- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2-14125-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09374-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
dalyvaujant ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei E. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5 530,55 Eur žalą.
Nurodė, kad 2021m. sausio 15 d. apie 17.06 val. Vilniuje M. Z., vairuodamas automobilį „Subaru XV Crosstrek 2.01 Hybrid“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Panerių gatve link Tūkstantmečio gatvės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Vytenio gatve, partrenkė pėsčiąją J. D., kuri (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiam susitaikius. Eismo įvykio kaltininkas M. Z. minėto eismo įvykio metu vairavo automobilį „Subaru XV Crosstrek 2.01 Hybrid“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris civiline atsakomybe buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-1937 J. D. 2021 m. sausio 15 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-5914 žuvusiosios vyrui A. D. paskirta 62 968,19 Eur dydžio vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis, gaunamais iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro, A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2022 m. gegužės 31 d. pretenzija Nr. (8.5E)DV_S-54410 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl dalies A. D. išmokėtos vienkartinės išmokos, o būtent dėl 10 133,91 Eur atlyginimo. 2022 m. gegužės 31 d. pretenzijoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis žalos apskaičiavimo taisyklėmis ir CK nuostatomis, A. D. dėl sutuoktinės mirties patyrė 4 603,36 Eur turtinę žalą dėl prarastos sutuoktinės darbo užmokesčio dalies ir 5 778 Eur turtinę žalą dėl prarastos sutuoktinės pagalbos buityje (iš viso 10 381,36 Eur (4 603,36 Eur + 5 778 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pagal anksčiau teiktas pretenzijas buvo atlyginusi 247,45 Eur A. D. išmokėtos našlių pensijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2022 m. gegužės 31 d. pretenzija prašė draudimo bendrovės atlyginti 10 133,91 Eur sumą (10 381,36 Eur – 247,45 Eur). Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gegužės 31 d. pretenzijoje nurodė, kad vidutinės žuvusios J. D. pajamos 2020 m. spalio – gruodžio mėn. (t. y. 3 mėnesius iki nelaimingo atsitikimo dienos) sudarė 1 150,84 Eur (1 152,54 Eur + 1 147,97 Eur + 1 152,02 Eur)/3, o J. D. vyro dėl sutuoktinės mirties patirta žala per mėnesį sudarė 575,42 Eur (1 150,84 Eur/ 2). Kadangi (duomenys neskelbtini) mirusios J. D. sutuoktinis A. D. mirė (duomenys neskelbtini), žalą negautų sutuoktinio pajamų prasme nuo 2021 m. vasario 11 d. jis patyrė 8 mėnesius, o tai sudaro 4 603,36 Eur (575,42 Eur x 8). Ieškovės teigimu, vertinant, kad J. D. sutuoktinis žmonos mirties metu buvo nedarbingas (t. y. sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, A. D. žmonos mirties metu buvo (duomenys neskelbtini) metų), o sutuoktiniai iki mirties gyveno kartu (Gyventojų registro duomenimis, abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta buvo deklaruota tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini)), ieškovės nuomone, pagalbą buityje A. D. prarado nuo sutuoktinės sužalojimo 2021 m. sausio 15 d. momento (nuo 2021 m. sausio 15 d. iki (duomenys neskelbtini) J. D. buvo gydoma ligoninėje) iki savo gyvenimo pabaigos, t. y. (duomenys neskelbtini) mėnesius. Ieškovė pažymėjo, jog siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti J. D. jos sutuoktiniui teiktą pagalbą natūra, yra tikslinga ir racionalu atskaitos tašku imti minimalios mėnesinės algos dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas 642 Eur minimalios mėnesinės algos dydis, todėl A. D. po sutuoktinės mirties patirta žala dėl pagalbos buityje netekimo vertintina 5 778 Eur (642 Eur x 9). Nurodė, kad 2022 m. liepos 4 d. buvo gautas atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. birželio 30 d. pranešimas, kad pagal 2022 m. gegužės 31 d. pretenziją ieškovei yra atlyginama 4 603,36 Eur suma, sudaranti A. D. dėl sutuoktinės mirties prarastą žuvusiosios darbo užmokesčio dalį. 2022 m. birželio 30 d. pranešime draudimo bendrovė nurodė, kad ji nesutinka kompensuoti A. D. po sutuoktinės mirties patirtos 5 778 Eur žalos dėl pagalbos buityje netekimo, kadangi minimalios mėnesinės algos nustatymas yra aktualus esant darbo santykiams, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, o kasdienis rūpestis grindžiamas šeimos santykiais, kurie, savo ruožtu, remiasi visai kitais principais negu darbo santykiai. Ieškovė pažymėjo, jog nesutinka su atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymu atlyginti ieškovei 5 778 Eur A. D. dėl žmonos mirties patirtą žalą dėl prarastos pagalbos buityje, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl vienkartinių socialinio draudimo išmokų priteisimo regreso tvarka pripažįstama, kad žuvus apdraustajam, turėjusiam išlaikomų asmenų šeimoje, apskaičiuojant šeimos narių praradimus dėl artimojo mirties, atsižvelgtina į žuvusiojo su darbo santykiais susijusias ir kitas gautas pajamas, taip pat į šeimos ūkio tvarkymą, kuris yra reikšmingas, kai jo tvarkymas teikia pajamas bei sutaupomos išlaidos, nes šeimos nario netektis reiškia ir jo asmeninio indėlio tvarkant šeimos ūkį praradimą.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad ieškovė teikia reikalavimą atlyginti 5 530, 55 Eur dydžio išmoką, išmokėtą nukentėjusiajam A. D. dėl neva prarastos sutuoktinės pagalbos buityje. Atsakovės teigimu, ieškovė savo reikalavimą grindžia ne faktiniais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų šį ieškovės reikalavimą, bet nurodo tik kasacinio teismo praktiką, kuri, priešingai, nei nurodo ieškovė, tik patvirtina atsakovės poziciją, kurią atsakovė teikė tiek 2022 m. birželio 30 d. pranešime apie žalos atlyginimą, tiek šios bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad nukentėjusysis A. D. netektų pajamų forma neteko ne tik žuvusiosios sutuoktinės užmokesčio dalies (kurią draudikas jau kompensavo), bet ir kitos formos netekto asmens turtinio pobūdžio išlaikymo – sutuoktinio išlaikymo natūra. Atsakovės teigimu, ieškovė, selektyviai nurodydama teismų praktiką, pati ja nesivadovauja – šiuo atveju, draudikui visiškai atlyginus nukentėjusiojo A. D. patirtą realią, tiesioginę turtinę žalą, ieškovė nenurodo aplinkybių, kurios suponuotų per (duomenys neskelbtini) mėnesius patirtas net 5 530, 55 Eur dydžio žuvusiosios sutuoktinio išlaikymo natūra negautas pajamas. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios, be bendrosios pareigos sutuoktiniams rūpintis vienas kitu, lemtų išskirtinę, esminę ir būtiną pagalbą buityje, kuri teiktų pajamas, ar sutaupytų išlaidų jai esant. Atitinkamai šiuo atveju laikytina, jog atsakovė visiškai įvykdė savo pareigą kompensuoti pagrįstą ir tinkamai apskaičiuotą turtinę žalą dėl apdraustosios J. D. mirties negautų pajamų, apskaičiuojant realiai patirtą turtinę žalą (4 603, 36 Eur dėl žuvusiosios sutuoktinio negautų pajamų), taip, kaip to reikalauja TPVCAPDĮ ir kitų įstatymų nuostatos bei teismų praktika. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės pasirinktas apskaičiavimo būdas prieštarauja teismų praktikai. Nors minėta, jog atsakovės pozicija šiuo atveju yra vienareikšmė – tiksliai nustatytas ir įrodymais pagrįstas negautų pajamų žalos dydis nukentėjusiajam A. D. yra visiškai atlygintas. Nurodė, kad jau 2022 m. birželio 30 d. ieškovei kreipiantis į atsakovę su pretenzija, atsakovė nurodė, jog remiantis TPVCAPDĮ 19 str. 6 d., draudikas ar biuras atlygina nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Kaip minėta, atsakovė priėmė sprendimą dalyje, kurioje ieškovė prašė atlyginti išlaidas dėl nukentėjusiajam A. D. sumokėtų negautų pajamų pagalbos buityje forma, reikalavimo netenkinti, nes ieškovės apskaičiuotas reikalavimo dydis yra nepagrįstas ir prieštarauja teismų praktikai. Atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovės reikalavimas grąžinti nukentėjusiajam A. D. išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką, kuri, atsakovės vertinimu, atlieka kompensavimo funkciją, bet valstybės socialinės politikos funkciją, dalyje dėl pagalbos buityje nuostolių atlyginimo yra visiškai neįrodytas, o apskaičiavimo būdas yra prieštaraujantis teismų praktikai. Atsakovė, atlyginusi tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir vadovaudamasi ankščiau minėtų įstatymų nuostatomis, tinkamai ir visiškai įvykdė savo, kaip draudiko, pareigas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 15 d. apie 17.06 val. Vilniuje, M. Z., vairuodamas automobilį „Subaru XV Crosstrek 2.01 Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Panerių gatve link Tūkstantmečio gatvės ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Vytenio gatve, partrenkė pėsčiąją J. D., kuri (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Eismo įvykio kaltininko, t. y. M. Z., transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė, vadovaudamasi TPVCAPDĮ įstatymu, murusiosios vyrui A. D. apskaičiavo ir išmokėjo 19000 Eur, o žuvusiosios dukrai D. V. – 19034,46 Eur. Atsakovė taip pat atlygino valstybinei ligonių kasai žuvusiosios gydymo išlaidas – 6635,91 Eur, ieškovės J. D. paskirtą ligos išmoką – 1277,98 Eur, A. D. paskirtą ir išmokėtą našlio pensiją – 247,45 Eur.
Ieškovės 2021-05-03 sprendimu Nr. VPA_SP5-1937 J. D. 2021-01-15 įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir ieškovės 2021-08-05 sprendimu Nr. VPA_SP5E-5914 žuvusiosios vyrui A. D. paskirta 62 968,19 Eur dydžio vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
J. D. vyras A. D. mirė (duomenys neskelbtini).
Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 530,55 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, kuri, pagal ieškovę, susidarė dėl prarastos sutuoktinės pagalbos buityje.
Su pareikštu ieškiniu atsakovė kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad ieškovei jau sumokėjo 4 603,36 Eur turtinę žalą dėl žuvusiosios sutuoktinės negautų pajamų (prarastos sutuoktinės darbo užmokesčio dalis). Pažymėjo, kad šis ieškovės reikalavimas yra visiškai neįrodytas, o apskaičiavimo būdas prieštarauja teismų praktikai.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo išmokos – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys. VSDĮ nustato šias socialinio draudimo rūšis: 1) pensijų socialinis draudimas; 2) ligos socialinis draudimas; 3) motinystės socialinis draudimas; 4) nedarbo socialinis draudimas; 5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas; 6) privalomasis sveikatos draudimas (VSDĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais (VSDĮ 3 straipsnio 2 dalis).
CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui.
Dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmoką sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atveju, regreso teisės apimties yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad socialinio draudimo įstaigų išmokos, išmokėtos pagal NADPLSDĮ, nėra nekvestionuojamos, nes tai neatitiktų konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką, turi regreso teisę į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) tokios apimties, kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2021, 37 punktas).
Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga išmoką išmoka sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, ji, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką), tačiau tik tokia apimtimi, kuria jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti.
Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančią CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015).
Lietuvos apeliacinio teisimo praktikoje yra išaiškinta, kad MMA nustatymas aktualus esant darbo santykiams, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. Todėl už teiktą buityje paramą vertine išraiška nėra pagrindo skaičiuoti remiantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi ((Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e2A-725-516/2020,e2A-500-934/2023).
Šioje byloje teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad 5 530,55 Eur dydžio žala iš atsakovės dėl teiktinos pagalbos buityje žuvusiosios sutuoktiniui A. D. priteistina. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė teigia, kad objektyviai neįmanoma nustatyti, kokios ir kiek pagalbos jis reikalavo, taip pat ieškovė mano, kad galima vadovautis minimalios mėnesinės algos dydžiu sprendžiant klausimą dėl pagalbos buityje.
Tačiau teismas su tokia ieškovės išvada visiškai nesutinka, nes dėl reikalavimo dėl pagalbai buityje netaikymo minimalios mėnesinės algos dydžio jau yra suformuota teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e2A-500-934/2023, e2A-500-934/2023). Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pagalbai buityje taikyti minimalios mėnesinės algos dydžio. Teismas pats gali savo iniciatyva paskaičiuoti žalos dydį, tačiau šiuo atveju, kai žalos dydis, t. y. 4 603,36 Eur, jau yra išmokėtas, teismas papildomai savo iniciatyva neprivalo jo nustatyti.
Ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai paslaugas buityje faktiškai gavo A. D., nenurodė šių paslaugų kainos, taip pat byloje nėra jokių duomenų, ar A. D. pageidavo kokių nors paslaugų buityje, ir nėra duomenų, ar šios paslaugos buvo jo apmokamos, ar suteiktos nemokamai. Be to, ieškovė neprašė apklausti byloje mirusiosios J. D. dukros D. V., kuri galėjo paaiškinti, ar A. D. pagalba buityje buvo reikalinga, ar faktiškai ji buvo teikta, ir ar šios pagalbos buityje vertinė išraiška viršijo jau atsakovės sumokėtą sumą, t. y. pusė mirusiosios J. D. gaunamo darbo užmokesčio.
Teismas sprendžia, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė 5 530,55 Eur žalos dydžio, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir ieškinys netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo, kad tam tikro dydžio žala atsirado dėl M. Z. neteisėtų veiksmų, tačiau šioje byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovė dar privalo ieškovei sumokėti 5 530,55 Eur dėl prarastos sutuoktinės pagalbos buityje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.