Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-05-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-6887-980/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
2YT-6887-980/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04567-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
A. K.
Civilinė byla Nr.2YT-6887-980/2017(Proceso Nr. 2-06-3-04567-2017-3)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.11.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 2 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai VMI, antstoliui Jonui Petrikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2017 m. kovo 22 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti antstolio J. Petriko patvarkymą, kuriuo pradėtas vykdyti išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje. Nurodo, kad pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje banko sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria pareiškėjui apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

Antstolis 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog jo atliktas procesinis veiksmas, vykdant skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių sumų, neprieštarauja CPK 688 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/08/00583, pradėtą pagal Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. išduotą nutarimą dėl 28,00 Eur (40Lt) baudos išieškojimo iš A. K. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Siūlymas sumokėti skolą bei kiti antstolio priimti dokumentai skolininkui buvo išsiųsti gyvenamosios vietos adresu (vykd. b. l. 9, 22). 2008 m. birželio 19 d. priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų, esančių A. K. vardu atidarytoje banko sąskaitoje arešto (vykd. b. l. 20). Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2016 m. balandžio 21 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pateiktas Alytaus pataisos namams (vykd. b. l. 54). Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 28 Eur piniginių lėšų sumą, pateksiančią ir esančią Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui A. K. ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 54). 2016 m. gruodžio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo patikslino 2016 m. balandžio 21 patvarkymą, dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir nurodė, kad išieškojimas turi būti atliekamas, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimalios mėnesinės algos sumai (vykd. b. l. 66).

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).

CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1 d., 2 d.). Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti piniginių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, areštą, kadangi, jo teigimu, areštas yra neteisėtas.

Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis priimdamas 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovavosi ankstesne praktika, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo.

Įvertinus skundžiamo patvarkymo turinį, matyti, kad priimant šį patvarkymą antstoliui nenurodžius, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, ši aplinkybė sudarytų pagrindą pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymą.

Tačiau, iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad antstolis 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. 0172/08/00583, kuriuo patikslino 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymą „vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, nurodydamas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliai mėnesinės algos (MMA) sumai.

Tokiu būdu darytina išvada, kad antstolis 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė naują patvarkymą dėl to paties dalyko ir iš esmės, pakeitė pareiškėjo skundžiamą patvarkymą, nurodydamas, kad skolos išieškojimas negali būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių skolininko vardu atidarytoje pataisos namų sąskaitoje, sumą, neviršijančią 1MMA kaip to ir reikalauja įstatymo nuostatos.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismui nustačius, kad skolininko skundo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti dar iki skundo pateikimo antstoliui dienos, tenkinti pareiškėjo skundo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

A. K. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/08/00583 grąžinti antstoliui J. Petrikui.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė