Klaipėdos apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. kaltinamas tuo, kad ,,2015 m. gruodžio 2 d., apie 8.30 val., prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini) m., konflikto metu, kumščiu vieną kartą sudavė V. A. į dešinės akies sritį bei vieną kartą į nosies sritį. Po to, V. A. paslydus ir pargriuvus ant žemės, du kartus spyrė į kairės pusės šoną, bei vieną kartą spyrė į galvos sritį bei nosies sritį, tuo padarydamas kairės pusės VIII, IX, X šonkaulių lūžius, kairės pusės pneumohemotoraksą, krūtinės ląstos kairiojo šoninio paviršiaus poodinę emfizemą bei poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje, t. y. nesunkiai sutrikdė V. A. sveikatą“. Tokiais savo veiksmais K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl padaryto esminio proceso pažeidimo, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme, perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai ir nustatė trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo, ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Skunde pažymima, jog, proceso dalyviams paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, išaiškinta teisė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau nei įtariamasis, nei jo gynėjas nepateikė prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą įtarimą paneigiančiais duomenimis, todėl nebuvo suvaržytos įtariamojo teisės į gynybą ir jo teisė efektyviai pasiruošti gintis teisme.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog, sujungus bylas, abu minimo 2015 m. gruodžio 2 d. įvykio dalyviai taptų ir kaltinamaisiais, ir nukentėjusiaisiais. Kadangi kaltinamasis baudžiamajame procese negali turėti dvigubo teisinio statuso, tad teismo argumentai, jog abiejų įvykio dalyvių veiksmai turi būti tiriami vienoje byloje, yra nepagrįsti. Teismas taip pat nurodė, kad įstatymas numato, jog byla gali būti išskirta tais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas, tačiau bylų išskyrimas neturi trukdyti išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tiesą, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nagrinėjamos teisme bylos nebuvo išskirtos BPK 234 straipsnio 4 dalies pagrindais.

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog aptariamoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai ir būtina jį papildyti vien dėl to, kad šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys reikšmingi tiriant privataus kaltinimo bylą, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi perduota prokuratūrai. Nesutiktina ir su teismo argumentais, jog, negrąžinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos tyrimui papildyti, būtų užkirstas kelias prokurorui laisvai nuspręsti dėl tolesnių procesinių veiksmų atlikimo minėtoje teismo prokuratūrai perduotoje privataus kaltinimo byloje.

Kaltinamojo gynėjas prašė skundą atmesti.

Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, konstatavo, jog yra padarytas esminis proceso pažeidimas. Ši baudžiamoji byla ir baudžiamoji byla, nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, kurioje V. A. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra susijusios su tuo pačiu 2015 m. gruodžio 2 d. įvykiu. Teismas pažymėjo, kad dalį to paties įvykio aplinkybių nagrinėjant atskirai skirtingose bylose yra neįmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, nesudaromos tinkamos prielaidos užtikrinti teisingumo įgyvendinimą. Įprastu atveju dėl šio įvykio turėjo būti atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje atliktas nevisapusiškai, kadangi privataus kaltinimo byloje privataus kaltintojo K. V. nurodytos priešingos to paties įvykio aplinkybės nebuvo ištirtos kompetentingos valstybės teisėsaugos institucijos, ir tai trukdo teismui toliau nagrinėti šią baudžiamąją bylą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada ir nepritaria tam, kad, neperdavus šios bylos prokurorui, jam būtų užkertamas kelias laisvai nuspręsti dėl tolesnių procesinių veiksmų atlikimo susijusioje byloje, kurioje V. A. kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs sveikatą K. V. Pažymėtina, kad bylos, kurioje K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir privataus kaltinimo bylos, kurioje V. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nesujungimas ir nagrinėjimas atskirai negali būti laikomas esminiu proceso pažeidimu, nepaisant to, jog abiejose bylose įrodinėtinos aplinkybės yra tarpusavyje susijusios ir kyla iš vieno įvykio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų įžūlaus elgesio, aplinkybes pradedant nustatinėti skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015). Tačiau toks išaiškinimas yra tinkamas tiems atvejams, kai abi pusės vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką. Tuo tarpu šiuo atveju nei V. A., nei K. V. fizinio smurto nevartojo iš chuliganiškų paskatų, nė vienam įvykio dalyviui nėra inkriminuojamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymas. Nepaisant to, jog abu asmenys vartojo fizinį smurtą, šie veiksmai buvo atlikti ne iš chuliganiškų paskatų, todėl sąlygojo tik atitinkamo masto sveikatos sutrikdymą – V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o K. V. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi negalima tvirtinti, jog esamu atveju neįmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje dėl K. V. galbūt padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, visi reikšmingi duomenys buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, o V. A. galbūt padaryta nusikalstama veika ir šiam kaltinimui reikšmingos aplinkybės nustatinėjamos ir nagrinėjamos privataus kaltinimo byloje. Taigi šiuo atveju teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta kokių nors proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taigi byla gali būti perduota prokurorui tik esant įstatyme išvardytoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi perduodamas baudžiamąją bylą prokurorui nurodė, jog yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, tačiau nepaisant to, jog iš nutarties turinio sisteminio aiškinimo matyti, kad siūloma baudžiamąją bylą Nr. 1-127-890/2017 sujungti su privataus kaltinimo tvarka nagrinėta baudžiamąja byla Nr. PK-472-158/2017, kuri yra perduota prokurorui, nes abiejose bylose įrodinėtinos aplinkybės yra persipynusios tarpusavyje, niekaip kitaip padaryto esminio proceso pažeidimo turinys neatskleidžiamas. Be to, kas jau aptarta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad perdavus baudžiamąją bylą, kurioje K. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, prokurorui ir sujungus ją su privataus kaltinimo byla, kurioje V. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, dirbtinai būtų suformuota ydinga procesinė situacija, kai tiek K. V., tiek V. A. vienoje byloje įgytų dvigubą procesinį statusą. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis baudžiamajame procese negali turėti dvigubo teisinio statuso – tuo pačiu metu toje pačioje byloje būti ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis (išskyrus privataus kaltinimo bylas), darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai turi būti tiriami vienoje byloje. Be to, iš bylos matyti, kad 2015 m. gruodžio 2 d. įvykio, įvykusio tarp K. V. ir V. A., aplinkybės dėl jų patirtų sužalojimų jau yra nustatytos, nors ir buvo tiriamos skirtinguose procesuose, taigi spręsti asmenų kaltės klausimą, apie būtinosios ginties požymių buvimą jų veiksmuose bei kitas reikšmingas aplinkybes galima tik byloje surinktus duomenis tiriant teisiamajame posėdyje ir priimant baigiamąjį teismo aktą.

Galiausiai būtina pažymėti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, perduodamas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai tik konstatavo, jog yra padarytas esminis proceso pažeidimas, tačiau tiksliai nenurodė, kokius tolesnius procesinius veiksmus prokuroras turėtų atlikti siekdamas tinkamai ir išsamiai papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi darytina išvada, kad, perduodamas baudžiamąją bylą prokurorui, Klaipėdos miesto apylinkės teismas tik formaliai vadovavosi 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, kuria privataus kaltinimo procesas pagal K. V. skundą buvo nutrauktas ir bylos medžiaga perduota prokurorui, tačiau iš nutarties turinio tiksliai nėra aišku, kaip prokuroras turėtų pildyti ikiteisminį tyrimą, t. y. kokius procesinius veiksmus turėtų atlikti ir kokias iki šiol nenustatytas aplinkybes tokių veiksmų atlikimas padėtų išsiaiškinti.

Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi bylą perdavė prokurorui, todėl nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės skundą tenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.