Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-05-19 · Civilinė byla Nr. 2-2779-192/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
2-2779-192/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Ieškovas
S. P., V. P.
Atsakovas
V. J., A. K.
Trečiasis asmuo
R. K., Nacionalinės žemės tarnybos, UAB „Kauno vandenys“
Advokatai
Daiva Vaškelienė, Jonas Skalskas, Vytautas Gustas
Civilinė byla Nr. 2-2779-192/2015Teisminio proceso numeris: 2-05-3-13591-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2.; 30.9.; 30.9.1.; 30.10.; 116.1; 114.4; 114.4;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovui S. P., ieškovų atstovui advokatui Jonui Skalskui, atsakovui V. J., atsakovo atstovui advokatui Vytautui Gustui, atsakovės A. K. atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, trečiajam asmeniui R. K., nedalyvaujant ieškovei V. P., atsakovei A. K., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovui, trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio plotas 0,0618 ha, unikalus Nr. 1901-0100-0121, adresas Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" 2013-09-20 parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos nustatymui.

Paaiškino, kad žemės sklypo 111/618 dalis nuosavybės teise priklauso V. J., A. K. turi 169/618 dalis aukščiau minėto žemės sklypo, o R. K. iš Lietuvos Respublikos išsinuomojo likusias 84/618 dalis aukščiau įvardinto žemės sklypo. Gyvenamieji namai lAlm (unikalus Nr. 1993-0079-4010) ir 2Alm (unikalus Nr. 1993-0079-4021), esantys aukščiau įvardintame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso: 1) V. P. ir S. P. – 1/2 dalis gyvenamojo pastato, kurio unikalus Nr. 1993-0079-4010, to paties pastato 1/6 dalis - R. K., o 1/3 dalis - aukščiau minėtos dovanojimo sutarties pagrindu - A. K.. V. J. priklauso pastatas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. 1993-0079-4021. Žemės sklypu naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl tarp žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų nuolat kyla ginčai. Šiuo metu žemės sklypo naudotoju (nuomotoju) liko tik R. K.. Nurodė, kad ne vieną kartą bandė geranoriškai notarine tvarka sudaryti naudojimosi žemės sklypu sutartį, tačiau nesėkmingai. Advokatas Jonas Skalskas šioje civilinėje byloje parengė taikos sutartį, kurią pasirašė V. P., S. P. ir R. K.. Minėtos sutarties nepasirašė atsakovai V. J. ir A. K., todėl ginčas geranoriškai nebuvo išspręstas.

Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutinka ir reikšdamas priešieškinį prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą planą. Nurodo, kad VĮ Registro centro duomenų banko išraše (registro Nr. 20/16194) nurodytos priklausančios pastato dalys, t.y. R. K. priklauso 1/6 dalis, 23 kv.m., A. K. 1/3, t.y. 47 kv.m. dalis, V. P. ir S. P. 1/2 dalis t. y. 70 kv.m., todėl šios žemės sklypo dalys turi būti atitinkamai panaudotos po namu V.J. teismui pateikė jo ir A. K. siūlymu parengtą bendrą planą, kuris, jo manymu, sudarytas racionaliai ir, atsižvelgiant į visų žemės bendraturčių ir dalies žemės nuomininko interesus (III t. b.l. 69-75).

Atsiliepimas

Atsakovė A. K. atsiliepimu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad ieškovai Veronika ir S. P. padovanojo dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. 1993-0079-4043, trečiajam asmeniui R. K. ir nusprendė, kad dėl jiems sumažėjusios pastatų kvadratūros, privalo būti kompensuota žemės sklypo dalimi visų bendraturčių sąskaita. Iki šiol visi bendraturčiai bei naudotojai naudojosi ir privatizavo žemės sklypo dalis pagal 1997 m. vasario mėnesio įmonės „Geolita" parengtą planą. Ieškovai savo žemės sklypą pagal minėtą planą atsitvėrė metalinėmis tvoromis, tačiau atsakovai bei trečiasis asmuo dėl to niekuomet neprieštaravome ir su tokiu jų sprendimu sutiko. P. elgiasi labai nesąžiningai ir savanaudiškai reikalaudami patvirtinti tik jiems vieniems naudingą žemės sklypo naudojimosi planą, kuriuo būtų pažeisti atsakovų interesai t. y. būtų nepagrįstai sumažinanti atsakovės A. K. ir V. J. žemės sklypų plotai. Ieškovų pateiktas žemės sklypo planas yra naudingas tik jiems, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus. Naudojimosi tvarka namo dalimis nėra nustatyta, todėl mano, kad ieškovai nepagrįstai ir neteisėtai nustatė naudojimosi tvarką sklypo dalimi po šiuo gyvenamuoju namu dalindami sklypo dalį pusiau. Taip pat ieškovų ūkio pastatas, esantis sklypo pietvakarinėje dalyje yra pastatytas savavališkai ir kol kas neįteisintas. Trečiojo asmens R. K., faktiškai naudojamoje nuomos sutarties pagrindu iš valstybės žemės dalyje, yra jam priklausantis savavališkai pastatytas ūkio pastatas, kurio jis nėra įteisinęs. Sklypo bendrojo naudojimo dalis plane pažymėta „G" - bendro naudojimo kiemo kelias, turi visiškai nereikalingą ir neracionalų posūkio kampą ties tašku Nr. 19., kuris naudingas taip pat tik ieškovams, nes tokiu būdu jiems padidėja priėjimo prie jų sklypo dalies plotas; kelio linija ties taškais „3-18" yra nubrėžta kartu su ieškovams priklausančio ūkio pastato - garažo, kurio unikalus Nr. 1993-0079-4054, siena, t. y. akivaizdu, kad šiuo bendru kiemo keliu ieškovai ketina naudotis kaip savo dalimi, neklausdami bendraturčių sutikimo. Todėl dėl minėtų priežasčių ieškovų pateiktas planas pažeistų kitų bendrasavininkų interesus. Bylą nagrinėjant iš esmės atsakovės atstovė nurodė, kad ji pritaria atsakovo priešieškinio reikalavimui ir jame prašomai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkai.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nurodė, kad įvertinant tai, kad Nacionalinei žemės tarnybai teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių, ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūrai. Paaiškino, kad 2012-09-20 Nacionalinė žemės tarnyba gavo ieškovų pasiūlymą Nr. 55 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" 2012-09-17 parengtą žemės sklypo planą. 2012-10-02 Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-4444 informavo, jog „žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių derinti negali, nes nėra visų bendraturčių sutikimo". Mano, kad teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Kiekvienas bendraturtis turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo bei savitarpio supratimo principais. Todėl daro išvadą, jog turi būti visų bendraturčių sutikimas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog Nacionalinė žemės tarnyba neatsisako derinti ieškovų pateiktos žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių. Tačiau naudojimosi tvarkos negalima derinti be bendraturčių sutikimo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nėra faktinė ginčo objektu esančio žemės sklypo naudotoja. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, valdo patikėjimo teise, tačiau faktiniai minėto žemės sklypo naudotojai yra V. J., V. P., S. P., R. K., E. P., o ginčo esmė nėra susijusi su administracinio akto teisėtumu, o su pačių bendraturčių nuosavybės valdymo faktu, t.y ginčas kildinamas iš naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi tiesioginio suinteresuotumo dėl ginčo žemės sklypo 253/618 dalies, kadangi faktiškai nevaldo ir nesinaudoja juo.

Trečiasis asmuo R. K. sutinka su ieškovu pateiktu planu. Trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2014-01-20 pasirašė V. J. pateiktą, VĮ Registrų centras Kauno filialo matininkų parengtą, „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą" visiškai jo nenagrinėjęs, o patikėjęs V. J. žodžiais. Vėliau, išnagrinėjęs šį projektą, pamatė, kad jam vienam naudotis skirtas žemės sklypo plotelis „Z" yra netaisyklingos formos, vienas sklypelio kampas mažesnis už smailų kampą, todėl sklypelio panaudojimas šioje dalyje faktiškai neįmanomas. Be to, V. J. pateiktame plane labai sumažinti bendro naudojimo takai, kas pažeidžia jo, kaip kiemo statinių bendraturčio, interesus, todėl priimant sprendimą šioje byloje, prašo vadovautis V. ir S. P. pateiktu žemės sklypo planu, kurį 2013 m. rugsėjo 20 d. parengė UAB „Žemėtvarkos darbai" (II t., b.l. 79). Bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad šioje vietoje gyvena labai senai nuo 1965 metų, gyvenamąjį namą pirko tuo pačiu metu kaip ir ieškovai, sugyveno visada gražiai, ieškovai visada naudojosi prašomu jiems paskirti plotu. Mano, kad ieškovų pateikta tvarka labiausiai atitinką nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šio žemės sklypo 111/618 dalis nuosavybės teise priklauso V. J., A. K. - 169/618 dalis aukščiau minėto žemės sklypo, V. P. – 127/618, S. P. – 127/618, o R. K. iš Lietuvos Respublikos išsinuomojo - 84/618 dalis minėto žemės sklypo. (II t., b.l. 169-170).

Minėtame žemės sklype šalims priklauso statiniai: gyvenamasis namas lAlm (unikalus Nr. 1993-0079-4010) nuosavybės teise priklauso V. P. ir S. P. – ½ dalis, 1/6 dalis - R. K. – 1/6 dalis, o A. K. - 1/3 dalis, V. J. priklauso pastatas gyvenamasis namas 2Alm (unikalus Nr. 1993-0079-4021). Ūkio pastatas 3I1m priklauso A. K., ūkio pastatas 4I1m – priklauso A. K. (1/3 dalis), R. K. (2/3 dalis), garažas 6g1p priklauso Veronikai ir S. P., ūkinis pastatas 8I1ž priklauso V. J., kiemo statiniai tarp bendraturčių nepasidalinti (II t., b.l. 171-173).

Naudojimosi tvarka dėl naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių nenustatyta.

Vadovaujantis CK 4. 81 str. 1 d. bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Byloje yra pateikti dvi naudojimosi žemės sklypu tvarkos (III t., b.l.17, II t., b.l. 31, III t., b.l.73).

Susipažinus su teismui pateiktais planais matyti, kad šalys iš esmės susitaria, kuriomis vietomis jos naudosis, abiejuose planuose kiekvienam bendraturčiui paskirta žemės sklypo dalis esanti šalia jo naudojamo statinio ar jo dalies. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl skiriamų naudotis plotų dydžio bei formos.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d.nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d.nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011).

Teismas susipažinęs su pateiktais dokumentais, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovų pateiktas UAB „Žemės darbai“ parengtas planas naudojimosi tvarkos nustatymui ir jame siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, patogesnė bendraturčiams ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, nei atsakovo siūloma tvarka.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003).

Nustatyta, kad pagal ieškovų pateiktą planą jiems tenka naudojimuisi žemės sklypas, esantis prie jiems nuosavybės teise priklausančio garažo (6g1p, ploto dydis 139 kv.m.), ieškovų plane pažymėtas šifru A1. Iš atsakovo pateikto plano matyti, kad atsakovas taip pat siūlo ieškovams, V. ir S. P., naudotis šiuo sklypeliu, atsakovo plane pažymėtu šifru C. Nors abiejuose planuose nurodyti siūlomi naudojimosi plotai sutampa, matyti, kad pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą ieškovams tenkančio žemės ploto riba išeina už garažą (6G1p) juosiančios tvoros ribos, ir patenka į ieškovų plane siūlomą visiems bendrai naudotis įvažiavimo plotą pažymėtą šifru G (42 kv.m.). Atsakovo plane šis įvažiavimas taip pat numatytas kaip bendro naudojimo žemė, tik jo plotas iš vienos pusės sumažintas ieškovams priskirta naudotis žeme (kaip jau minėta išeinančia už tvoros ribos), iš kitos pusės atsakovui R. K. priskirtu žemės kampu (Z/45 kv.m.). Be to kaip nustatyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsakovo pateiktame plane nurodyti bendro įėjimo vartai neatitinka faktinio dydžio. Ieškovų plane R. K. naudojimuisi tenka ta pati, tokio paties dydžio, tik šiek tiek kitokios konfigūracijos vieta – F/45 kv.m. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. pritaria ieškovų siūlomam planui, bei į tai, kad ieškovams atsakovo siūlomoje tvarkoje priskiriama žemė išeina už esamos tvoros ribos ir patenka į bendro naudojimo teritoritoriją, kuria, akivaizdu, kad naudosis ne tik ieškovai, bet ir kiti bendrasavininkai, teismas sprendžia, kad šioje vietoje priimtinesnė ir racionalesnė yra ieškovų siūloma tvarka, kuri be kita ko atitinka ir faktiškai ilgą laiką egzistavusią tvarką. Pažymėtina, kad pagal ieškovų variantą ieškovams skiriama naudotis dalis, esanti prie garažo, atitinka nuo seno tvora apjuostą ir ieškovų naudojamą plotą, pagal šį planą įėjimo į kiemą vartai atitinka faktišką vartų dydį, bendrai naudojamam įvažiavimui/įėjimui numatyta paskirti didesnė sklypo dalis (42 kvm.) nei atsakovo plane (25 kv.m. ir 4 kv.m.), ir atitinka esamą faktinį naudojimą (III t., b.l. 40), kas vertintina, kaip papildomos įtampos tarp bendrasavininkų nesukelsiantis veiksnys. Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų plane yra susiaurinti ir kiti bendro naudojimo takai.

Ieškovų pateiktame plane, ieškovų naudojimuisi paskiriama ta žemės dalis (65,22 kv.m.), kuri patenka po jų faktiškai naudojama gyvenamojo namo dalimi (to neginčijo kiti bendraturčiai, savo rašytiniuose paaiškinimuose tą patvirtino ir A. K. atstovė pagal įgaliojimą A. P. (III t., b.l. 76)). Nors, šalių paskaičiavimu, ši dalis neatitinka ieškovų nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies, t.y.1/2, kas sudarytų 70 kv.m., teismo nuomone, tai nėra kliūtis ieškovų siūlomai naudojimosi tvarkai nustatyti. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys patvirtino, kad faktinio naudojimosi gyvenamuoju namu bendrasavininkai neketina keisti, todėl būtent toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų faktinį šalių naudojimąsi žemės sklypu ir todėl negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis bendrasavininkų teises.

Atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso visas ūkinis pastatas 3I1ž. Iš teismui pateiktų planų matyti, kad abejuose naudojimosi tvarkos nustatymo variantuose atsakovei naudotis priskiriama prie šio pastato ir po juo esanti žemė - pagal ieškovų variantą visa žemė esanti po pastatu bei įsiterpianti tarp išorinės tvoros ir V. J. priklausančio gyvenamojo namo sienos, pažymėta šifru C4, 22 km. m. dydžio; pagal atsakovo variantą (kuriam pritaria ir A. K.), A. K. tenka žemė, esanti po pastatu bei įsiterpusi tarp pastato ir tvoros, pažymėta šifru E, 17 kv.m. dydžio, tuo tarpu žeme (pažymėta šifru M, 7 km. m. dydžio), esančia tarp jai priklausančio pastato ir V. J. priklausančio gyvenamojo namo, A. K. ir V. J. siekia naudotis kartu. Atsižvelgiant į tai, kad esant K. ir J. sutarimui naudotis šia vieta kartu, darytina išvada, kad ieškovų siūlomo varianto patvirtinimas taip pat nepažeis šių asmenų teisių.

Nustatyta, kad pagal abu planus žeme (5 kv.m.) esančia po pastatu 4I1m siūloma naudotis abiems A. K. (2 km.m.) ir R. K. (3 kv.m.).

Pažymėtina, kad abiejuose planuose yra numatytas 5 kv. m. praėjimas iki V. J. naudojamo žemės sklypo prie gyvenamojo namo 2Alm, ieškovų plane šiuo praėjimu siūloma naudotis A. K., V. J. ir R. K.. Atsakovo nuomone, šiuo praėjimu naudosis tik K. ir J.. Atsižvelgiant į tai, kad šis praėjimas yra prie visiems trims bendrasavininkams paskiriamų naudotis žemės plotelių, sutiktina, kad teise naudotis šiuo praėjimu turi būti užtikrinta visiems.

Nors ieškovų plane atsakovei A. K. suteikiama naudotis žemės sklypo dalis (C1), esanti viduryje bendro naudojimo žemės sklypo (atsakovės naudojama kaip daržas), yra mažesnė nei atsakovo plane, ir kitos jai skiriamos naudotis sklypo dalys išdėstytos ne viename masyve, o tai nėra ypač patogu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios dalys yra prie A. K. naudojamų statinių, į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus ir įvertinus sklypo dydį, bei būtinybę užtikrinti visiems bendraturčiams prieigas prie jų naudojamų statinių ir žemės plotų, nėra pagrindo laikyti atsakovės teises bei interesus pažeistais.

Apibendrinant pasakytina, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, palyginęs ieškovų ir atsakovo pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais, daro išvadą, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovų pateiktas projekto pasiūlymas (CK 4.75, 4.81 straipsniai), todėl tenkinant ieškovo reikalavimą naudojimosi žemės sklypu, kurio plotas 0,0618 ha, uesančiu adresu Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), tvarka nustatytina pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" 2013-09-20 parengtą žemės sklypo planą.

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. nuomos teise naudojama žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o trečiasis asmuo valdantis šią žemę patikėjimo teise, klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai, naudojimosi tvarka nustatoma tarp Lietuvos Respublikos ir kitų bendrasavininkų.

Teisme gautas atsakovo V. J. atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimo dėl komunalinių nuotekų įrengimo be ieškovų Stanislovo ir V. P. sutikimo. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Atsižvelgiant į šias procesinės teisės normas ir į tai, kad atsakovas raštu atsisakė savo reikalavimo ir nurodė, kad jam yra žinomos ir suprantamos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, atsisakymas išreikštas laisva valia, neprieštaraujantis įstatymui, niekieno teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiantis, todėl priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina. Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis LR CPK 87 str. 2 d. atsakovui gražinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos 144 Lt, už šį reikalavimą.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovų V. J. ir A. K. lygiomis dalimis ieškovo S. P. naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis 142 Lt (I t., b.l. 6), bei 3400 Lt advokato išlaidų, viso 3542 Lt/ 1025,83 Eur (I t., b.l. 123, II t., b.l. 104).

Teismas sprendžia, kad ieškovo turėtos išlaidos susiję su geodeziniais matavimais 500 Lt (I t., b.l. 126), dalintinos visiems bendraturčiams lygiomis dalimis, t.y. 500/5=100 Lt/28,96 Eur, todėl iš atsakovų V. J. ir A. K. ieškovo S. P. naudai priteistina po 100 Lt.

Valstybės naudai iš atsakovų V. J. ir A. K. lygiomis dalimis priteistinos 22,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio plotas 0,0618 ha, unikalus Nr. 1901-0100-0121, esančiu adresu Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" 2013-09-20 parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos nustatymui, pagal kurią:

V. P. ir S. P. skiriama bendrai naudotis žemės sklypais plane pažymėtais „A1“ - 139 kv. m, žemės sklypeliu „A2“ - 98 kv. m, kurių bendras plotas - 237 kv. m; V. J. skiriama naudotis žemės sklypu plane pažymėtu „B" - 101 kv. m; A. K. skiriama naudotis žemės sklypu „C1" — 30 kv. m, žemės sklypu „C2" - 18 kv. m; žemės sklypu „C3" - 17 kv. m; žemės sklypu „C4" - 22 kv. m. Visų šių sklypų bendras plotas - 87 kv. m;Lietuvos Respublikai skiriama naudotis žemės sklypu „F" — 45 kv.m.Lietuvos Respublikai ir A. K. skiriama naudojimuisi žemės sklypas „D1" - 82 kv. m, (Lietuvos Respublikos dalis - 26 kv. m, A. K. - 56 kv. m); žemės sklypas „D2" - 5 kv. m ploto (Lietuvos Respublikos dalis - 3 kv. m, A. K. - 2 kv. m); sklypas „E" - 14 kv. m ploto (Lietuvos Respublikos dalis - 3 kv. m, A. K. - 11 kv. m); V. P., S. P., V. J., A. K. ir Lietuvos Respublikai, skiriama bendrai naudotis žemės sklypeliu „G" - 42 kv. m. Kiekvieno jų dalis šiame žemės sklype yra: V. P. - 8 kv. m; S. P. - 9 kv. m; V. J. - 8 kv. m; R. K. - 6 kv. m; A. K. - 11 kv. m.Lietuvos Respublikai, V. J. ir A. K. skiriama bendrai naudotis žemės sklypu „H" - 5 kv. m, o kiekvieno jų dalis šiame žemės skype yra: Lietuvos Respublikai skiriama 1 kv.m.; V. J. - 2 kv. m., A. K. – 2 kv.m..

Priimti atsakovo V. J. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl komunalinių nuotekų įrengimo be ieškovų Stanislovo ir V. P. sutikimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti atsakovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 108 Lt/31,28 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės A. K., gim.1927-10-29, 527,40 Eur. bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. P., gim. 1932-05-09, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 527,40 Eur. bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. P., gim. 1932-05-09, naudai.

Priteisti iš atsakovės A. K., gim.1927-10-29, valstybei 11,10 Eur. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,10 Eur. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Milda Remeikienė