Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-1527/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2-1527/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Ieškovas
I. A.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ dėl įpareigojimo vykdyti preliminariąją sutartį, sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, tretysis asmuo akcinė bendrovė DnB NORD bankas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. A. pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą BUAB „Neto“ įvykdyti preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį natūra, tai yra įpareigoti sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį, bei pakeisti preliminariosios sutarties 3.1. punktą, 3.1.1. papunktį. Ieškovė, ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui priklausančių nekilnojamųjų daiktų – buto su lodža ir garažu, esančių Tauralaukio g. 4A-2, Klaipėdoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovės I. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į BUAB "Neto" priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Tauralaukio g. 4A-2, Klaipėdoje, perleidimo draudimo. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nurodė, kad perleidus nuosavybės teisę į ginčo butą, restitucijos taikymas natūra būtų neįmanomas, nes turtą įgijusį sąžiningą trečiąjį asmenį gintų daiktinės teisės, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priimto palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas pasidarytų neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, nes teismas nutartį motyvavo vien tuo, kad perleidus nuosavybės teisę į ginčo butą, restitucijos taikymas natūra nebus įmanomas. Tačiau ieškinyje restitucijos klausimas nekeliamas. Ieškovė neįrodinėja, kad butą kas nors yra gavęs neteisėtai ar per klaidą, buto sandorių neginčija, neįrodinėja nenugalimos jėgos aplinkybių.Skundžiama nutartimi yra ginami išimtinai ieškovės interesai apelianto ir kitų atsakovo kreditorių sąskaita. Nutartis užkerta kelią apeliantui, kaip hipotekos kreditoriui, įgyvendinti savo teises atgauti skolą iš hipoteka įkeisto turto.

Atsiliepimas

Ieškovė I. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su reikalavimu įpareigoti atsakovą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, o atsakovui dar iki teismo sprendimo priėmimo perleidus minėtą nekilnojamąjį turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomu, nes restitucija iš sąžiningo trečiojo asmens yra negalima. Įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą. Bankroto procedūrų, susijusių su įmonės likvidavimu, vykdymas sąlygoja nuosavybės teisių į bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą perėjimą tretiesiems asmenims arba šios įmonės kreditoriams. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti įvykdyti preliminarią sutartį natūra – sudaryti nekilnojamojo daikto, priklausančio atsakovui, pirkimo – pardavimo sutartį, tai neribojant atsakovo bankroto administratoriaus veiklos, egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo BUAB „Neto“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.). Tokių tikslų negali pasiekti laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovui perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, atsiranda grėsmė, jog sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio ir apeliantui įkeisto nekilnojamojo turto – buto su lodža ir garažu pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Preliminaria ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp šalių 2008 m. rugpjūčio 5 d., atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo su ieškove (pirkėja) sudaryti pagrindinę minėto turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2009 m. vasario 28 d. Ieškovė atsakovui už norimą įgyti turtą sumokėjo 200 000 Lt, o likusią turto kainą – 199 271 Lt, privalėjo sumokėti iki 2010 m. gruodžio 31 d. 2008 m. gruodžio 23 d. atsakovui iškelta bankroto byla. Visi darbai pagal sutartį buvo sustabdyti ir namas, kuriame yra ginčo nekilnojamasis turtas, nėra priduotas statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijai. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis su ieškove sudaryta nebuvo. Ginčo nekilnojamasis turtas yra hipoteka įkeistas apeliantui. Byloje esantys duomenys bei pats apeliantas atskirajame skunde patvirtina, jog yra siekiama įkeistą turtą parduoti iš varžytinių, o pardavus turtą gautas pajamas nukreipti atsakovo paskolos padengimui. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju, įpareigojus atsakovą sudaryti su ieškove ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovui iš varžytinių pardavus bankui įkeistą turtą, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu. Realizavus ginčo nekilnojamąjį turtą, pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bei sutarties sąlygų pakeitimo klausimas nebebus aktualus, taigi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės reikalavimai neteks prasmės. Tuo atveju, jeigu atsakovas bus įpareigotas sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, o ginčo nekilnojamasis turtas sąžiningiems tretiesiems asmenims bus perleistas iki tokio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, restitucijos taikymas gali būti nebeįmanomu (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku ir jų nepritaikius galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės neįmanomas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiama nutartimi yra ginami išimtinai ieškovės interesai kitų atsakovo kreditorių interesų sąskaita, nes bankroto bylos atsakovui iškėlimo faktas negali užkirsti kelio ieškovei, manančiai, jog atsakovas – bankrutuojanti įmonė, pažeidė jos teises ar teisėtus interesus, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant įstatyme nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais. Šią galimybę ieškovė turi iki įmonės pabaigos, nes iki to laiko atsakovas išsaugo pareigą atsakyti pagal savo prievoles. Efektyvią ieškovės pažeistų teisių gynybą užtikrina ne tik jos teisių pripažinimas, bet ir teismo sprendimo realaus įvykdymo garantijos. ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų atsakovo kreditorių, tarp jų ir apelianto, teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už ieškovės teisę realiai apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. BUAB „ART & GO INVESTMENT“, bylos Nr. 2-1110/2010).

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėMarytė Mitkuvienė