Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“ ieškinį atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti 5 239,30 Eur skolą, 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų areštą neviršijant 5 239,30 Eur sumos. Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nepateikus jokių atsakovės finansinę būklę galinčių patvirtinti įrodymų, teismas negali įvertinti, ar ieškovės prašomą iš atsakovės priteisti sumą galima vertinti kaip didelę ir reikšmingą atsakovei, nes šios sumos reikšmingumas ir įtaka mokumui vertinama atsakovės atžvilgiu ir ši suma galėtų būti įvertinta tik atsakovės finansinę būklę apibūdinančių rodiklių kontekste. Byloje pareikštų reikalavimų dydis, nesant atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti, perleisti kitiems asmenims turtą ar lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. Aplinkybė, kad atsakovė geruoju nesumoka ieškovei jos reikalaujamos pinigų sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant jokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog atsakovė gali imtis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, ir jo netenkino.Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 18 d. dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei – areštuoti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, taip pat turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, neviršijant 5 239,30 Eur.Nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, nes skolos valstybės biudžetui patvirtina blogą atsakovės turtinę padėtį. Pagal viešus duomenis, atsakovė turi įsiskolinimų VSDFV (2016 m. birželio 30 d. turėjo 11 885 Eur skolos, 2016 m. liepos 18 d. – 18 445,21 Eur, 2016 m. liepos 18 d. – 18 445,21 Eur). Be to, atsakovė skolos nemoka ilgą laiko tarpą, nors 2016 m. birželio 29 d. garantiniu raštu įsipareigojo grąžinti piniginį įsiskolinimą ieškovei iki 2016 m. liepos 28 d., tačiau šio įsipareigojimo nevykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi panaikino savo 2016 m. rugpjūčio 12 d. priimtą nutartį, ieškovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ atskirąjį skundą ir prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ tenkino bei areštavo atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ priklausantį turtą, neviršydamas ieškinio 5239,30 Eur sumos.Nurodė, kad teismui priimant 2016 m. rugpjūčio 12 d. skundžiamą nutartį nebuvo žinomos kai kurios bylos aplinkybės, kurios paaiškėjo ieškovei pateikus atskirąjį skundą.Ieškovės su atskiruoju skundu pateikti duomenys, t. y. viešųjų registrų duomenys apie atsakovės turimus įsiskolinimus VSDFV, patvirtino atsakovės sunkią turtinę padėtį, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės pareikštas reikalavimas turtinio pobūdžio, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas atsakovės nesąžiningumu, todėl ieškovė turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Pilkasis granitas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1811-669/2016 ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais dėl atsakovės turimų skolų ir nevertino tikrosios atsakovės finansinės padėties. Ieškinio suma nėra vienintelis rodiklis vertinant skolininkės finansinę padėtį. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė – 151 781,85 Eur, o pardavimo bendrasis pelnas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 birželio 30 d. yra 141 518,82 Eur. Šiuo metu turi galiojančių ir vykdomų sutarčių, kurių bendra vertė 2 904 403,76 Eur. Teismas, nutaręs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino daromos žalos jai kaip juridiniam asmeniui. Įmonė verčiasi statybų ranga, todėl nuolatos dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose ir nereta jų sąlyga būna pateikti banko garantiją. Duomenis apie įmonės turto areštą gali matyti ir vertinti visi bankai, kredito unijos, lizingo, vartojimo kredito, telekomunikacijų įmonės specialiose informacinėse sistemose, todėl UAB „Pilkasis granitas“ praranda verslui vystyti reikalingas banko garantijas. Tokiu būdu menkinama įmonės galimybė toliau egzistuoti ir vystyti visavertį verslą. Taip pat turto areštavimas gadina įmonės reputaciją ir gerą vardą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų neigiamos įtakos atsakovės naujai sudaromų statybos darbų sutarčių vykdymui, nes ji negalės užtikrinti vienos iš sutarčių sąlygų, t. y. pateikti draudimo bendrovių ar banko garantijų, kad statybos darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai.Ieškovė UAB „KMT antrinės žaliavos“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl netenkintinas.Nurodė, jog apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos gerą finansinę padėtį. Su atskiruoju skundu pateikta 2016 m. birželio 30 d. pelno (nuostolio) ataskaita (laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.) patvirtina, kad per 2016 metų I pusmetį gautas 141 518,82 Eur bendrasis pelnas t. y. pardavimo pajamų ir savikainos skirtumas, tačiau pagal šią pelno (nuostolio) ataskaitą įprastinės veiklos pelnas tik 12 468,18 Eur. UAB „Pilkasis granitas“ nepateikė balanso (2016 metų I pusmečio ir praeitų metų), taigi iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti visos UAB „Pilkasis granitas“ finansinės būklės. Nesant balanso neįmanoma patikrinti, ar pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodomas 12 468,18 Eur įprastinės veiklos pelnas yra realus, nes statybos įmonės statybos objektuose sunaudotas statybines medžiagas galutinai nurašo tik metų pabaigoje, todėl tarpiniai (neoficialūs) finansinės atskaitomybės dokumentai dažnai dėl to neatitinka faktinės situacijos, o tai patikrinti galima įvertinus, kokia balanse yra nurodyta statybinių medžiagų (atsargų) likutčio suma. Siekiant nustatyti realią turtinę padėtį turėtų būti pateikti turto, kreditorių ir debitorių sąrašai. Vieši duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo 3 525,06 Eur socialinio draudimo skola.UAB „Pilkasis granitas“ atskirajame skunde nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gadina įmonės reputaciją, dėl ko įmonei gali būti sunku sudaryti naujas sutartis. Šis motyvas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes yra daugiau civilinių bylų teismuose, kuriose atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

IV. Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymą. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė skolinga socialinio draudimo biudžetui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, kuria remiasi ieškovė, byloje nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių blogą atsakovės finansinę padėtį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Su atskiruoju skundu pateikta 2016 m. birželio 30 d. pelno (nuostolio) ataskaita (laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.) patvirtina, kad per 2016 metų I pusmetį gautas 141 518,82 Eur bendrasis pelnas t. y. pardavimo pajamų ir savikainos skirtumas, tačiau pagal šią pelno (nuostolio) ataskaitą įprastinės veiklos pelnas tik 12 468,18 Eur. UAB „Pilkasis granitas“ nepateikė balanso (2016 metų I pusmečio ir praeitų metų), taigi iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti visos UAB „Pilkasis granitas“ finansinės būklės. Nesant balanso neįmanoma patikrinti, ar pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodomas 12 468,18 Eur įprastinės veiklos pelnas yra realus. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovė, kaip skolininkė, 2016 metais turėjo ne vieną bylą teisme dėl skolos priteisimo, priimti teismo įsakymai civilinėse bylose Nr. L2-2028-225/2016, eL2-1966-1024/2016, eL2-1831-669/2016, L2-1509-1024/2016, eL2-1333-669/2016 ir kt. Šie faktiniai duomenys suponuoja išvadą, kad šių teismo sprendimų pagrindais yra išduoti vykdomieji raštai, kuriuos vykdo antstoliai, t. y. vykdomas skolų priverstinis išieškojimas iš skolininkės UAB „Pilkasis granitas“. Be to, apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš viešų duomenų apie įmonės skolas socialinio draudimo biudžetui matyti, kad įmonės finansinė būklė nėra stabili (nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. turėjo 3 154,88 Eur skolos, nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. – 2 722,52 Eur, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, nuo 2016 m. spalio 18 d. turėjo 17 673,18 Eur, nuo 2016 m. spalio 20 d. – 12 423,99 Eur, nuo 2016 m. spalio 21 d. – 6 538,94 Eur, nuo 2016 m. spalio 24 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, nuo 2016 m. spalio 25 d. turėjo 227,46 Eur skolos, nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo). Šie duomenys patvirtina, kad yra pagrindas manyti, kad apeliantės finansinė būklė nėra stabili, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantė nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą įtaką jos reputacijai ir blogina jos finansinę padėtį. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais suvaržymais, kurie neabejotinai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė teiginiams apie savo gerą finansinę padėtį pagrįsti nepateikė jokių duomenų (CPK 178 straipsnis). Teigdama, kad ieškiniu prašoma priteisti suma jai nėra itin didelė, ji turėjo pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį, pavyzdžiui, sąskaitų išrašus, duomenis apie gaunamas pajamas. Tokių duomenų nesant, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 148 straipsnyje reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas. Taigi apeliantė, teigdama, kad jos finansinė padėtis yra gera, o ieškinio suma nėra itin didelė, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įmokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, pateikti garantiją, laidavimą ir pan. Be to, atsakovei neribojama ir galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo reikalavimų (CPK 144, 145 straipsniai). Skundžiama nutartimi apeliantės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei apeliantės, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.