Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui K. V. (K. V.), jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo K. V. skundą privataus kaltinimo tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi K. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. 2016 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo atstovas advokatas Gintautas Daugėla, tiek kaltinamojo gynėjas advokatas Raimondas Mažulis pareiškė teismui prašymą spręsti klausimą dėl bylos perdavimo prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. V. 2016-05-19 kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydamas V. A. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016-06-08 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi V. A. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties (b. l. 8-9). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-06-22 nutarimu K. V. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016-06-08 nutarimo netenkintas (b. l. 14-15). Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-08-04 nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-06-22 nutarimas paliktas galioti (b. l. 19-22). Kaip matyti, K. V. pareiškimo pagrindu ikiteisminis tyrimas dėl 2015 m. gruodžio 2 d. įvykio nebuvo pradėtas. LITEKO informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. V. yra kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 2 d., apie 8.30 val., prie namo, pažymėto Nr. 12, esančio Jūrininkų pr., Klaipėdos m., konflikto metu, kumščiu vieną kartą sudavė V. A. į dešinės akies sritį bei vieną kartą į nosies sritį. Po to, V. A. paslydus ir pargriuvus ant žemės, du kartus spyrė į kairės pusės šoną, bei vieną kartą spyrė į galvos sritį bei nosies sritį, tuo padarydamas kairės pusės VIII, IX, X šonkaulių lūžius, kairės pusės pneumohemotoraksą, krūtinės ląstos kairiojo šoninio paviršiaus poodinę emfizemą bei poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje, t. y. nesunkiai sutrikdė V. A. sveikatą. Tokiais savo veiksmais K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti, teismuose vyksta du procesai skirtingose bylose dėl to pačio įvykio, t. y. dėl 2015 m. gruodžio 2 d. įvykio privataus kaltintojo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Teismo vertinimu, ką konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje, tęsiant privataus kaltinimo bylą pagal K. V. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, susiklostytų ydinga baudžiamojo proceso praktika, kuomet dėl vienų to paties įvykio dalyvių galimai padarytos nusikalstamos veikos baudžiamąjį persekiojimą atlieka įstatymais nustatytus įgaliojimus turinčios valstybės teisėsaugos institucijos ir šie asmenys savo galimai pažeistus interesus dėl kito to paties įvykio dalyvio galimai padarytų nusikalstamų veiksmų turi ginti patys ar padedant atstovui privataus kaltinimo tvarka. Teigi, susidariusi situacija sąlygoja K. V. ir V. A. procesinių padėčių nelygiavertiškumą.

Tai pat nustatyta, kad privataus kaltinimo byloje K. V. nurodytos aplinkybės priešingos baudžiamojoje byloje K. V. pareikštam kaltinimui. Teismas neturi galimybės atlikti papildomų tyrimo veiksmų, kurios BPK pagrindais pavestos atlikti ikiteisminio tyrimo institucijai, tikslu pašalinti prieštaravimus, kurie surinkti baudžiamojoje byloje bei rašytiniams įrodymams, kurie pateikti privataus kaltinimo byloje.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, BPK 409 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jei dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tuo tarpu analizuojant BPK 409 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kitos teisinės išimties, kuriai esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų pats ar per savo atstovą, turinį pabrėžtina, kad kaip suformuota teismų praktikos, aptariama formuluotė apibūdina tokias situacijas, kai asmuo apskritai negali – nei pats, nei per teisėtą atstovą, išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali - nei pats, nei per teisėtą atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pvz. dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t.t.), ir tokiais, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą atstovą išreikšti valią ginti savo interesus ir atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai gali nepakakti, kad tie interesai būtų apginti (pvz. dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t.t

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bylos medžiaga perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

K. V. (K. V.) privataus kaltinimo procesą nutraukti ir bylos medžiagą perduoti prokurorui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.