Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-05-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-1138-514/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-1138-514/2017Sprendimas · 2017-05-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-15Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-15
Bylos Nr.
e2YT-1138-514/2017
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00495-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
S. A.
Civilinė byla Nr. 2-945-514/2017Teisminio proceso Nr.2-33-3-00495-2017-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.5.2.1; 3.2.6.1
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 15 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovei V. A.,atsakovui S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pakeisti 2008 m. lapkričio 19 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams I. A. ir J. A., gim. 1999-09-30, išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo S. A. kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nurodė, kad vaikai paaugo, pasikeitė jų poreikiai, todėl šiuo metu atsakovo mokėtina suma 95.57 EUR vaikų išlaikymui yra per maža, nes vaikai yra beveik suaugę, dėl ko nebegali būti patenkinami elementarūs vaikų poreikiai. Be to, pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pakeitus valiutą iš litų į eurus, kainos ženkliai išaugo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą praktiką vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė prašo ne didesnės negu 1 minimalios mėnesio algos sumos, todėl jos nuomone neturi įrodinėti vaiko didesnių poreikių. Ieškovė gyvena seseriai nuosavybės teise priklausančiame name, moka visus komunalinius mokesčius, todėl dalis vaikams išlaikyti skirtų lėšų naudojama šilumos, elektros energijos, vandens sąnaudoms apmokėti. Ieškovės nuomone normaliam vaikų materialinių poreikių ir vystymosi užtikrinimui reikalinga ne mažesnė negu 380 EUR suma kiekvienam vaikui kas mėnesį. Vaikai yra septyniolikos metų, bendraamžiai, vien vaikų amžius lemia išaugusius jų poreikius, todėl atsakovo mokamos sumos nepakanka būtiniems poreikiams. Sūnus serga bronchine astma, asigmatizmu, o tai dar labiau padidina išlaidas. Dukrai yra uždėti dantų breketai sąkandžiui ištiesinti, breketų sistema kainuos 2400,00 Eur. Ieškovės turtinė padėtis nėra tokia gera, kad didžiąja dalimi galėtų teikti išlaikymą vaikams. Ieškovė dirba UAB “(duomenys neskelbtini)“, gaunamas atlyginimas didesnis nei minimalus dėl dirbamų papildomų valandų. Ieškovei, su kuria gyvena vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Atsakovas yra darbingas, dar ne senas vyras, todėl turėtų dėti maksimalias pastangas dėl vaikų gyvenimo kokybės. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis kaip nurodo atsakovas. Darbo biržos duomenimis šiuo metu yra daugiau negu tūkstantis darbo pasiūlymą, pagal kuriuos mokamas atlyginimas yra didesnis negu minimali alga. Atsakovo nenoras ieškotis kito darbo leidžia daryti prielaidą, kad jam dalis atlyginimo yra mokama „vokelyje“ arba jis tikslingai siekia teikti mažesnį išlaikymą. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nustatytinas periodinėmis išmokomis po 190 EUR. kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka vaikams I. ir J. išlaikyti. Sūnus žaidžia krepšinį, tinklinį, lanko šokių būrelį, reikalingos lėšos rūbams ir išvykoms. J. serga bronchine astma, kas 6 mėnesius vyksta konsultuotis pas gydytoją, sūnui reikalingi akiniai. Trūkstant lėšų, ieškovė turi riboti vaikų išvykas su draugais, apriboti kitus vaikų poreikius. Padidėjus vaikų poreikiams, išlaidoms juos išlaikyti, atsakovo parama turėtų būti didesnė. Mano, kad atsakovas galėtų teikiamą išlaikymą padidinti bent iki 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko, jog vaikams teikiamo išlaikymo dydis būtų padidintas. Ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą galėtų būtų tenkinamas tik teismui nustačius reikšmingas aplinkybes: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė savo išlaidų vaikams išlaikyti ir jų ieškinio pareiškime netgi nenurodė. Ieškinys grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tėvų pareigą išlaikyti vaikus. Atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo (2008 m.) iš esmės nėra pagerėjusi. Atsakovo vertinimu netgi pablogėjusi. Dirba ūkininko K. B. įmonėje. Atlyginimo vidurkis neatskaičius mokesčių per pastaruosius 13 mėnesių sudarė 342,05 Eur per mėnesį. Ieškovės uždarbis didesnis nei atsakovo daugiau kaip 2 kartus. Ieškovė, atsakovui padedant, baigė mokslus, įgijo gerą specialybę. Jos grynasis vidutinis darbo užmokestis sudaro 768,38 Eur. Vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovė gali ir privalo prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne savo pajamų dalimi. Vaikų išlaikymui iš atsakovo uždarbio išieškoma po 150 Eur kas mėnesį. Atskaičius kitus mokesčius, atsakovui lieka 146,32 Eur, iš kurių privalo sumokėti kuro, elektros, vandens, kitų paslaugų išlaidas. Atsakovui neišsigalint mokėti pilnos išlaikymo sumos (95,57x2) 191,14 Eur, kas mėnesį, lieka skolingas vaikų fondui, atsakovo skola valstybei šiuo metu sudaro 2953 Eur. Atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra įgijęs, transporto priemonių neturi. Nėra įgijęs jokio prestižinės ir paklausios specialybės, todėl galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra labai ribotos. Ieškovė išlaidas vaikų poreikių tenkinimui privalo reguliuoti atsižvelgdama į savo ir atsakovo pajamas, galimybes, bei vadovautis protingumo kriterijumi. Pažymėjo, jog pagal galimybes vaikams teikia papildomą išlaikymą, nuperka jiems reikalingų daiktų. Dukros ortodontiniam gydymui skyrė 800 Eur, kuriuos pasiskolino iš giminaičių, o taip pat kas mėnesį apmoka sūnaus telefono sąskaitą. Sūnus J. mokosi (duomenys neskelbtini), kur gauna 18 Eur stipendiją.

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodė, jog galėtų teikiamą išlaikymą padidinti 25 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovui atlikta stuburo operacija, todėl negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Prie vaikų išlaikymo prisideda švenčių proga duodamas grynais po 20 - 50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistina išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Ieškovė ieškinio pagrindu nurodo vaikų poreikių pasikeitimą. Nustatant ar pasikeitė vaikų poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės r. apylinkės teismo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį atsakovas privalo teikti išlaikymą po 330 Lt (95,57 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, praėjo daugiau nei aštuoneri metai, todėl padidėjo vaikų poreikiai, o tai sudaro papildomas išlaidas jų išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių šalių taikos sutarties sudarymo metu, nepakanka šiuo metu sūnų būtiniems poreikiams patenkinti. Šalių sūnus J. mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, lanko sporto ir šokių būrelius, reikalingos lėšos aprangai, išvykoms, J. nešioja akinius, serga bronchine astma, dėl to susidaro papildomos išlaidos. Dukra I. lanko vidurinę mokyklą ((duomenys neskelbtini)), šeima gyvena priemiestyje, reikalingos lėšos transportui, abiem vaikams reikalingos priemonės mokymuisi. Tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti 2008 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį.

Vertinant šalių turtinę padėtį pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 2,86 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio pagal 2017-02-23 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (l. 15) sudarė 768,39 Eur per mėnesį. Duomenų apie kitas ieškovės papildomas pajamas byloje nėra.

Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nekilnojamojo turto, registruoto transporto priemonių neturi, atsakovas dirba ūkininko K. B. ūkyje, pagal 2017-03-20 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (l. 33) atsakovo gaunamas uždarbis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. vasario mėnesio buvo 285,87 Eur. Duomenų apie kitas papildomas atsakovo pajamas byloje nėra.

Išlaidos būsto išlaikymui tiek ieškovės, tiek atsakovo yra tapačios, tačiau ieškovė, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, patiria didesnes išlaidas, mokėdama už tris šeimos narius. Duomenų apie kitas patiriamas išlaidas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, šalys neįrodinėjo.

Lyginant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau iš pažymos apie ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį taip pat matyti, kad ieškovės dirbtas darbo laikas viršija įprastą darbo laiką, kad ieškovė deda visas pastangas, siekdama gauti didesnes pajamas, kurių dalis būtų skiriama vaikams išlaikyti. Kai tuo tarpu atsakovas apsiriboja tik minimaliu uždarbiu, motyvuodamas, jog neturi galimybės susirasti geriau apmokamą darbą dėl sveikatos.

Atsakovas medicininių dokumentų, įrodančių sveikatos sutrikimus ir dėl to ribotas galimybes dirbti, nepateikė, atsakovo nurodyta stuburo operacija atlikta pagal ieškovės paaiškinimą dar šalims gyvenant santuokoje (santuoka nutraukta 2010 m.), duomenų, kad po operacijos sveikatos būklė pablogėjo, nėra, atsakovui nedarbingumas nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl sveikatos problemų atsakovas negali teikti vaikams didesnio išlaikymo.

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas neįrodė, kad būdamas darbingo amžiaus, negali imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir daugiau prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovės pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovė didesne dalimi privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka pareiga ne tik vaikus išlaikyti, bet ir pasirūpinti jų kasdienių poreikių tenkinimu, todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą.

Ieškovė prašo būtiniausių vaikų poreikių patenkinimui priteisti po 190 Eur kas mėnesį, šį dydį siedama su orientaciniu teismų praktikoje pripažįstamu minimalios algos kriterijumi.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesines algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Ieškovės teigimu būtinų vaikų poreikių patenkinimui kas mėnesį reikėtų apie 380 Eur. Turimų išlaidų neįrodinėjo, pateikė paskaičiavimą apie būtiniausių išlaidų poreikį. Tačiau ieškovės nurodomas dukros ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Dėl ortodontiniam gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos dėl šiam gydymui priteisimo. Dėl sūnaus ligos (bronchinės astmos) patiriamos išlaidos kelionėms pas gydytojus taip pat nėra kasdienės (pagal ieškovės paaiškinimą patiriamos kas 6 mėnesiai). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog vaikų poreikiams reikalinga suma yra apie 350-380 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Iš tiesų šalių nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė, vaikai yra beveik pilnamečiai, jų poreikiai atitinka suaugusio asmens poreikius, vaikams mokantis atitinkamai didėja kasdienės išlaidos ir išlaidos vaikų laisvalaikiui. Ieškovės nurodomos išlaidos skiriamos vaikų būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl atsakovas turėtų teikti didesnį išlaikymą I. ir J. nei šiuo meti teikia.

Pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus (šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, faktinę vaikų gyvenamą vietą), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geranoriškai sumoka už sūnaus J. ryšio paslaugas ir remia vaikus jiems lankantis pas atsakovą, į tai, kad sūnus gauna 19 Eur stipendiją iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas iki 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys mėnesį atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008-11-19 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo iš S. A. vaikams I. ir J. dydį, iš S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų I. A., gim. 1999-09-30, ir J. A., gim. 1999-09-30, išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017-03-14 iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš S. A. 39 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Volskytė