Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

dalyvaujant ieškovo AB „Ortopedijos technika“ atstovams Kęstučiui Juciui ir advokatei Sondrai Venclovienei, atsakovo UAB „Grožio imperija“ atstovei Vidai Barkauskienei ir advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB “Grožio imperijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB “Ortopedijos technika“ ieškinį atsakovui UAB “Grožio imperija“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB “Ortopedijos technika“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB “Grožio imperija“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 12 190,36 Lt skolos už patalpų nuomą, 304,76 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 374,85 Lt žyminį mokestį. 2009-08-14 teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio, dalyje dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Skunde nurodoma, kad teismas sprendime netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomos sutarties sudarymą, nutraukimo tvarką, sutarčių aiškinimą. Faktinės aplinkybės rodo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tapo neterminuota, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal 7.6. punktą šalys turi teisę nutraukti sutartį ir kitais, sutartyje neišvardintais pagrindais, įspėjus kitą sutarties šalį prieš šešis mėnesius bei priteisė sumokėti nuomos mokestį už 2009 m. sausio ir vasario mėnesius. Šalių sutartimi sulygta 7.6 punkte numatyta sąlyga, jos turinys atskleidžia negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo atvejį - ir kitais joje (sutartyje) nenumatytais pagrindais, ir tik tuomet apie sutarties nutraukimą šalys viena kitą privalo įspėti prieš šešis mėnesius. Sutartis buvo neterminuota, o pagal sutarties 2.2. punktą jos nutraukimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Todėl atsakovas, nutraukdamas neterminuotą negyvenamųjų patalpų sutartį teisėtai vadovavosi LR CK 6.480 str. normomis, raštu įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą, sumokėjo nuomos mokestį už tris mėnesius, t.y. žala ieškovui dėl trijų mėnesių įspėjamojo termino atlyginta. Tačiau teismas šių atsakovo įrodymų bei argumentų nevertino ir nepasisakė dėl ko pažeidė CPK 270 str. 4 d. reikalavimus bei suformuotą teisminę praktiką.

Atsakovui vienašališkai nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įvyko konfliktas dėl ieškovo reikalavimo apmokėti nuomos mokestį už šešis mėnesius. Ieškovas elgėsi drastiškai, sekančią dieną pakeitė patalpų užraktą, atsakovui atvykus pasiimti likusių daiktų ir įrangos, buvęs patalpų raktas nebetiko, ieškovas neleido pasiimti patalpose likusių atsakovui, nuosavybės teise priklausančių daiktų ir įrangos, reikalaudamas nuomos mokesčio apmokėjimo už šešis mėnesius. Tai buvo pažymėta atsakovo atsiliepime, tačiau teismas šių argumentų taip pat nevertino. Pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.1. p., visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik tuomet, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų sutarties šalių. Tačiau šalys savo veiksmais nesiekė šios sutarties pakeisti, papildyti ar pasirašyti papildomus susitarimus. Teismas, vertindamas rašytinius įrodymus, pirmiausia turėjo išaiškinti sutarties sąlygas ir tik pagrįstai nustatęs, kad atsakovas pažeidė šalių sulygtas sąlygas, vertinti įrodymus, kuriais ieškovas reikalauja sumokėti nuomos mokestį.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 1.137 str. 2 d. nustatytos normos, kadangi ieškovas teismo posėdžio metu formulavo naujus, ieškinyje nenurodytus argumentus bei motyvus, kad atsakovas iš patalpų neišsikraustė, nuomos nemokėjo, nutraukė sutartį nenurodęs jos nutraukimo priežasčių. Atsakovo teigimu ieškovo elgesys prieštarauja LR CK 1.5 str. įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, kadangi ieškovas nuo pat sutarties nutraukimo dienos, elgiasi nesąžiningai, reikalauja, kad nuomos mokestis būtų sumokėtas už šešis mėnesius ir tik tada leis pasiimti atsakovui priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo tirti bei vertinti byloje esančius įrodymus, atitinkamais atvejais – priimti naujus įrodymus, remdamasis byloje esančiais įrodymais analizuoti faktines bylos aplinkybes. Iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis, arba priešingai, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2010 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2010).

Bylos šalis siejo komerciniai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2002-12-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 07-105 (toliau sutartis) susitarė dėl perdavimo atsakovei UAB „Grožio imperija“ laikinai valdyti ir naudotis 187,06 kv.m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (1.1 p.). Sutarties 2.1 p. nustatyta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja penkerius metus, t.y. iki 2007-12-02.

Sutarties 2.2 p. šalys sulygo, kad jeigu pasibaigus šios sutarties galiojimo terminui Nuomininkas daugiau nei vieną mėnesį toliau naudojasi patalpomis ir Nuomotojas tam neprieštarauja, tai nuomos santykiai tęsiasi toliau šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Tokiu atveju ši sutartis tampa neterminuota ir jos nutraukimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos. Pagal bylos aplinkybes spręstina, kad po penkerių metų nuomos termino pasibaigimo nuomos santykiai tęsėsi, todėl sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 str.). Šalių ginčas šioje byloje iš esmės buvo dėl įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą termino ir nuomos mokesčio už ginčo laikotarpį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008 yra suformuluota, kad tais atvejais, kai terminuota sutartis neatnaujinama susitarimu, o nuomininkas toliau po termino pasibaigimo naudojasi daiktu nuomotojui neprieštaraujant, tai terminuotos sutarties sąlygos išlieka galioti neterminuotai sutarčiai, jeigu tos sąlygos neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.193 str. 2 d.). Esant neterminuotai sutarčiai, ją galima nutraukti bet kada ir nenurodant priežasčių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sutarties 7.6 p. sąlyga dėl įspėjimo kitą sutarties šalį dėl jos nutraukimo kitais sutartyje nenumatytais pagrindais liečia tik terminuotą sutartį, kai jos nutraukimui yra svarbūs sutarties nutraukimo pagrindai. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai šalys pagal jos 7.1 p. papildomai nesitarė dėl neterminuotą sutartį atitinkančių sąlygų, todėl jos nutraukimui turėjo būti taikomos dispozityviosios teisės normos, nustatančios trijų mėnesių įspėjimo terminą (CK 6.156 str. 5 d., CK 6.480 str.), juolab, sutarties 2.2 p. buvo įrašyta nuostata, kad sutarčiai tapus neterminuotai, jos nutraukimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Atsakovė jau po devynių mėnesių po terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo, 2008-09-16 prašymu pranešė ieškovei, kad pageidauja nutraukti nuomos sutartį nuo 2008-10-01 (b.l. 10). Ieškovė nesutiko sutartį nutraukti nuo šios datos, todėl atsakovė neturėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl sutarties nutraukimo nuo pranešime nurodytos datos – 2008-10-01.

Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Pagal šalių sutarties 3.14 p., pasibaigus sutarties galiojimo laikui, nuomotojas įsipareigojo priimti iš nuomininko patalpas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią nuomotojui yra išsiunčiamas rašytinis nuomininko pranešimas apie pasirengimą perduoti patalpas. Gražinant patalpas šalys pasirašo aktą, kuris nuo jo pasirašymo momento tampa neatskiriama šios sutarties dalimi. Iš to seka, kad šalys sutartimi reglamentavo patalpų perdavimo tvarką ir, nustačius, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutrūko nuo 2008-12-16, atsakovė turėjo perduoti patalpas ieškovei sutarties 3.14 p. nustatyta tvarka. Vien nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalys pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą, nes dėl patalpų perdavimo atsakovė sutarties 3.14 p. nustatyta tvarka nesikreipė. Atsakovei neįvykdžius nurodytos teisinės pareigos, tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nuomos sutarties pasibaigimo atveju išsinuomoto daikto grąžinimas nuomotojui yra esminis juridinę reikšmę turintis faktas sprendžiant apie šalių tarpusavio prievolių pabaigą. Atsakovės turtinių prievolių ieškovei pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu (atsakovė nurodo, kad jų nenaudoja nuo 2008-10-01), o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu ieškovei ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010).

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad visada siekė pasiimti nuosavybės teise priklausančius daiktus ir įrangą iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismui išreikalavus ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00130-09 medžiagą nustatyta, kad atsakovė 2009-02-12 pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą pranešdama, kad negali pasiimti savo daiktų, buvusių nuomotose patalpose. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra antstolio 2009-02-04 Mareko Petrovskio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-09-12 apie tai, kad apeliantė apžiūrėjo nuomotose patalpose esančius daiktus, siekdama juos pasiimti, tačiau šie įrodymai dėl daiktų atsiėmimo aplinkybių, negali pakeisti šalių sutartyje reglamentuotos patalpų perdavimo tvarkos ir negali būti laikomi patalpų perdavimo aktu ar pagrindu konstatuoti, kad pareigą perduoti jas atsakovė įvykdė. Bylą iškėlus teisme ir 2009-03-02 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei priklausantys daiktai buvo nuomotose patalpose, todėl net ir faktiškai ieškovė šių patalpų nebuvo perėmusi. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė apie atsakovės pareigą sumokėti nuomos mokestį už 2009 m. 01-02 mėn., nes už 2008 m. 10, 11, 12 mėn. atsakovė nuomos mokestį su delspinigiais pilnai sumokėjo 2009-01-29.

Apeliantė laiko, kad elgėsi pagal CK 6.158 str. 1 d. nuostatas, kai kiekviena šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Tačiau sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir panašiai. Sąžiningumo principas, vertinant sutarties vykdymą, taikytinas ne abiems šalims. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2008-10-01 buvo ne pagal sutarties sąlygas, patalpų sutarties nustatyta tvarka ieškovei atsakovė neperdavė. Ieškovė klydo dėl sutarties 7.6 p. taikymo ginčo santykiams, tačiau savo nuostatą dėl nesutikimo nutraukti nuomos sutartį atsakovės siūlomu terminu išreiškė nedelsiant (b.l. 13). Šiuo aspektu atsakovė savo nuostatos dėl tolesnių sutartinių santykių eigos aiškiai neišreiškė, su nuomotoju tinkamai nebendradarbiavo ir nuomotų patalpų jam neperdavė, pati buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl atsiradusių teisinių pasekmių netinkamai vykdant sutartį.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinis teismas patyrė 10,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Grožio imperija“ valstybei 10,80 Lt (dešimt litų ir 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.