Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-17 · Administracinė byla Nr. I-475-57/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-06-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-17
Bylos Nr.
I-475-57/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00299-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos VRM
Administracinė byla Nr. I-475-57/2010Proceso Nr. 3-63-3-00299-2010-8
Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m.birželio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos VRM dėl 350,14 Lt nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. B. prašo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Pareiškėjas nurodo, kad minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, todėl atsakovas, nepagrįstai ją taikydamas, neišmokėjo dalies darbo užmokesčio. Teismo prašo priteisti iš atsakovo iš viso už 2007 - 2008 metus 350,14 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį ( 4-6 ).

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu (b.l. 11-13) su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 24 straipsnius valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, o 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos pareigūnų priedų ir priemokų mokėjimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kurio 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priedų už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį suma negali viršyti 55 procentų pareiginės algos, o 38 straipsnio 5 dalis numatė, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų. Akcentuoja, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. Argumentuoja, jog daliai reikalavimo pareiškėjas yra praleidęs kreipimosi į teismą senaties terminą, todėl neišmokėta darbo užmokesčio dalis už 2007 metus turėtų būti mažintina iki 111,96 Lt, o bendra nepriemokos suma sudarytų 300,82 Lt. Taip pat prašo teismo sprendimą dėl neišmokėto atlyginimo dalies priteisimo atidėti vienerių metų laikotarpiui dėl sunkios valstybės ekonominės situacijos, jeigu teismas patenkins pareiškėjo prašymą (b.l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, einantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos Patrulinių laivų būrio jaunesniojo specialisto pareigas. Teigia, kad atsakovas 2007 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies - priedų ir priemokų išmokėjimo, viršijančios 70 procentų pareiginės algos dydį, ribojimo, nesumokėjo 161,28 Lt, o 2008 metais – 188,86 Lt.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos, ir nurodytas priedų, ir priemokų sąrašas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Būtent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, kadangi būtent pagal jį numatytas apribojimas išmokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal teismui teikiamą S. B. asmeninę uždarbio kortelę apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2007 m. balandžio – birželio mėnesiais nustatyta, kad pareiškėjui ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 161,28 Lt, 2008 m. gegužės ir lapkričio mėnesiais - 188,86 Lt; kitais 2007 ir 2008 metų mėnesiais nepriemokos nebuvo taikomos (b.l. 7-8).

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principą Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomas be išlygų, turėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį

3

būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja išvadą, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, viršijant nustatytą darbo trukmę vykdymą, tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma viršijo maksimalią leistiną 70 procentų pareiginės algos ribą. Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, pareiškėjas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl piniginės išmokos priteisimo, kadangi kitų būdų kompensuojant už atliktą darbą nėra numatyta. Be to, pareiškėjas kreipdamasis prašymu į teismą pats formuluoja reikalavimą ir pasirenka kokiu būdu turi būti kompensuota už jo atliktą darbą.

Pripažintinas nepagrįstu atsakovo atsiliepimo argumentas, kad įstatymo nuostatos ribojant pareiškėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, o konstitucijai prieštaravęs aktas gali būti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje.

2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-05-06, (b.l. 4) ir reiškia reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. Minėta, jog pateiktoje pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2007 m. nurodyta, kad apskaičiuojant 2007 m. balandžio – birželio mėnesiais nustatyta, kad pareiškėjui ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 161,28 Lt, 2008 m. gegužės ir lapkričio mėnesiais jam nesumokėta 188,86 Lt; kitais 2007 ir 2008 metų mėnesiais nepriemoka nebuvo taikyta. Reikalavimo dalies dėl 2007 m. balandžio mėn. susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos 42,24 Lt, pareiškimui pareiškėjas yra praleidęs trejų metų terminą ir šiai daliai reikalavimo taikant Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatas, prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Darbo kodekso 298 straipsnis numato, kad priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos nedaugiau kaip už trejus metus. Kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimai yra pagrindžiami darbuotojo asmeninėmis uždarbio kortelėmis, pagal kurias patvirtinama, jog už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. neišmokėto darbo užmokesčio dėl priedų, priemokų ribojimo susidarė 119,04 Lt nepriemoka. 2008 metais pareiškėjo atžvilgiu priedų ir priemokų ribojimas buvo taikomas gegužės ir lapkričio mėnesiais ir susidarė 188,86 Lt nepriemoka. Iš viso pareiškėjui už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2008-11-30 dėl priedų, priemokų ribojimo taikymo neišmokėta 307,90 Lt. Pareiškėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

4

Sprendimas dėl pareiškimo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Konstitucinio teismo nutarimas paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjui ribojant priedų ir priemokų mokėjimą nesumokėta 307,90 Lt. Šiam reikalavimui reikšti nėra praleistas trejų metų terminas, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas.

Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, atsižvelgiant į tai, kad policijos įstaigos neturi lėšų einamųjų metų biudžete darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti, kad 2010 metų jau yra patvirtintas, lėšų priteistoms sumoms išmokėti nebuvo numatyta, todėl įvykdžius teismų sprendimus ir išmokėjus priteistas sumas finansinė padėtis taptų itin komplikuota ir atsilieptų visiems įstaigos pareigūnams ir darbuotojams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks

sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais, CPK 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. B. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės (įmonės kodas 193344060) 307,90 (tris šimtus septynis Lt 90 ct) nesumokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2008-11-30. Mokesčiai nuo priteistos sumos neišskaičiuoti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Irena Stulpinienė