Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių S. A., B. A. ir trečiojo asmens J. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir 2016 m. vasario 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-106-570/2016 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovėms S. A., B. A., trečiajam asmeniui J. A. dėl testamento duomenų tikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti, kad testatorės A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentu, surašytu 1998-05-15, jai paliktas butas Nr. 1 name (duomenys neskelbtini), atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą ¼ dalį statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1992 m. iki 2002 m. su šeima nuomos teisėmis gyveno A. A. priklausančiose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). Už naudojimąsi patalpomis mokėjo nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus. Jų santykiai buvo geri ir ji iki išsikraustymo 2002 metais A. A. padėjo, ją prižiūrėjo, nešė maistą ir kitaip rėmė. Vėliau su dukra išvyko gyventi į Kauną. Kadangi su A. A. santykiai buvo geri, ji testamentu paliko butą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. A. mirus, ji kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, nes iškilo problema dėl testamento turinio, t. y. neaišku, ką testatorė perduoda po mirties pareiškėjai. Testamente jai paliekamas turtas įvardintas kaip butas Nr. 1, esantis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu A. A. priklausė ¼ dalis minėto namo. Namas butais buvo išskirstytas iki jo grąžinimo buvusiems savininkams pagal nusistovėjusią tvarką, taip liko ir vėliau. A. A. faktiškai valdė patalpas, plane pažymėtas 1-2, 1-3, 1-4, kurios priklausė butui Nr. 1. Šios patalpos buvo atskiros, ant durų buvo uždėtas numeris 1, ji savo gyvenamąją vietą taip pat buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Jokiomis kitomis patalpomis minėtame name A. A. nesinaudojo. Kitos namo patalpos priklausė palikėjos marčiai ir anūkėms po ¼ dalį. Tačiau jų tarpusavio santykiai buvo blogi, todėl palikėjos valia buvo nepalikti turto marčiai su anūkėmis. Ieškovė įsitikinusi, kad palikėjos jai testamentu paliktas butas ir jos nuosavybe valdoma ¼ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats turtas. Atsakovės atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė su šeima gyveno jų močiutei priklausančiose gyvenamosiose patalpose kaip nuomininkai, tačiau jos niekada tinkamai neprižiūrėjo, o galiausiai dėl tarpusavio konfliktų 2002 m. rugsėjo mėn. ieškovė buvo priversta išsikelti iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas 1992 m. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po palikėjos sūnaus mirties atiteko 4 paveldėtojoms po ¼ dalį. Jokiais butais minėtas namas suskirstytas nebuvo, naudojimosi tvarka taip pat juo nebuvo nustatyta. Pagal žodinį susitarimą A. A. buvo paskirta naudotis pirmame aukšte esančios patalpos 1-2, 1-3, 1-4 (jos buvo priskirtos butui Nr. 1) ir salkoje esančios patalpos 3-1, 3-2 (jos priskirtos butui Nr. 3). Viso namo bendras plotas 115,25 kv.m., o kiekvienai iš savininkių priklauso po 28,81 kv.m., tuo tarpu butui Nr. 1 priskirtas plotas 33,10 kv.m. ir 4,29 kv. m. daugiau nei turėjo testatorė. Taigi, ji negalėjo palikti daugiau turto, nei turėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino, kad testatorės A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentu, surašytu 1998-05-15, patvirtintu notarės G. S., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. S. (buvusi pavardė A.) paliktas butas Nr. 1 name (duomenys neskelbtini), atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą ¼ dalį statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovių po 21 Eur žyminio mokesčio ir po 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. 2016 m. vasario 29 d. papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovių po 50 Eur iš kiekvienos išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad A. A., mirusi (duomenys neskelbtini), 1998-05-15 surašė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą Nr. 1 ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei, gyvenančiai tuo pačiu adresu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše testatorės vardu įregistruota ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 196/785 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu. Ieškovė savo gyvenamąją vietą nuo 1997-07-03 iki 2002-09-23 buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Iš namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų teismas nustatė, kad dar 1990 metais namas buvo suskirstytas atskirais butais, kurių iš viso buvo 5. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė nuo 1997 m. su šeima gyveno iš testatorės nuomojame bute Nr. 1, esančiame pirmame namo aukšte. Iš viso šį butą sudarė 33,10 kv., name buvo 115,25 kv., ¼ namo sudarytų 28,81 kv.m. Byloje kilo ginčas dėl to, ką testatorė perduoda po mirties ieškovei, jei jai nuosavybės teise priklausantis turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitaip nei įvardintas testamente, todėl, teismas vertino, jog šio atveju būtina aiškinti testamento turinį. Teismas nurodė, kad atsakovės testamento turinį aiškino taip, kad A. A. paliko turtą, kurio ji neturėjo, t. y. butą Nr. 1 (duomenys neskelbtini), nes jai priklausė ¼ dalis namo, t. y. 28,81 kv. m., o butas Nr. 1 sudarytų 33,10 kv.m., tai yra 4, 29 kv.m. daugiau, nei jai priklausė. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai praturtėtų kitų bendraturčių sąskaita. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pačios atsakovės patvirtino, kad nors palikėja turėjo ¼ dalį namo, tačiau pagal faktinę situaciją ir žodinį tarpusavio susitarimą ji naudojosi patalpomis, plane pažymėtomis 1-2, 1-3, 1-4 (šios patalpos priskirtos butui Nr. 1 ir sudaro 33,10 kv.m.), ir namo salkoje esančiomis patalpomis 3-1, 3-2 (šios patalpos priskirtos butui Nr. 3 ir sudaro 15,38 kv.m.). Teismas nurodė, kad jei vadovautis šiais paaiškinimais, A. A. naudojosi žymiai didesne, nei jai priklauso dalimi namo (48,48 kv. m. ploto patalpomis, kai tuo tarpu jai priklausė ¼ dalis gyv. namo, kas sudaro 28,81 kv.m.), todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ji galėjo naudotis ir palikti kitiems asmenims testamentu jos naudojamą butą Nr. 1, kas sudaro 33,10 kv. m. ir tik 4,29 kv.m. viršija jai priklausančią dalį, o tai yra artimiausia jos turimai ¼ daliai minėto gyvenamojo namo. Teismas įvertino ir tai, kad testatorė butą Nr. 1 buvo išnuomojusi ieškovei, juo disponavo ir valdė kaip tinkama, todėl ji buvo įsitikinusi, kad gali jį po savo mirties testamentu palikti nurodytam asmeniui. Be to, teismo vertinimu, tai, kad ieškovė su palikėja paskutiniais jos gyvenimo metais nebendravo, nesudaro pagrindo keisti testatorės valią. Pažymėjo, jog testamentas yra galiojantis, nenuginčytas, dėl jo teisėtumo šalys neabejojo. Teismas konstatavo, kad nors iš testamento turinio matyti, jog testatorė suklydo dėl paliekamo turto dalių, tačiau testamentu paliekamo turto dalys skiriasi nežymiai, jos valia dėl nuosavybės teisės perėjimo yra aiški, o būtent testatoriaus valios turinio nustatymas ir yra esmingai svarbus. Dėl žemės ginčo neiškilo, todėl teismas dėl to sprendime nepasisakė.Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė ieškinyje be kitų reikalavimų prašė teismo iš atsakovių priteisti išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti bei pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (b. l. 2, 99-102, 120-121), o teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu šį ieškovės reikalavimą išsprendė tik iš dalies ir liko nepriteista 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas 2016 m. vasario 29 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovių po 50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovės S. A., B. A. ir trečiasis asmuo J. A. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir 2016 m. vasario 29 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovėms ir trečiajam asmeniui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko netinkamai konstatavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas. Apeliančių nuomone, aiškinamo testamento turinys yra prieštaringas, neteisėtas, nes testatorė ieškovei paliko turtą, kurio ji neturėjo, ir toks testamentas užkerta ieškovei teisę paveldėti. Name (duomenys neskelbtini), taip kaip savo reikalavimą reiškė ieškovė, testatorė ieškovei buto Nr. 1 nepaliko, jokių duomenų apie butą Nr. 1 name (duomenys neskelbtini), nėra ir tokie duomenys testamente, kurio turinys aiškinamas, nenurodyti ir nepatvirtinti. Iš visų byloje esančių rašytinių įrodymų (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.1.7-8), pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 67, 68, 96), namų valdos techninės apskaitos bylos (b.1.26-29), 2001-12-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo (b.1.74-75), paveldėjimo teisės liudijimo (b. l. 116) ir kt., šalių paaiškinimų (tarp jų ir pačios ieškovės), liudytojų (tai pat ir ieškovės dukros O. B.) parodymų, akivaizdu, kad vienintelis egzistuojantis ir nustatytas palikto buto Nr. 1 adresas yra name (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimo formuluotė - namas (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma rašymo apsirikimo klaida, nes pirmosios instancijos teismas ypač didelį dėmesį skyrė turto tikslaus adreso nustatymui ir juo labiau, kad didžiąją dalį rašytinių įrodymų būtent dėl turto tikslaus adreso teismui teikė ieškovė/jos atstovė, tačiau ieškinio reikalavimo netikslino. Taigi, pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą, seka, kad palikto buto adresas buvo (duomenys neskelbtini), o toks adresas nebuvo nurodytas nei sudarytame testamente, tokio adreso nėra ir jokiuose dokumentuose. Todėl teismas nepagrįstai tokį ieškovės ieškinį patenkino, tai yra pripažino testamento duomenis (jų turinį), kurie net nėra nurodyti/išreikšti pačios testatorės sudarytame testamente.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad testatorė negali palikti turto, kurio ji neturi, arba daugiau nei turi. Apeliančių nuomone, priešingai nei pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, būtent šios aplinkybės neabejotinai yra nustatytos byloje. 1998-05-15 testamento sudarymo metu A. A. jau buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ¼ gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Testatorei A. A. turėjo būti žinoma, koks konkrečiai nekilnojamasis turtas jai priklauso, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, testatorė ieškovei vietoj ¼ jai priklausančio gyvenamojo namo, palieka butą Nr. 1, kuris testatorei nepriklauso ir net nėra teisiškai įregistruotas. Be to, nagrinėjamu atveju 1998-05-15 testamentu, jo sudarymo momentu, A. A. palieka daugiau turto nei turi. 1998-05-15 A. A. surašytame testamente nurodoma, kad A. A. jai priklausančius butą Nr. 1 ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), palieka A. S. (A. A.). Šio testamento sudarymo metu A. A. nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kaip vientisą daiktą. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, A. A. nuosavybės teisės tik į 196/785 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo 2001-08-30. Teismas nepagrįstai sprendime pripažino, kad testatorės A. A. testamentu ieškovei paliktas butas Nr. 1 name (duomenys neskelbtini), atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą ¼ dalį statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas šiuo atveju ignoravo į bylą pateiktą VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2016-01-07 išduotą pažymą Nr. (2070/06)MAS-64 Dėl registro duomenų (b. l. 122), kurioje nurodoma, kad sutapatinti ¼ gyvenamojo namo nuosavybės teise priklausančią A. A. ir minimą butą Nr. 1, name (duomenys neskelbtini), paliktą testamentu, nėra juridinio pagrindo. Be to, pažymima, jog gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo įregistruotas atskirais nekilnojamaisiais daiktais - butais. Namų valdos techninės apskaitos byloje (b.1.26-29) nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas yra 115,25 kv.m. Taigi, kiekvienai iš savininkių priklauso po 28,81 kv. m. patalpų ploto, kai tuo tarpu butui Nr. 1 priskirtų patalpų bendras plotas yra 33,10 kv.m., tai yra 4.29 kv.m. didesnis nei ¼ dalis statinio. Todėl akivaizdu, kad mirusiosios A. A. testamentu paliktas butas Nr. 1, name (duomenys neskelbtini), niekaip neatitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytos ¼ dalies statinio. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių ieškovei jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų nekyla abejonių, jog ginčas kilo dėl nuosavybės dalies gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškinyje buvo padaryta rašybos klaida, nurodant testatorės A. A. testamente įvardintą adresą, tačiau rašybos klaida ieškinyje neįtakojo dar 1998 metais A. A. surašyto testamento, jo turinio, turto, kurį paliko ieškovei, buvimo vietos. Gi ieškovės reikalavimas ieškinyje - pripažinti, jog jai testatorės palikta turto dalis atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą ¼ dalį statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) - aiškus ir konkretus.Pagal galiojusias teisės normas, registruojant asmenį nuosavoje valdoje, buvo būtinas savininko sutikimas. Neabejotina, jog būtent testatorė A. A. davė sutikimą ieškovę ir jos dukrą priregistruoti adresu (duomenys neskelbtini), šią gyvenamojo namo dalį laikydama savo asmenine nuosavybe - tai patvirtina faktą, jog, nors namas butais buvo išskirstytas iki jo grąžinimo buvusiems savininkams, tačiau pagal nusistovėjusią tvarką toks išskirstymas ir žymėjimas buvo išlikęs ir vėliau, tai yra, nors A. A. pagal NT registro duomenis priklausė ¼ dalis statinio, faktiškai ji valdė patalpas, plane pažymėtas 1-2, 1-3, 1-4, kurios priklausė butui Nr. 1. Šios patalpos buvo atskiros, ant durų buvo uždėtas numeris. Tokiu būdu paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, kad testatorė paliko turtą, kurio ji neturėjo.Iš VĮ Registrų centras Marijampolės filialo 2016-01-07 rašto Nr.(2070/06)MAS-54, akivaizdu, jog jo turinys neatitinka apeliančių padarytos išvados, nes tai tik informacinis pranešimas, jog VĮ Registrų centre saugomuose kadastro ir registro bylose į statinio adresu (duomenys neskelbtini) ¼ dalį įregistruotos A. A. nuosavybės teisės paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu - duomenys įregistruoti nerevizuojant šio dokumento ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad įrašyti duomenys atitiktų dokumentus. Registro tvarkytojas neturi teisės savarankiškai keisti nekilnojamojo turto registre ir/ar paveldėjimo dokumentuose nustatytų duomenų. Pagrindu pakeisti registro duomenis gali būti teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl testamento turinio išaiškinimo nustatant testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą ir jo apimtį. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše A. A. vardu įregistruota nuo 1992 10 27 nuosavybės teisė į ¼ gyvenamojo namo, ¼ penkių ūkinių pastatų ir ¼ kitų statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ir 196/785 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu (b. l. 7-9, 110, 111). Šį turtą A. A. įgijo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu (b. l. 116). A. A. 1998-05-15 sudarė testamentą, kurį patvirtino notarė G. S. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ieškovei A. S. (buvusi pavardė A.) palikėjos mirties atveju paliktas A. A. priklausantis butas Nr.1 ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). A. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 4). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė pripažinti, kad testatorės A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentu, surašytu 1998-05-15, jai paliktas butas Nr. 1 name (duomenys neskelbtini), atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą ¼ dalį statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino, kad testatorės A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentu, surašytu 1998-05-15, patvirtintu notarės G. S., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. S. (buvusi pavardė A.) paliktas butas Nr. 1 name (duomenys neskelbtini), atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą ¼ dalį statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 125-127). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovės S. A., B. A. ir trečiasis asmuo J. A., esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, testatorė negalėjo palikti turto, kurio ji neturi, testamente nurodomas butas Nr. 1 nėra teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, be to ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo įregistruotas atskirais nekilnojamaisiais daiktais - butais. Namų valdos techninės apskaitos byloje (b.1.26-29) nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas yra 115,25 kv.m. Taigi, kiekvienai iš savininkių priklauso po 28,81 kv. m. patalpų ploto, kai tuo tarpu butui Nr. 1 priskirtų patalpų bendras plotas yra 33,10 kv.m., tai yra 4.29 kv.m. didesnis nei ¼ dalis statinio. Todėl akivaizdu, kad mirusiosios A. A. testamentu paliktas butas Nr. 1, name (duomenys neskelbtini), niekaip neatitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytos ¼ dalies statinio.Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad be palikėjos, kitos trys minėto gyvenamojo namo bendrasavininkės S. A., B. A. ir J. A. taip pat turėjo po ¼ dalį gyvenamojo namo, ¼ dalį penkių ūkinių pastatų ir ¼ dalį kitų statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). Iš bylos medžiagos matyti, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre atskirais butais kaip turto vienetais niekada nebuvo įregistruotas (b. l. 7, 8, 122), buvusios namo bendraturtės A. A., S. A., B. A. ir J. A. turimo bendrosios dalinės nuosavybės teise turto jokiu įstatymo leistinu būdu nebuvo atsidalinę ar nusistatę naudojimosi juo tvarką. Nors byloje yra duomenų, kad minėtos namo bendrasavininkės naudojosi tam tikromis, žodiniu susitarimu ir nusistovėjusia tvarka užimamomis patalpomis, tačiau ši tvarka nebuvo Nekilnojamojo turto registre ar notariškai įregistruota ir patvirtinta. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, mirus testatorei A. A., liko palikimas-jos vardu įregistruotas turtas: ¼ dalis gyvenamojo namo, ¼ dalis penkių ūkinių pastatų ir ¼ dalis kitų statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei 196/785 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu (b. l. 7-9, 110, 111). Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymo leidėjo yra įtvirtina, jog jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia yra aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas tai, kad kažkokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 str. 2 d.). Aiškinat ir taikant aukščiau minėtą teisės normą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors testamente testatorei priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) įvardintas kiek kitaip nei jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, matyti, jog testamentu palikėja paliko ieškovei jos turimo turto dalį (duomenys neskelbtini) ir turimą dalį žemės sklypo prie šio namo. Testatorės valia dėl paliekamo turto, jo buvimo vietos ir asmens, kam paliekamas palikimas testamente yra suformuluota aiškiai ir suprantamai. Teisėjų kolegija todėl laiko neteisingomis skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvadas, kur teigiama, jog labiau tikėtina, kad A. A. galėjo naudotis ir palikti testamentu jos naudojamą butą Nr. 1, kuris yra 33,10 kv. m. ploto ir kurio plotas tik 4,29 kv.m. viršija jai priklausančią idealinę namo dalį, nes tai yra artimiausiai jos turimai ¼ daliai minėto gyvenamojo namo. Patenkinus ieškinį pagal jame suformuluotą reikalavimą, būtų pažeistos atsakovių ir trečiojo asmens byloje turtinės teisės, kadangi jų turimos bendrąja dalinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto dalys sumažėtų ieškovei tenkančios didesnės nei 1/4 dalies dydžiu. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo motyvas tenkinti ieškinį ir tuo faktiniu pagrindu, kad testatorė butą Nr. 1 praeityje buvo išnuomojusi ieškovei, jog šiuo turtu palikėja taip disponavo ir valdė jį kaip tinkama, yra neteisėtas ir prieštaraujantis byloje surinktų įrodymų visumai. Šių teisėjų kolegijos sprendime nurodomų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 2 p.).Kadangi skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas, kuriuos išspręstas šalių ginčas yra panaikinamas ir ieškinys atmetamas, panaikintinas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimas (b. l. 138, 139), kuriuos ieškovei iš atsakovių priteista 100 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, prašymas priteisti 100 Eur išlaidų atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose J. A. turėjo 305 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b .l. 79-81), o atsakovė S. A. turėjo 241 Eur išlaidų (b. l. 146, 148). Panaikinus skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str., 1 d., 98 str.). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 18,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 0, 166). Panaikinus skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir 2016 m. vasario 29 d. papildomą sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti J. A. (g. (duomenys neskelbtini)) iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 305 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 241 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 18,70 Eur turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Šis Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.