- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- 1-859-240/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27324-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vedęs, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. K. 2014-11-21, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą trenkė į krūtinę bei sugriebė už kairės rankos plaštakos savo sutuoktinę R. V., padarydamas jai kairės plaštakos III piršto III pirštakaulio lūžimą, kas nukentėjusiajai R. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis 2018-08-03, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo sutuoktinei R. V. į kairįjį petį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, jis 2019-06-27 14.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka vieną kartą sudavė sutuoktinei R. V. į veidą, suėmęs už rankų, suko jas spausdamas, taip pat kumščiu vieną kartą sudavė į petį ir du kartus kumščiu sudavė į šlaunį, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje, kas nukentėjusiajai R. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
Be to, jis 2019-10-24, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sugriebė savo sutuoktinei R. V. už dešinės rankos, ją suko ir tempė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą,
Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis dėl jam inkriminuotų 2018-08-03, 2019-06-27 ir 2019-10-24 veikų. Dėl 2014-11-21 veikos neprisipažįsta. Paaiškino, kad visi barniai tarp jų su sutuoktine R. V. būna dėl jos sūnaus A. Kaltinamasis prisipažįsta, kad jis kaltas dėl ginčų ir pasistumdymų su sutuoktine, dėl to gailisi, tačiau neigia jai 2014-11-21 sulaužęs pirštą. Nesuko ir nelaužė jokio piršto, nebuvo jokio gipso. Pati sutuoktinė, nukritusi prie pašto, išsisuko pirštą. Dėl viso kito gali atsiprašyti, buvo susinervinęs, daugiau nenori konfliktų.
Nukentėjusioji R. V. teisme parodė, kad jos sutuoktinis S. K. turi problemą – jam visko gaila, kas yra susiję su pinigais, todėl tarp jų vis kyla konfliktai. Dėl savo charakterio sunkumo jis konfliktuoja ir su kitais. Kaltinamasis net nepagalvojęs ima rėkti. Jai paprašius sutuoktinio, kad prieš atvykstant seniūnei jis nušienautų pievą, tada tarp jų kilusio konflikto metu jis spjovė jai į veidą. Ji tuo metu sėdėjo, tada atsistojo ir norėjo eiti, rankoje laikė telefoną. Gali būti, kad sutuoktinis pagalvojo, kad ji nori kam nors paskambinti, todėl jai pakišo koją, ji krito, o jis griebė jai už plaukų, kirto į petį, sudavė į ranką, ji buvo visa „mėlyna“. Jis stipriai jai spaudė sprandą ir nepaleido, jai labai skaudėjo. Tada ji jam įkando, kad jis ją paleistų. Kitą kartą vėl sumušė, buvo mėlynės. O 2014-11-21 S. jai buvo sulaužęs rankos pirštą. Viskas nutiko virtuvėje. Jis griebė jai už rankos, stipriai suspaudė ir taip jai lūžo kairės rankos vidurinysis pirštas. Po to ilgą laiką ji buvo su gipsu. Po piršto sulaužymo ją į klinikas vežė jos pažįstama, kuri matė jos sugipsuotą pirštą. Ji savo vaikams dėl to nesiskundė, o tai, kad ji yra sumušta, jie pamatė atsitiktinai. Tvirtina, kad kaltinime nurodyti smurto atvejai tikrai buvo. Jokio tikslo atsikratyti kaltinamuoju neturi, ji jam tikrai ištikima. Tuo tarpu S. viską pamiršta, kas jam nenaudinga. Visais smurto atvejais jis buvo blaivus, alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Viskas dėl jo nervingumo. Taip pat paaiškino, kad jiems susituokus viskas buvo gerai, jie gražiai sutarė. Sutuoktinis pasikeitė po to, kai jis buvo stipriai sumuštas ir patyrė didelę galvos traumą. Po tos traumos jam ilgai buvo sunku kalbėti, buvo sutrikusi atmintis. Jis gulėjo ligoninėje, ji jį slaugė tiek ligoninėje, tiek po to namie. Po šios traumos kaltinamojo elgesys pasikeitė, jis pasidarė kažkiek agresyvus. Visi stengėsi jam padėti. Jos sūnus taip pat jam daug padėjo. S. sūnų ji pirmą kartą pamatė tik po 15-kos jų santuokos metų. Ką jis dabar teisme paliudys, nežino. Civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat paaiškino, kad yra buvęs atvejis, kai ji bėgdama krito gatvėje, tada jai lūžo nykštys.
Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo mamos vyras. Mama jam ne kartą skundėsi, kad S. ją sumušė. Tie konfliktai pas juos kyla nuolat. Tai mama jam ne taip ką pasakė, tai ne ten daiktą padėjo. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tikrai matė mamos sugipsuotą pirštą. Mama sakė, kad S. jai tą pirštą sulaužė. Mama ne visada jiems viską pasakojo, kad S. ją mušė. Jie atsitiktinai pamatydavo, kad visur pas mamą mėlynės, kad ji sumušta. Po tų paskutinių įvykių jau kantrybė jiems trūko, todėl kreipėsi į policiją.
Liudytojas K. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Pastarasis niekada jam nėra sakęs, kad būtų sulaužęs pirštą R. Jam niekas nepasakojo, kad jie pykosi, kad jis ją mušė. Sakė, kad buityje jie nesutaria, bet nebuvo jokios kalbos, kad būtų kas nors ką mušęs. Nematė, kad būtų gipsas pas R. Jis (t. y. K. K.) gyvena atskirai. Liudytojas prisimena tokį atvejį, kad tėvas buvo labai stipriai sumuštas. Galva jam buvo labai sumušta, bet jokių keistų dalykų po to nepastebėdavo. Jo santykiai su tėčiu normalūs, bet atotrūkių jų bendravime buvo. Dabar su tėvu bendrauja ir jo šeimą paprastai aplanko apie porą kartų per mėnesį. Po paskutinio jų konflikto jis buvo pas juos atvykęs, R. sakė, kad įvyko tarp jų konfliktas, jam rodė savo mėlynes. Kai jis (t. y. K. K.) pamatė mėlynes pas R., klausė tėvo, kas nutiko. Tėvukas minėjo, kad konfliktas įvyko dėl R. sūnaus, kad ji puolė tėvą, tampė jį už plaukų, tada tėvas gynėsi. Tie konfliktai pas juos vyko dėl jos sūnaus, bet jokių muštynių nebūdavo, tik būdavo žodiniai konfliktai. Po to konflikto pas R. buvo mėlynės. Pas juos yra ūkis, gyvuliai. Tėvukas dirba ūkyje.
Teismo medicinos specialisto 2019-07-05 išvadoje Nr. G 1656/2019(02) nurodyta, jog R. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 63).
Teismo medicinos specialisto 2019-11-22 išvadoje Nr. G 2874/2019(02) nurodyta, jog pagal tyrimui pateiktus medicininius dokumentus, R. V. konstatuota: 2013-06-05 kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio lūžimas, 2013-12-22 dešinės plaštakos IV piršto III pirštakaulio lūžimas, 2014-11-21 kairės rankos III piršto III pirštakaulio lūžimas. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Kairės plaštakos III piršto III pirštakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 67–68).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. K. atžvilgiu pareikšti kaltinimai, kad jis nukentėjusiajai, tai yra savo sutuoktinei R. V. du kartus sukėlė fizinį skausmą, vieną kartą sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, ir vieną kartą sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, kt.).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.
Tai, kad kaltinamasis S. K. tarpusavio konfliktų metu su savo sutuoktine R. V. jai 2018-08-03 sukėlė fizinį skausmą, 2019-06-27 sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, o 2019-10-24 jai vėl sukėlė fizinį skausmą, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jos nurodytos aplinkybės atitinka rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotą informaciją, o tai, kad kaltinamasis ne kartą smurtavo prieš savo sutuoktinę, iš esmės patvirtina ir liudytojais apklaustų jų sūnų teisme duoti parodymai. Liudytojas A. V., nukentėjusiosios sūnus, teisme parodė, kad mama jam ne kartą skundėsi, jog kaltinamasis ją sumušė, nors ne visada ji jiems apie tai pasakojo, o mėlynes ant motinos kūno jie pamatydavo atsitiktinai. Tuo tarpu liudytojas K. K., kaltinamojo sūnus, teisme taip pat parodė, kad pas tėvo šeimą buvo atvykęs po paskutinio kaltinamojo su nukentėjusiąja konflikto, apie kurį jam pasakojo tiek tėvas, tiek jo sutuoktinė R., o pastaroji jam rodė ir po konflikto pas ją likusias mėlynes. Kaltinamojo 2019-06-27 smurtavimo metu nukentėjusiajai sukelti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuotas teismo medicinos specialisto išvada. S. K. padarytų veiksmų pobūdis (2018-08-03 žodinio konflikto metu sudavė savo sutuoktinei R. V. į kairįjį petį, 2019-06-27 konflikto metu jis jai ranka vieną kartą sudavė į veidą, suėmęs už rankų, suko jas spausdamas, taip pat kumščiu vieną kartą sudavė į petį ir du kartus kumščiu sudavė į šlaunį, o 2019-10-24 konflikto metu sugriebė savo sutuoktinei už dešinės rankos, ją suko ir tempė) neleidžia abejoti, kad šiuose epizoduose kaltinamasis suprato, jog tokiu būdu nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmą arba padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį –sutuoktinę, jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina).
Esant nurodytoms aplinkybėms, 2018-08-03, 2019-06-27 ir 2019-10-24 epizoduose kaltinamajam S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Tuo tarpu kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 3 punktą neprisipažįsta, neigia 2014-11-21 savo sutuoktinei sukęs ir sulaužęs pirštą, neigia buvus sugipsuotam sutuoktinės rankos pirštui. Tokią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą, siekiant išvengti minėto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos ganėtinai griežtos bausmės – už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teismas šiuo atveju pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti S. K. kaltę padarius minėtą nusikaltimą. Kaip jau nustatyta pirmiau, kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimyninis gyvenimas ne visada buvo sklandus, o tarpusavio konfliktų metu kaltinamasis prieš savo sutuoktinę ne kartą panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji, kaip ir dėl kitų šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip ir duodama parodymus pagal jos sutuoktiniui inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo itin nuosekli, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys bei ištirti įrodymai. Nukentėjusioji teisme parodė, kad 2014-11-21 Stasys jai sulaužė rankos pirštą, viskas nutiko virtuvėje konflikto metu jam griebus jai už rankos ir stipriai suspaudus, ko pasekmėje jai lūžo kairės rankos vidurinysis pirštas, po to ji ilgą laiką buvo su gipsu. Teismo medicinos specialisto 2019-11-22 išvadoje pagal tyrimui pateiktus medicininius dokumentus R. V. konstatuotas 2014-11-21 kairės rankos III piršto III pirštakaulio lūžimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgdamas į šią specialisto išvadą, teismas neabejoja nukentėjusiosios nurodyta aplinkybe, kad po minėtų lūžių konstatavimo ji ilgą laigą buvo su sugipsuotu pirštu. Liudytoju apklaustas nukentėjusiosios sūnus A. V. taip pat tvirtino matęs esant sugipsuotą motinos rankos pirštą ir, kad motina jam sakė, jog tą pirštą jai sulaužė S. Tuo tarpu kaltinamasis, šioje kaltinimo dalyje neigdamas savo kaltę, be kita ko neigia ir net nebuvus sugipsuotam kartu gyvenančios sutuoktinės rankos pirštui, kas iš esmės prieštarauja pirmiau minėtiems nukentėjusiosios parodymams, sutampantiems su teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, liudytojo A. V. duotais parodymais. Liudytojas K. K., kaltinamojo sūnus, parodė, kad tėvas jam nėra sakęs, kad būtų sulaužęs pirštą R., o jis pats irgi gipso nematė ant Romualdos rankos. Tokią kaltinamojo sūnaus poziciją būtų galima vertinti siekiu tėvui padėti išvengti griežtos bausmės, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo sūnus gyvena atskirai, tėvo šeimoje lankosi retai, be to, tarp tėvo ir sūnaus buvo jų bendravimo pertraukos, todėl darytina išvada, kad sūnus apie šį sužalojimą nieko nežinojo. S. K. 2014-11-21 veiksmų pobūdis (žodinio konflikto metu savo sutuoktinei trenkė į krūtinę bei sugriebęs už kairės rankos plaštakos, padarė jai kairės plaštakos III piršto III pirštakaulio lūžimus) neleidžia abejoti, kad šiame epizode kaltinamasis suprato, jog tokiu būti nukentėjusiajai gali nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, 2014-11-21 epizode kaltinamajam S. K. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaltinamasis kaltas, todėl baustinas.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis.).
Skirdamas bausmę S. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nusikaltimus, priskiriamus nesunkiems nusikaltimams, ir vieną apysunkį nusikaltimą, kurie yra tyčiniai ir baigti, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (0:0). Vertinant S. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, pakaltinamas, yra senatvės pensininkas, nedirba, šeiminė padėtis – vedęs.
Siekiant sulaikyti S. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2018-08-03, 2019-06-27 ir 2019-10-24 epizodai) padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą – vienintelė šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam nustatytinas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose.
Paskirtosios bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant dalis švelnesnių bausmių, paskirtų už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad nusikalstamas veikas S. K. padarė būdamas neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dėl dalies nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, yra pensijinio amžiaus, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punktas).
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas šeimos narei – sutuoktinei, teismas daro išvadą, kad jam kartu su pirmiau minėta teismo paskirta pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti be leidimo turi būti skiriama ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 119), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti jį:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2018-08-03 epizodas) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019-06-27 epizodas) – laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019-10-24 epizodas) – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant dalis švelnesnių bausmių, paskirtų už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsni 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. K. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.