- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2357-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12643-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei N. V. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo laikinąją bendravimo su vaiku tvarką. Prašyme nurodė, kad atsakovė šiuo metu riboja ieškovui galimybę bendrauti su dukra, visiškai neleidžia susitikti, savinasi vaiką. Atsakovė nori visus su dukra susijusius klausimus spręsti vienasmeniškai, tokiu būdu siekia pašalinti ieškovą iš vaiko gyvenimo ir sugriauti tarpusavio ryšį. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti šalių tarpusavio konfliktų ir užtikrinti vaiko teises ir interesus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų sureguliuoti santykius tarp šalių iki teismas priims sprendimą byloje bei užtikrintų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka nesutiko. Nurodė, kad ieškovas šios jam tenkančios pareigos nėra įvykdęs, pasiūlė savo bendravimo tvarką. Atsakovė niekuomet niekaip neribojo ieškovo ir dukros bendravimo ir to daryti neketina. Atsakovės įsitikinimu, dukrai yra būtina bendrauti su abiem tėvais ir būti auklėjamai abiejų tėvų, tačiau pats ieškovas nuo jo išėjimo iš šeimos namų 2025 metų pradžioje iki pat šios dienos niekuomet jokia forma nebuvo išreiškęs nei menkiausio noro ar iniciatyvos bendrauti ir susitikti su dukra. Atsakovės, kaip sutuoktinės ir jųdviejų dukros mamos, noras visuomet buvo, kad ieškovas grįžtų į šeimos namus ir kreiptųsi pagalbos į specialistus dėl jį galimai kamuojančių psichologinių problemų (depresijos), kurias ieškovas jau kurį laiką bando spręsti (duomenys neskelbtini) pagalba. Apie šių (duomenys neskelbtini)vartojimą ieškovas pats yra patvirtinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), kuris 2025 m. sausio 20 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) 25.3.3 papunkčiu ieškovo atžvilgiu nustatė galimo piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo požymius, turinčius neigiamą poveikį dukrai ir šeimai. Svarbu ir tai, kad Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šio Sprendimo 9 punktu taip pat konstatavo ir tai, kad ieškovas bendravimo su dukra nesiekia, kas patvirtina atsakovės išdėstytas aplinkybes.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje, atsižvelgiant tiek į ieškovo paaiškinimus, tiek į atsakovės paaiškinimus, siūlė nustatyti laikinąją apsaugos priemonę - laikiną bendravimo tvarką. Nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovas veiktų prieš vaiko interesus, ar vaikui būtų nesaugu su ieškovu dėl galimai vartojamų medžiagų. Tačiau sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas neieškojo bendravimo su dukra gana ilgą laiką, ir ryšys su dukra gali būti nutrūkęs (to neneigia ir pats ieškovas). 2025 m. sausio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti abiejų tėvų atžvilgiu. Nurodė, kad įvertinus atsakovės prašomą taikyti laikinąją bendravimą tvarką, kartu su ieškovo teiktais paaiškinimais, kad bijo atsakovės dėl jos konfliktiško būdo, atsakovės paaiškinimais dėl ieškovo galimų priklausomybių, mergaitės išsakyta nuomone, kad tėčio pasiilgo ir nori susitikti, atsakovės prašoma nustatyti bendravo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų tiek dėl minimalios bendravimo trukmės, tiek dėl atsakovės buvimo kartu su ieškovu bendravimo metu. Skyrius laikosi pozicijos, kad ryšio su vaiku atstatymui tikslinga nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, ryšio atstatymui pasitelkti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistus, kaip tai išdėstyta 2025 m. liepos 28 d. teismui pateiktoje išvadoje Nr. 2SD-5767 ( pateiktoje į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) (DOK-90349).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
6. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo atveju įvertina tai, kad ieškovas išreiškia norą bendrauti su vaiku, o atsakovė nurodo, kad jos įsitikinimu, dukrai yra būtina bendrauti su abiem tėvais ir būti auklėjamai abiejų tėvų, tačiau pažymi, kad šiuo metu, prieš nustatant bet kokią konkrečią ieškovo bendravimo su dukra tvarką, ypatingai tvarką, apimančią bendravimą su nakvynėmis, yra būtinas pereinamasis laikotarpis dukros ir ieškovo tarpusavio ryšiui atstatyti bei atsakovei, kaip mamai, įsitikinti dukros, kaip nepilnamečio vaiko, saugumu laiką leidžiant su ieškovu, turinčių problemų su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog vaikui būti su ieškovu būtų nesaugu dėl jo galimai vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau įvertino tai, kad ieškovas ganėtinai ilgą laiką (nuo 2024 m. gruodžio 20 d.) su dukra neturėjo visiškai jokio kontakto, dėl ko jų tarpusavio ryšys šiai dienai yra suprastėjęs ir todėl turėtų būti atstatomas palaipsniui, taip siekiant apsaugoti nepilnametės dukros interesus. Atsakovė nurodė, kad ieškovui bendraujant su dukra, ji bendravimo metu pageidautų dalyvauti, tačiau ieškovas pažymėjo, kad viena iš priežasčių, kodėl jis nesiekė bendravimo su dukra, buvo tai, kad jis nenorėjo konflikto su atsakove. Institucijos pateikta vaiko nuomonė patvirtina, kad dukra išreiškia norą pasimatyti su tėčiu, nurodo, kad jo pasiilgo, jį myli. Teismas atsižvelgdamas tiek į ieškovo, tiek į atsakovės pateiktus prašymus ir argumentus, taip pat įvertinęs vaiko nuomonę dėl bendravimo su ieškovu, sprendė, kad geriausiems vaiko interesams užtikrinti tinkamiausia šiai dienai bendravimo su vaiku tvarka būtų užtikrinta pasitelkus specialistų pagalbą (ieškovas tam neprieštarauja), o esant duomenims, kad ieškovas yra pasiruošęs bendrauti su dukra be institucijų įsikišimo, leisti tėvui bendrauti su dukra asmeniškai, pagal jo siūlomą bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Šiuo atveju vien paties ieškovo neginčytinas patvirtinimas, kad jis psichoaktyviąsias medžiagas vartojo, jau yra indikacija, kelianti objektyvias abejones dėl geriausių dukros, interesų, visų pirma, jos saugumo, jai laiką leidžiant su ieškovu, kurios sprendžiant dėl bet kokios ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, teismo privalėjo būti visiškai ir pilnai išsklaidytos. Ieškovas, patvirtindamas, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojo, tačiau šiai dienai to jau nebedaro, teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų, galinčių realiai ir objektyviai tai patvirtinti.
7.2. Teismas visiškai nevertino atsakovės į bylą pateiktos dukrą jau daugiau kaip pusmetį reguliariai stebinčios terapeutės M. J. išvados dėl dukros psichoemocinės būklės. Išvadoje terapeutė yra pažymėjusi, jog dukros susitikimų su ieškovu metu papildoma psichologo priežiūra nėra reikalinga, dukros emociniam komfortui ir stabilumui užtikrinti reikalingas atsakovės, turinčios itin glaudų ryšį su dukra ir šiai dienai reiškiančios jai saugumą, dalyvavimas. Teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka jųdviejų susitikimus organizuojant ne viešose dukrai gerai pažįstamose vietose, o svetimose Vaikų gerovės centro (toliu – VGC) „Pastogė“ patalpose ir dar dalyvaujant ne atsakovei, o dukrai visiškai naujam ir svetimam žmogui – VGC „Pastogė“ darbuotojui, su geriausiais dukros interesais visiškai prasilenkia.
7.3. Teismas nesivadovavo prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė išimtinai formaliai, visiškai ignoruodamas geriausius dukros, kaip nepilnamečio vaiko, interesus.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas veiktų prieš vaiko interesus, ar vaikui būtų nesaugu su ieškovu. Ieškovas pažymi, kad jokių psichoaktyvių medžiagų nevartoja. Praeities faktas, kurį pripažino pats ieškovas, negali būti laikomas objektyviu pagrindu teigti, kad ieškovas kelia grėsmę vaikui. Tai savaime negali būti laikoma nuolatine rizika vaiko gerovei. Šiuo atveju ne ieškovas turi paneigti deklaratyvius atsakovės teiginius apie grėsmę vaikui, o atsakovė turi tai įrodyti.
8.2. Jeigu vertinti pateiktą terapeutės M. J. pažymą kaip tinkamą įrodymą, ši pažyma yra itin abejotino patikimumo. Prie atsakovės nurodytos pateiktos pažymos pridėti priedai yra surašyti anglų kalba. Nepridėti vertimai į lietuvių kalbą. Nors ir pažymos priedai yra anglų kalba, tačiau iš juose nurodytų datų galima spręsti, kad terapeutė M. J. tėra išklausiusi trumpus kursus. Atitinkamai jos išsilavinimas yra abejotinas, t. y. visiškai nėra aišku, ar ji gali teikti psichoterapines paslaugas vaikams ir ar gali pateikti kvalifikuotą nuomonę. Pažymoje nenurodoma, kad psichologo priežiūra susitikimu su tėvu metu pakenks vaikui.
8.3. Dukters interesais teismas nustatė bendravimą profesionaliai prižiūrimoje aplinkoje VGC „Pastogė“, dalyvaujant specialistams. Atsakovės teiginys, kad teismas nevertino geriausių vaiko interesų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė išimtinai formaliai, yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ir atsakovės prašymą iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pažymėtina, kad CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).
13. Nagrinėjamuoju atveju šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos. Šalių dukra yra 5 metų amžiaus.
14. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, bus detaliai nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiktų tiek vaiko, tiek šalių interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
15. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pats ieškovas neginčytinai patvirtino, kad jis vartojo psichoaktyviąsias medžiagas ir tai jau yra indikacija, kelianti objektyvias abejones dėl geriausių dukros, interesų ir teigia, kad teismas ignoravo šį faktą. Taip pat teigia, teismas visiškai nevertino atsakovės į bylą pateiktos terapeutės M. J. išvados dėl dukros psichoemocinės būklės, kurios išvadoje nurodyta, kad dukros susitikimų su ieškovu metu papildoma psichologo priežiūra nėra reikalinga, dukros emociniam komfortui ir stabilumui užtikrinti reikalingas atsakovės, kaip mamos, turinčios itin glaudų ryšį su dukra ir šiai dienai reiškiančios jai saugumą, dalyvavimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos 2025 m. liepos 31 d. išvadoje (DOK-90349) nurodyta, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovas veiktų prieš vaiko interesus, ar vaikui būtų nesaugu su ieškovu, dėl galimai vartojamų medžiagų. Tačiau tarnyba sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas neieškojo bendravimo su dukra gana ilgą laiką, ir ryšys su dukra gali būti nutrūkęs (to neneigia ir pats ieškovas). Tarnybos nuomone, ryšio su vaiku atstatymui tikslinga nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, ryšio atstatymui pasitelkiant VGC „Pastogė“ specialistus. Be to, Tarnybos 2025 m. liepos 24 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad dukra išreiškia norą pasimatyti su tėčiu, nurodo, kad jo pasiilgo, jį myli. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent Kauno miesto VTAS specialistai pasiūlė, kad ieškovo ir vaiko bendravimas siekiant atstatyti ryšį tarp ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko, būtų organizuojamas VGC „Pastogė“. Teismas neturi pagrindo abejoti Kauno miesto VTAS specialistų nuomone. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas veiktų prieš vaiko interesus, ar vaikui būtų nesaugu su ieškovu, t. y., kad ieškovas gali kelti grėsmę vaikui, jeigu jų susitikimai vyks VGC „Pastogė“, dalyvaujant psichologui ar kitam centro specialistui.
17. Dėl atsakovės argumentų, kad teismas visiškai nevertino atsakovės į bylą pateiktos terapeutės M. J. išvados dėl dukros psichoemocinės būklės, pažymėtina, kad prie atsakovės pateikto terapeutės 2025 m. sausio 19 d. rašto (informacijos) „Dėl vaikų psichoemocinės būklės ir stebėjimų pasakų terapijoje“ pridėti priedai yra surašyti anglų kalba, nepateikti vertimai į lietuvių kalbą. Atsakovės pateikti dokumentai neatitinka CPK rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, todėl teismas neturėjo tokiais įrodymais vadovautis. Be to, kaip matyti, užsiėmimai su vaiku vyko nuotoliniu būdu. Rašte nenurodoma, kad pasitelkiant psichologą susitikimui su tėvu bus pakenkta nepilnamečiam vaikui.
18. Skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka mažamečio interesus, yra pakankama užtikrinti nuolatinį ir betarpišką vaiko ir tėvo santykių palaikymą.
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė tiek į ieškovo, tiek į atsakovės pateiktus prašymus ir argumentus, taip pat įvertino vaiko nuomonę dėl bendravimo su ieškovu ir pagrįstai sprendė, kad geriausiems vaiko interesams užtikrinti tinkamiausia šiai dienai bendravimo su vaiku tvarka būtų užtikrinta pasitelkus specialistų pagalbą, o esant duomenims, kad ieškovas yra pasiruošęs bendrauti su dukra be institucijų įsikišimo, leisti tėvui bendrauti su dukra asmeniškai, pagal jo siūlomą bendravimo tvarką.
20. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai).
21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tinkamai taikė teisės normas bei suformuota teismų praktiką, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.