- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3841-534/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25484-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- O. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė T. D., gim.~ (duomenys neskelbtini) (taip pat žinoma kaip T. D. ), buvo lietuvė.
Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis. Pareiškėjas pateikė suinteresuotam asmeniui prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo – pareiškėjo senelė (pareiškėjo motinos motina) T. D. buvo lietuvė. Suinteresuotas asmuo pareiškėją informavo, kad pateiktų dokumentų sprendimui išduoti leidimą nuolat gyventi priimti nepakanka ir turi pateiki papildomus duomenis apie T. D., Petro, gim. ~(duomenys neskelbtini) m., tautybę. Pareiškėjui archyvų išduotose dokumentuose nėra įrašų apie jo senelės T. D. tautybę. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelė T. D. buvo lietuvė ir negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009 ir 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).
CPK 445 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pareiškėjas pateikė suinteresuotam asmeniui prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, nes pareiškėjo senelė (pareiškėjo motinos motina) T. D. buvo lietuvė. Suinteresuotas asmuo informavo pareiškėją, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų sprendimui išduoti leidimą nuolat gyventi priimti nepakanka.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Remiantis nurodyta nuostata, lietuvių kilmei įrodyti reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).
Nagrinėjamu atveju remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais nustatyta: T. D. gimė dabartinėje Lietuvoje (santuokos liudijime nurodyta (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) bolševikių išvežtų į Rusija Lietuvos piliečių sąraše nurodytas D. P., gyv. (duomenys neskelbtini) k., su dukra T. (duomenys neskelbtini). amžiaus; (duomenys neskelbtini) valsčiaus bolševikių išvežtų į Rusija asmenų sąraše 17 numeriu nurodyta D. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini) k.; Lietuvos ypatingojo archyvo 2022-03-10 pažymoje nurodyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr.V-5, saugomos D. (byloje ir D., D.) šeimos tremties bylos Nr.37380 duomenimis, T. (taip daugelyje dokumentų, byloje ir T.) D. (byloje ir D.,S.-D.), P.,g. (duomenys neskelbtini) (byloje ir (duomenys neskelbtini) m.) 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta iš (duomenys neskelbtini) aps. (taip dokumentuose) (duomenys neskelbtini) vls. (taip dokumentuose) (duomenys neskelbtini) k., ir iki 1956 m. gegužės mėn. (diena nenurodyta) buvo spec. ištrėmime (duomenys neskelbtini) sr. (duomenys neskelbtini) r.
Šių netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia tai, kad yra labiau tikėtina, jog pareiškėjo senelė T. D., gim.~ (duomenys neskelbtini) m. (taip pat žinoma kaip T. D.) buvo lietuvė, nes netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi; pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelė T. D., gim.~ (duomenys neskelbtini) m. (taip pat žinoma kaip T. D. ), buvo lietuvė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas, siekiant gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo O. O., gim. (duomenys neskelbtini)senelė T. D., gim.~ (duomenys neskelbtini) m. (taip pat žinoma kaip T. D. ), buvo lietuvė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.