Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybė patraukto asmens (toliau – Pareiškėjo) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini)priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. atžvilgiu Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (duomenys neskelbtini)priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, tai yra dėl to, kad jis 2024 m. sausio 30 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini)pakartotinai vairavo transporto priemonę „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti yra atimta, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. R. S. skirta 900 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 21 mėnesiui, nuo (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“, 5 dalyje, kad „Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų“. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“.

ANK 424 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklėse ir pažeidė 14 punkto „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų“ reikalavimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. S. prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir sušvelninti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. S. paskirta nuobauda – bauda su administracinio poveikio priemone. Paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas – lygus sankcijoje numatyto termino vidurkiui. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Sumažinti, kaip to prašoma teisme, sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Norint taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytą normą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką matyti, kad ne visos asmens, pateikusio prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo, nurodytos aplinkybės yra išskirtinės. Tokiomis aplinkybėmis nelaikoma: „tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais“; „pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe“; „apelianto dirbamo darbo pobūdis bei jo nurodytos šeimyninės aplinkybės. Tai, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą“; „tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė“; „tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones“; „teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbo funkcijoms vykdyti (nuvykti į aptarnaujamus (paskirtus) objektus, nusivežti ten darbo įrankius ir pan.“; „asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis paprastai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą“.

Teismas susipažinęs su skunde nurodytais motyvais dėl kurių asmeniui turėtų būti sušvelninta paskirta administracinio poveikio priemonė, t. y. dėl to, jog administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neadekvati padarytam po pažeidimui, sukels jam dideles pasekmes, negalės pasirūpinti mama, dirbti. Taip pat į tai jog pažeidimas nebuvo planuotas ir nesukėlė pasekmių. Tačiau visos R. S. skunde nurodytos aplinkybės dėl kurių jam turėtų būti sušvelninta administracinio poveikio priemonė pagal teismo suformuota teismų praktiką negali būti vertinamos, kaip išskirtinės dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas teisės normas. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką jos nėra pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis ne kartą baustas už KET pažeidimus. Visi šie duomenys charakterizuoja jį neigiamai, t. y. kaip neatsakingą asmenį, linkusį daryti KET pažeidimus ir nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių bei jas pažeidinėti. Pažymėtina tai, jog asmuo jau net trečią kartą per pusę metų yra baudžiamas už vairavimą neturint tam teisės. Pažymėtina ir tai, jog per poros mėnesių laikotarpį jis antrą kartą baudžiamas už tai, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės pakartotinai, todėl teismas pažeidėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad jo pažeidimas nebuvo planuotas ir nesukėlė pasekmių vertina ne tik kritiškai, bet ši asmens nurodyta aplinkybė parodo asmens požiūrį į visuomenėje nustatytas aplinkybes, į jo pažiūras ir tai, kad asmuo savo asmeninius interesus iškelia aukščiau, nei kitų asmenų sveikata ir turtas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmuo jau trečią kartą baudžiamas per pusę metų už analogišką administracinį nusižengimą, todėl tikrai žinojo, kokias pasekmes sukels jo neteisėtas elgesys, tačiau vis tiek taip elgėsi ir net ne pirmą kartą, o jau antrą. Todėl teismo nuomone jo elgesys negali būti vertintinas, kaip neplanuotas, kaip skunde nurodo R. S., o šiuo konkrečiu atveju, galėtų būti vertintinas, kaip tendencingas.

Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į asmenį charakterizuojančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, jo pakartotinumą, į tai, kad toks pažeidimas padarytas per itin trumpą laikotarpį, t. y. padarytas analogiškas pažeidimas praėjus vos mėnesiui, sutinka su Institucijos nutarimu asmeniui paskirtu administracinės poveikio priemonės terminu, kuris yra lygus sankcijoje numatytam vidurkiui. Skirti švelnesnio termino teismas neturi jokio pagrindo, kadangi asmeniui jau buvo skirtas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, tačiau jis asmeniui jokio prevencinio poveikio nepadarė ir asmuo vis tiek toliau elgėsi neteisėtai, nors ir žinodamas apie jam kilsiančias pasekmes. Jo nurodytos aplinkybės dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo, kurios kaip jau buvo paminėta anksčiau - teismo negali būti vertintinos, kaip išskirtinės, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo R. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, sušvelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 7 dalyje, – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones), terminą.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini)priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 640 straipsniu, 642 straipsniu,-

nutaria:

Pareiškėjo R. S. skundo netenkinti.

Palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini)priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.