Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-323-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-25Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
2-323-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00418-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
A. Ž., UAB „Konekesko Lietuva“
Trečiasis asmuo
UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-323-123/2013(Proceso Nr. 2-57-3-00418-2011-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 110.2; 44.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Z. J., R. J. (R. J.), atsakovui A. Ž., atsakovų atstovams advokatams A. Ž., A. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Maritina“ ieškinį atsakovams UAB „Konekesko Lietuva“, A. Ž., A. Ž., trečiajam asmeniui UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl 236 640 Lt žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė dėl padarytų nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuojant konteineriuose esančias trąšas ir nesiėmus priemonių dėl konteinerių grąžinimo teisėtam jų naudotojui, reikalavimą atlyginti nuostolius dėl prastovos reiškia solidariai UAB „Konekesko Lietuva“, antstolei A. R. Ž., antstolio atstovui A. Ž.

Nurodė, kad draudimo bendrovė, pripažinusi įvykį nedraudžiamuoju, atsisakė išmokėti reikalaujamą draudimo išmoką.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2007-03-30 SIA „Maritina Latvija“ UAB „Maritina“ vardu priėmė užsakymą iš B. V. Industrine-en Handelsonderneming SIMONIS dėl 20x20 standartinių konteinerių produkto NPK 16–16-16 (trąšos) pakrovimo ir transportavimo. Krovinys turėjo būti gabenamas su motorlaiviu iš (duomenys neskelbtini) – Sigulda/Latvija į Salalahą – Omano sultonatą.

2007-05-15 UAB „Maritina“ ir UAB „APL Agencies“ susitarimu – krovinio vežimo užsakymu susitarė dėl šešių konteinerių su trąšomis pervežimo į Salalaho uostą, Omane, kuriame patvirtinti ir šių konteinerių laikymo terminale įkainiai, pagal kuriuos UAB „APL Agencies“ išrašė sąskaitas faktūras.

2007-06-01, 2007-06-06, 2007-06-05 antstolės A. R. Ž. atstovo A. Ž. sudarytų turto aprašų pagrindu buvo areštuotas B. V. Industrine-en Handelsonderneming SIMONIS nuosavybės teise priklausantis turtas – trąšos, esančios konteineriuose, ir laikinai buvo saugomas Klaipėdos uosto terminale UAB „Klaipėdos terminalo grupė“.

Ginčas dėl trąšų savininko nustatymo buvo sprendžiamas teisme.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-04-14 sprendimu patenkino ieškovės B. V. Industrine-en Handelsonderneming SIMONIS ieškinį ir panaikino areštą ieškovui B. V. Industrine -en Handelsonderneming SIMONIS nuosavybės teise priklausančiam turtui – trąšoms, esančioms konteineriuose, areštuotoms 2007-06-01, 2007-06-06, 2007-06-05 antstolės A. R. Ž. atstovo A. Ž. sudarytų turto aprašų pagrindu. Sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolės atstovas neteisėtai areštavo ne skolininkui priklausantį turtą – trąšas, todėl areštą trąšoms panaikino.

Ieškovė 2008-01-15 raštu kreipėsi į antstolę A. R. Ž. dėl areštuotų trąšų sandėliavimo klausimo išsprendimo, tačiau antstolė 2008-01-21 raštu Nr. 75-0190/07 atsakė, kad dėl areštuoto turto sandėliavimo tvarkos nustatymo ar pakeitimo reikia kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad antstolės atstovas A. Ž. atliko neteisėtus procesinius veiksmus vykdomojoje byloje, t. y. neteisėtai turto aprašais areštavo ne skolininko turtą – trąšas, esančias konteineriuose.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas civilinėje byloje dėl arešto panaikinimo 2009-04-14 sprendimu patenkino ieškovės B. V. Industrine-en Handelsonderneming SIMONIS ieškinį atsakovei UAB „Kesko agro Lietuva“ ir panaikino areštą ieškovei nuosavybės teise priklausančiam turtui – trąšoms, esančioms konteineriuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovė nurodė, kad Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, o į teismą dėl turto arešto kreipėsi UAB „Konekesko Lietuva“, tai bendrovė taip pat atsako solidariai dėl kylusius nuostolius.

Atsakovė UAB „Konekesko Lietuva“ privalėjo veikti apdairiai ir sąžiningai, tačiau UAB „Maritina“ ir UAB „APL Agencies“ pateikus prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl konteinerių atlaisvinimo nuo areštuotų trąšų ir Vilniaus apygardos teismui 2008-11-12 priėmus nutartį, kuria nutarta leisti realizuoti areštuotą turtą ir grąžinti konteinerius savininkui, nesiėmė jokių priemonių, kad nuostoliai ieškovei nedidėtų, ir konteinerių neatlaisvino.

Prašomą priteisti sumą – 236 640 Lt – ieškovė kildina iš antstolio atstovo neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje turto aprašais aprašius ne savininko turtą, esantį konteineriuose, o UAB „Konekesko Lietuva“ nepagrįsto prašymo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir taip pat nesprendžiant dėl konteinerių atlaisvinimo ir grąžinimo jų teisėtiems naudotojams, dėl kurių ieškovė laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2010-02-28 negalėjo disponuoti konteineriais ir privalėjo sumokėti UAB „APL Agencies“ už jų prastovas. Ieškovė nurodo, jog tarp antstolio ir UAB „Konekesko Lietuva“ neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos yra priežastinis ryšys, laiku grąžinus konteinerius nebūtų reikėję ieškovei mokėti už šio turto prastovą per visą laikotarpį, kai šis buvo aprašytas.

Ieškovė teismo prašo:

priteisti solidariai iš atsakovų antstolės A. R. Ž. ir A. Ž. (buvęs antstolės atstovas), UAB „Konekesko Lietuva“ 236 640 Lt žalos atlyginimo.

Priteisti 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Konekesko Lietuva“ prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.127 str.), nes turtas buvo aprašytas 2007-06-01, turto arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registro 2007-06-04, todėl UAB „Maritina“ turėjo ir galėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą nuo turto arešto akto įregistravimo dienos. Tai, kad ieškovė žinojo apie savo teisių pažeidimą, įrodo ir tai, kad ieškovės atstovas V. R. pateikė antstolei reikalavimą Nr. 2061-1, jame buvo sprendžiamas klausimas dėl konteinerių atlaisvinimo. Ieškinį ieškovė teismui pateikė 2011-04-29, o atnaujinti jo neprašo.

Atsakovas taip pat nurodo, kad antstolis areštavo tik trąšas, konteineriai nebuvo areštuoti, nes iki šio teismo vykę kiti teismai dėl trąšų savininko nustatymo taip pat konstatavo faktą, kad buvo antstolio areštuotos tik trąšos, todėl ieškovė visą laiką turėjo galimybę ir nesuvaržytą teisę valdyti konteinerius, kuriuose buvo sukrautos trąšos.

Už konteinerių prastovą ieškovė mokėjo ne UAB „APL Agencies“, o Singapūro įmonei APL Co, todėl be pagrindo ieškovė žalos atlyginimą už konteinerių prastovą kaip žalą, vykdant 2007-05-15 krovinio vežimo užsakymą, prašo priteisti jai.

Atsakovė taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog antstolės atstovas A. Ž. atliko neteisėtus veiksmus aprašydamas ir areštuodamas trąšas, be to, atsakovė teismo neprašė areštuoti konkretaus turto, tarp jų konteinerių.

Kadangi ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolių, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad konteineriai buvo aprašyti ir areštuoti. Be to, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2009-12-09, ja buvo panaikintas areštas trąšoms, todėl jau nuo 2009-12-09 trąšų savininkas galėjo laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, o kartu ir konteinerius atlaisvinti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra krovinio ekspeditorė, tai tik nuo jos pačios veiksmų priklausė konteinerių atlaisvinimas, ir nėra jokios antstolių kaltės.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškinys yra neteisėtas ir neįrodytas, o įvykis nėra draudžiamasis, nes konteineriai nebuvo areštuoti.

Ieškinys netenkintinas šiais motyvais.

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė ieškinį dėl žalos padarymo bei reikalavimų atlyginti žalą reiškia solidariai UAB „Konekesko Lietuva“, antstolei A. Ž. ir jos atstovui A. Ž.

Ieškovė nurodė, kad 2007-03-30 SIA „Maritina Latvija“ UAB „Maritina“ vardu priėmė užsakymą iš B. V. Industrine-en Handelsonderneming SIMONIS dėl 20x20 konteinerių produkto (trąšų) pakrovimo ir transportavimo, vėliau krovinį reikėjo nuvežti į Omaną.

2007-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4300-56/07 Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas UAB „Konekesko Lietuva“ prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo SIA „NPK Faktory Ltd“ turtui ir 700 000 Lt piniginėms lėšoms, turtą surasti ir aprašyti pavesdamas ieškovės pasirinktam antstoliui.

2007-06-01 antstolės A.R. Ž. atstovas A. Ž. areštavo turtą ir sudarė turto aprašą, kuriame nurodė skolininko SIA „NPK Faktory Ltd“ turtą – trąšas, kurių vertė – 241 499,18 Lt.

Turto apraše nurodyt (b. l. 74), kad dalis areštuojamo turto – trąšų – yra UAB „APL Agencies“ priklausančiuose ir išsinuomotuose konteineriuose Nr. APZU 3026121, APLS 2856418, 2656561, TRIU 1706925, TOLU 2474525, TOLU 2961056.

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2009-04-14 panaikino areštą turtui – trąšoms, kurios buvo sudėtos į konteinerius. Teismo sprendimu buvo nustatytas trąšų savininkas ir konstatuota, kad buvo areštuotos trąšos, kurių savininkas yra B. V. Industrine-en Handelsonderneming SIMONIS, o ne UAB „Konekesko Lietuva“.

Ieškovė mano, kad dėl neteisėto konteinerių arešto privalo solidariai atsakyti UAB „Konekesko Lietuva“, kuri prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir antstolis ir jo atstovas, kurie sudarė turto apyrašą, nes tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, antstolis areštavo ne skolininkui priklausantį turtą (CK 6.240 str.).

Ieškovei žala atsirado, nes ji privalėjo mokėti nuostolius už konteinerių prastovą (CK 6.249 str. 1 d.), kuriuos nuostolių atlyginimą ir prašo priteisti.

Būtinas civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra žala, nes nesant civilinės atsakomybės teisinis santykis yra neįmanomas. Remiantis LR CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas, ir atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (LR 6.247 str.). Remdamosi CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti, jog būtent dėl antstolės A. R. Ž. ir jos atstovo už UAB „Konekesko Lietuva“ neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, t. y. turi būti įrodyta, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės reikalaujamos atlyginti sumos ir antstolės atliktų neteisėtų veiksmų. Tačiau iš civilinės bylos medžiagos negalima nustatyti, kad yra atsakovų kaltė, neteisėti veiksmai (dėl konteinerių neatlaisvinimo) ir žala bei priežastinis ryšys tarp atliktų veiksmų ir žalos.

Kaip matyti iš Turto arešto akto aprašo, jame yra nurodyta, kad yra areštuojamos trąšos ir tai, kad konteineriai priklauso ne trąšų savininkui (nurodyta arba UAB „MAERSK Lietuva“, arba UAB „APL Agencis“). Jau 2008-11-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo leista realizuoti trąšas ir grąžinti konteinerius, ir buvo nurodyta, kad buvo areštuotos tik trąšos.

Byloje apklausius liudytoją V. M. – muitinės darbuotoją, kuri parodė, kad bendrojoje deklaracijoje (b. l. 3–54, t. 3) yra nurodoma krovinio ekspeditorius (savininkas), kuris turi teisę spręsti su kroviniu susijusius klausimus, t. y. trąšų sandėliavimo pakeitimo klausimą tame pačiame krovinių terminale, tačiau su muitinės leidimu. Nuimti nuo konteinerių plombas ir iškrauti trąšas taip pat galima su muitinės leidimu. Liudytoja taip pat nurodė, kad konteineriai šiuo atveju nebuvo muitinės prižiūrima prekė.

Nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę kaip krovinio ekspeditorė kreiptis į muitinę dėl konteinerių atlaisvinimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pati savarankiškai tokių veiksmų neatliko, į muitinę nesikreipė ir tik dėl jos paties nežinojimo ar nesupratimo konteineriai nebuvo atlaisvinti.

Įmonės vadovas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo netikslinga prekes iškrauti, nuimti nuo konteinerių plombas, nes prekes vis tiek reikėjo vežti į Omaną.

Iš to darytina išvada, kad nėra atsakovų kaltės dėl ieškovei susidariusių nuostolių ir tik pačios ieškovės neaktyvūs veiksmai – paimti neareštuotus konteinerius, kurie buvo tik trąšų gabenimo priemonė, o ne areštuota už skolą prekė – lėmė susidariusius nuostolius.

Atsakovė UAB „Konekesko Lietuva“ taip pat neprašė teismo areštuoti konkretaus turto ir teismas, priimdamas nutartį, neįvardijo konkretaus turto, o antstolis areštavo tik trąšas, o ne konteinerius (CK 6.248 str., 6.246 str.), todėl nėra šalių kaltės dėl konteinerių prastovos.

Teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistą teisę bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Konekesko Lietuva turėjo ir teismas jos prašymą tenkino (b. l. 53, t. 3).

Ieškovė skundo dėl neteisėtų, jos manymu, antstolio veiksmų teismui nepateikė, nors nustatęs antstolio veiksmų neteisėtumą nuo sužinojimo dienos turėjo galimybę kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kurios veiklos teritorijoje veikė antstolis. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas buvo išspręstas teismo 2008-11-12, bet skundo dėl teismo nutarties nevykdymo ieškovė taip pat nepateikė.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, kad nuostoliai atsirado dėl atsakovų neteisėtų kaltų veiksmų ar nerūpestingumo (CPK 178 str.).

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes pagal CK 1.125 str. 1 d. 8 p. reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė ieškinį pareiškė 2011-04-29, o apie turto – trąšų, esančių konteineriuose, – areštą jau buvo žinoma 2007-06-04, nes antstolės atstovas turto arešto aktą įregistravo viešame registre 2007-06-01. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria šalis sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Byloje ieškovė nepaneigė, kad turėjo galimybę sužinoti iš viešo Turto arešto aktų registro apie arešto trąšoms įregistravimo ir žinojo apie tai, kad 2007-08-29 konteineriai su trąšomis nebuvo pakrauti į laivą, todėl laikytina, kad ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą ginti savo pažeistą teisę.

Atsakovas prašo priteisti 10 788,37 Lt atstovavimo išlaidų.

Atstovavimo išlaidos mažinamos iki 3 000 Lt, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str.,

nusprendžia:

UAB „Maritina“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Konekesko Lietuva“ iš UAB „Maritina“ 3 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Sprendimą per 30 d. nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė