- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- 2YT-23765-1106/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01823-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui, Kėdainių žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Kėdainių žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jos tėvas A. V. įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Patikslintame pareiškime nurodyta, kad A. V. įgijo šį gyvenamąjį namą iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir valdė jį iki mirties (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą nebuvo įteisinta. Pareiškėja po tėvo mirties priėmė jo palikimą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareišikimo patenkinimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtina, kad neturi pretenzijų į nekilnojamąjį turtą.
Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nes iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas statinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) A. V. buvo Kauno apskrities Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkės „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės narys – pajininkas. (duomenys neskelbtini) vykusio visuotinio pajininkų susirinkimo metu nutarta už pajus perduoti A. V. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos metų, kuris (duomenys neskelbtini) priėmimo – pardavimo aktu buvo perduotas A. V..
(duomenys neskelbtini) A. V. mirė.
(duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 2-asis notaro biuras išdavė liudijimą įpėdinei V. V..
(duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 2-asis notaro biuras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjai, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė.
(duomenys neskelbtini) V. V. sudarė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų 1A1m, 5.J/m, 2.J/m, 4,J/b, 3J/m, 6.J/m, 7J/m, 8J/ž, 9J/ž, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbų.
2014 m. balandžio 16 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Gudžiūnų seniūno įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjam namui, kurio koordinatės X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), namo numeris (duomenys neskelbtini).
2014 m. rugsėjo 12 d. Valstybės įmonė Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre.
2021 m. rugpjūčio 24 d. Valstybės įmonė Registrų centras pateikė informaciją, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neregistruotos.
Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Bylos duomenų visuma suponuoja, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma.
A. V. nebuvo registruotas kaip ginčo statinio savininkas. Kitų asmenų nuosavybės teisė į statinį neįregistruota. A. V. iki mirties valdė statinį daugiau nei 10 metų. Statinio valdymą po tėvo mirties perėmė jo dukra V. Ž.. Statinys pareiškėjos tėvo įgytas teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdomas visus šiuos metus. Visą valdymo laiką A. V., o po jo mirties pareiškėja, statinį valdo kaip savo, t. y. elgiasi kaip jo savininkė, naudojasi juo, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į jį. Nėra pagrindo vertinti, jog statinys yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) perleido statinio nuosavybės teisę. Perleidimo faktą patvirtino atsiliepime į patikslintą pareiškimą. Nėra pagrindo vertinti, kad statinys buvo pastatytas pažeidžiant statybos teisės aktų reikalavimus.
Per nustatytą terminą nepaaiškėjo esant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo pastatą ir kurių interesus pažeistų prašomo fakto nustatymas.
Nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisės aktais nustatyto minimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti patikslintą pareiškimą.
Nustatyti faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.