d., nuomos sutartyje ar Apraše nustačius ieškovės teisę vienašališkai keisti nuomos mokesčio dydį, tokia sutarties sąlyga būtų niekinė, kadangi prieštarautų minėtai imperatyviai CK nuostatai. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vien tai, kad konkretus nuomos mokesčio dydis nuomos sutartyje nebuvo nustatytas, ieškovė vienašališkai gali padidinti nuomos mokestį. Atsakovės nuomone, ieškovė nesilaikė nuomos sutarties pakeitimo tvarkos bei pažeidė CK 6.223 str. bei 6.583 str. 6 d. nuostatas.
2) Aktas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, t.y. jame nėra nurodyta tiksli šio akto sudarymo data, jį pasirašė tik viena šalis t.y. ieškovė, aktas pasirašytas asmens, neturinčio tam įgaliojimo, jis nėra ir nebuvo viešai skelbiamas. Kadangi akte nurodoma, jog jis parengtas 2010 m., vadovaujantis CK 1.7 str. 2 d., šis aktas perskaičiuojant nuomos mokestį, galėtų būti taikomas tik nuo 2010 m., tuo tarpu ieškovė nurodė, jog vadovavosi šiuo aktu apskaičiuodama apeliantės tariamą nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Teismas taip pat rėmėsi Aprašu, kurio 2 punkte yra nurodyta, jog aprašas taikomas sudarant su nuomininkais gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Darytina išvada, kad šis aprašas taikomas tik naujai sudaromoms gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, o ne taikomas perskaičiuojant mokėtiną nuomos mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
3) Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-258 patvirtintos Naudojimo tvarkos 3.1 punktą patalpų atnaujinimą priskyrus paprastajam (einamajam) remontui, kurį pagal nuomos sutartį privalo daryti nuomininkas, apeliantė yra neteisėtai verčiama antrą kartą sumokėti už patalpų remonto darbus, kuriuos ji privalo atlikti savo lėšomis. Dėl patalpų „atnaujinimo“ sąvokos neapibrėžtumo ir neaiškumo patalpų atnaujinimą ar jo dalį priskyrus kapitaliniams statinio remonto darbams, apeliantė yra neteisėtai verčiama mokėti už patalpų kapitalinio remonto darbus, kuriuos pagal nuomos sutartį privalo savo lėšomis atlikti ieškovė. Taigi, teismas nesivadovavo CK 6.492 str. 1 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog nesant kitokių susitarimų sutartyje, nuomotojas, o ne nuomininkas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto turto remontą.
4) Teismas netyrė ir neišsiaiškino, jog kaupiamojo mokesčio nustatymo tvarka prieštarauja CK nuostatoms bei LR Vyriausybės nutarimui. CK 4.82 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievolė reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šių lėšų kaupimo tvarka detalizuota LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (toliau - Nuostatai). Nuostatų 8.8 punktas numato, kad mokesčio dydis namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų kaupiamajam fondui nustatomas vadovaujantis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu dėl reguliariųjų kaupiamųjų mokesčių dydžio ir jų naudojimo tvarkos. Ieškovė ginčijamą kaupiamojo mokesčio dydį nustatė vienašališkai, neturėdama atitinkamo patalpų savininkų sprendimo, todėl toks ieškovės sprendimas galimai prieštarauja minėtam LR Vyriausybės nutarimui.
5) 2007 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-458 patvirtinta nauja Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarka, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme apibrėžtiems socialinio būsto nuomos principams. Vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsniu, mokamas nuomos mokestis turėtų padengti tik išlaidas gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtintos Socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programos 20-22 punktuose numatyta, kad Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nustatytų tikslinių asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, nustatydama kaupiamąjį mokestį, visiškai neatsižvelgė į nuomojamo savivaldybės būsto socialinę paskirtį, toks mokestis galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymui. Atsakovės nuomone, kaupiamojo mokesčio dydis taip pat yra nepagrįstas.
6) Teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas dėl įrodymų vertinimo, kadangi daugumos faktinių aplinkybių nevertino arba jas nepagrįstai aiškino ieškovės naudai. Nevertino akto, kurio pagrindu buvo apskaičiuotas nuomos mokestis, teisėtumo ir jo sudarymo aplinkybių, nevertinio argumentų dėl kaupiamojo mokesčio dydžio pagrįstumo.
Atsiliepimas
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 143-147) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovai pirmosios instancijos teisme nekėlė ir nekelia jokių reikalavimų dėl nuomos mokesčio (kaupiamųjų lėšų) apskaičiavimo tvarkos ar jos teisėtumo, todėl su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė nesilaikė nuomos sutarties pakeitimo tvarkos bei pažeidė CK 6.223 str., CK 6.583 str. 6 d. Ieškovė neprivalėjo suderinti su apeliante naujo nuomos mokesčio dydžio, kadangi mokesčiai, jų dydžiai ir tarifai nustatomi teisės aktuose, apie kurių priėmimą visuomenė informuota viešai, o ne tokių paslaugų tiekėjo ir gavėjo susitarimais. Be to, 1999-07-12 nuomos sutarties 2.2 punktu nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ yra norminis administracinis teisės aktas, todėl apie jo priėmimą visuomenė informuojama viešai. Ieškovė remiasi Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4-554/2009 bei 2010 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-382-423/2010. Ieškovė pabrėžė, jog administracinis teismas nagrinėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ teisėtumo klausimus dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, ir abu teismai konstatavo, jog nuomos mokestis skaičiuojamas teisėtai ir pagrįstai, todėl apeliantės argumentai dėl mokesčio pakeitimo yra nepagrįsti. Ieškovė nesutinka ir su apeliantės argumentu, jog Aprašas gali būti taikomas tik naujai sudaromoms gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims. Šis argumentas nepagrįstas, kadangi minėtame sprendimu patvirtintoje tvarkoje nėra nurodyta, jog šis aprašas taikomas tik naujai sudaromoms gyvenamosios patalpos nuomos sutartims. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad kaupiamojo mokesčio nustatymo tvarka prieštarauja CK nuostatoms bei LR Vyriausybės nutarimui, kadangi Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. administracinėje byloje Nr. 1-4-554/2009 nusprendė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos“ patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo IV skyrius „Kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka“ pripažintinas teisėtu. Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T-458 ir juo patvirtintas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas yra galiojantis, nepanaikintas ir nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl juo privaloma vadovautis visiems Kauno miesto socialinio būsto nuomininkams. 2001 m. balandžio 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 472 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos 3 p. numato, jog kaupiamųjų lėšų, kurių reikės savivaldybių nuomojamoms gyvenamosios patalpoms ir su jomis susijusiems namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, dydį savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p. numato, jog socialinis būstas yra nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Šio įstatymo 10 str. 1 d. numatyta, jog Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Apeliantė nenurodo, kodėl skaičiuojamas nuomos mokesčio dydis nelaikytinas nekomerciniu, nepateikia jokių perskaičiavimų ar kitų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti apeliacinio skundo motyvus.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai taip nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Atsakovė paduotu apeliaciniu skundu ginčija ieškovės – Kauno miesto savivaldybės teisę vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydį, teigdama, kad tokie savivaldybės veiksmai prieštarauja CK normoms (CK 2.36 straipsnio 1 daliai, 6.223 straipsniui, 6.583 straipsnio 6 daliai). Kadangi tarp šalių yra susiklostę savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, todėl, nustatant nuomos mokestį už tokių patalpų nuomą, taikytina speciali teisės norma, o būtent CK 6.583 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuomos mokestis, nuomojant savivaldybių gyvenamąsias patalpas, nėra šalių, t.y. nuomotojo ir nuomininko susitarimo dalykas, jis paskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 2 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai nustato nuomojamų gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį, į kurį įtraukia nuomojamų patalpų 1 kv. metrui naudingojo ploto apskaičiuotas šias išlaidas: 2.1. kaupiamąsias lėšas nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai (toliau vadinama – bendrojo naudojimo objektai) atnaujinti; 2.2. su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas; 2.3. gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo išlaidas. Tai reiškia, kad savivaldybei įstatymu yra suteikta teisė nustatyti nuomos mokestį, įtraukiant ir kaupiamąsias lėšas, kurių pagrįstumą atsakovė taip pat ginčija. Nurodytos specialiosios teisės normos, suteikiančios savivaldybėms teisę nustatyti joms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė negalėjo savo sprendimu vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio, kaip esminės šalių pasirašytos sutarties sąlygos. Esant specialiam teisinių santykių reglamentavimui bendrosios Civilinio Kodekso normos (CK 6.223 straipsnis, 6.583 straipsnio 6 dalis) netaikytinos. Atsakovė, pasirašydama gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (b.l. 7-8), taip pat įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (sutarties 2.2 punktas). Tokia sutarties nuostata reiškia, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimą mokėti ne konkretaus dydžio nuomos mokestį ir ne mokestį, nustatytą konkrečiu savivaldybės tarybos sprendimu, bet Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybei pavestą nustatyti nuomos mokestį. Todėl savivaldybei priėmus naują sprendimą dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, sutarties sąlygos nėra keičiamos ir nereikia gauti nuomininko sutikimo nuomos sutarties 6 punkto pagrindu. Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ (toliau nurodoma Tvarka) iš esmės buvo realizuota CK ir Vyriausybės nutarimu įtvirtinta jos teisė nustatyti nuomos mokesčio dydį. Tarybos sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, todėl apie jos priėmimą visuomenė buvo informuota viešai. Šis savivaldybės tarybos teisės aktas nėra nuginčytas, jo nustatyta tvarka neginčijo ir atsakovė, todėl jis yra teisėtas ir privalomas vykdyti. Reikšminga ir tai, kad šio administracinio teisės akto teisėtumas jau buvo tikrintas, Kauno apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracines bylas Nr. 1-4-554/2009 (2009 m. kovo 16 d. sprendimas) ir Nr. 1-382-423/2010 (2010 m. gegužės 17 d. sprendimas), kuriose konstatuota, kad nuomos mokestis, nustatytas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ yra nustatytas ir paskaičiuotas pagrįstai ir teisėtai.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu T-458 patvirtintas „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas“ (toliau nurodoma Aprašas) taikytinas tik naujai sudaromoms gyvenamosios patalpos nuomos sutartims, nes tokia nuostata nėra įtvirtinta nei pačioje savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje Tvarkoje, nei Apraše. 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 patvirtintos Tvarkos 5 punkte numatyta, kad pagal tuo pačiu sprendimu patvirtintą Aprašą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio surinkimas ir administravimas pradedamas vykdyti nuo 2008 m. sausio 1 d. Apeliantės nuoroda į tai, kad remiantis Tvarkos 3.4 punktu savivaldybė buvo įpareigota patikslinti su nuomininkais sudarytas gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, o Aprašo 20 punkto pagrindu savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis turėtų būti apskaičiuojamas užpildant nustatytos formos aktą, kuris yra neatskiriama nuomos sutarties dalis, esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Ir neatlikus šių veiksmų (nepatikslinus sutarties, nepasirašius akto), kurių atlikimas yra galimas tik abiejų šalių valia, nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį už patalpas, kuriomis jis naudojasi, neišnyksta, nes ją apsprendžia pasirašytos nuomos sutarties 2.2 punktas. Vykstant ginčui, atsakovė neabejotinai nebūtų ir nėr apsirašiusi šių dokumentų.
Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ pagrindu savivaldybei yra suteikta teisė nustatyti nuomos mokestį, įtraukiant ir kaupiamąsias lėšas, ir jos yra nustatytos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo IV skyriuje, todėl darytina išvada, jog kaupiamosios lėšos, kaip ir nuomos mokestis nustatytos ir apskaičiuojamos pagrįstai. Kaip jau nurodyta, šis savivaldybės tarybos sprendimas nėra nuginčytas, o Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-4-554/2009 pripažino, kad nurodyto sprendimo IV skyrius „Kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka“ yra teisėtas ir neprieštarauja LR CK bei LR Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintos Tvarkos ir Aprašo pagrindu nustatytas nuomos mokesčio dydis neprieštarauja ir LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatoms, kadangi ir šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu.
Remiantis nurodytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai nustatė visas aplinkybes, todėl naikinti priimtą teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.