Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-09 · Civilinė byla Nr. 2-1110/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-09
Bylos Nr.
2-1110/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas
J. B.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1110/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4615-392/2010 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ART & GO INVESTMENT“ dėl būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartimi ir kt., tretysis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „ART & GO INVESTMENT“, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo su atsakovu 2007 m. kovo 21 d. preliminariąją namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1059 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu nebaigtu statyti 3 kambarių gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) sumažinti žemės sklypo bei jame esančio nebaigto statyti 3 kambarių gyvenamojo namo kainą nebaigtų statybos darbų bei nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo suma, t.y. 194 850,45 Lt, bei 158 366,35 Lt netesybų suma – viso 353 216,80 Lt suma; 3) priteisti atsakovui iš ieškovo už žemės sklypą su jame esančiu nebaigtu statyti 3 kambarių gyvenamuoju namu 15 188,45 Lt, įpareigojant ieškovą šį mokėjimą atlikti į hipotekos kreditoriaus – AB SEB banko – sąskaitą. Nurodė, kad preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo ginčo žemės sklype pastatyti ir parduoti ieškovui 3 kambarių gyvenamąjį namą. Šalys susitarė, jog žemės sklypo su gyvenamuoju namu kaina – 659 965,00 Lt. Sutartimi šalys susitarė ne tik dėl pagrindinės sutarties sudarymo, bet ir dėl avanso bei likusios kainos dalies sumokėjimo. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, statybų darbus atliko pažeisdamas nustatytus terminus, o atlikti darbai buvo su trūkumais. Atsakovas perdavė ieškovui faktiškai valdyti ginčo turtą, šalims nepasirašius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų ir neįforminus pagrindinės šio turto pirkimo-pardavimo sutarties. Iki šiol ieškovas šį turtą valdo kaip savo, yra atlikęs jame įvairius statybos darbus.

Ieškovas J. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1059 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu nebaigtu statyti 3 kambarių gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė ieškovo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, nustatęs, kad atsakovui BUAB „ART & GO INVESTMENT“ yra iškelta bankroto byla ir kad jis yra pripažintas bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto įmone, padarė išvadą, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą tokios įmonės pinigines lėšas bei turtą turi teisę valdyti, naudoti ir jais disponuoti tik įmonės administratorius. Įmonei priklausančio turto areštas šioje bankroto proceso stadijoje apribotų administratoriaus veiklą, prieštarautų visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesams bei ĮBĮ reikalavimams.

Šalies argumentai

Ieškovas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant 1059 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu nebaigtu statyti 3 kambarių gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Teismo sprendimu patenkinus ieškinio reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali būtų neįmanomas, kadangi atsakovas gali būti perleidęs ginčo turtą kitiems asmenims. Tai sąlygotų ieškovo kaip civilinių teisių subjekto teisių pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „ART & GO INVESTMENT“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Lietuvos apeliacinį teismą ieškovo atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo spręsti savo nuožiūra. Nurodo, jog ĮBĮ kaip specialus įstatymas nenumato galimybės laikinųjų apsaugos priemonių pagalba sustabdyti bankrutuojančios įmonės turto realizavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais tam, kad būtų apsaugoti kažkieno galimi būsimi reikalavimai, o laikinosios apsaugos priemonės (draudimas disponuoti įmonės turtu) gali būti taikomas tik iki bankroto bylos iškėlimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas atsidurtų geresnėje padėtyje nei kiti įmonės kreditoriai. Tokiu būdu būtų pažeistos imperatyvios ĮBĮ nuostatos, kitų atsakovo kreditorių teisės, teisėti interesai ir viešasis interesas. Ieškovas savo atskirajame skunde nenurodė jokių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis būtų neteisėta.

Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir pagrįstai atsižvelgė į bankroto proceso tikslus bei pagrindinius principus, kurie būtų pažeisti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų bankroto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, kitų įmonės kreditorių interesus ir ĮBĮ normas, įtvirtinančias tokį reglamentavimą, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis, negrįžtant prie ankstesnių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, dėl ko nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti minėto proceso apribojimų. Ieškovas nepateikė jokių svarių argumentų, kurie pagrįstų, jog galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas dėl vykdomos bankroto procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas J. B. pareiškė ieškinį dėl preliminariosios būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartimi, ginčo turto kainos sumažinimo, pirkimo-pardavimo sutartimi perleidžiamo nekilnojamojo turto ir likusios nesumokėtos kainos dalies priteisimo. Ieškinys pareikštas pardavėju pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį esančiam atsakovui BUAB „ART & GO INVESTMENT“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3475-392/2008, buvo iškelta bankroto byla. Šalių sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, kurią prašoma pripažinti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, dalykas – atsakovui BUAB „ART & GO INVESTMENT“ nuosavybės teise priklausantis 0,1059 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Ieškovas J. B. , siekdamas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ieškinio tenkinimo atveju, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio ginčo žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu areštą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nagrinėjamu atveju sudaro apeliacijos objektą, atmetė šį ieškovo J. B. prašymą, nes, nustatęs, kad atsakovui BUAB „ART & GO INVESTMENT“ yra iškelta bankroto byla, o įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, sprendė, jog disponavimo atsakovui priklausančiu turtu apribojimas nepagrįstai apribotų administratoriaus veiklą, prieštarautų likusių bankrutavusios įmonės kreditorių interesams bei pažeistų ĮBĮ reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia savo kaip pirkėjo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinimo. Ieškinio reikalavimų esmę sudaro ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, kad tarp ginčo šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai dėl pagrindinės ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas šiuo ieškiniu taip pat reiškia išvestinius reikalavimus iš šio reikalavimo dėl įpareigojimo pagrindinės sutarties šalis įvykdyti savo sutartines prievoles natūra, tame tarpe ir reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą perduoti ieškovui pirkimo-pardavimo sutarties dalyką sudarantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, teismo sprendimu, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimas dėl ginčo objektą sudarančio nekilnojamojo turto priteisimo, ieškovas J. B. įgytų nuosavybės teises į atsakovui BUAB „ART & GO INVESTMENT“ šiuo metu priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudaro argumentai, susiję su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu ieškinio tenkinimo atveju, jei, nepritaikius ginčo turto arešto, šis būtų perleistas tretiesiems asmenims.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai sprendė, jog ginčo atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, dėl ko skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta bei turi būti panaikinta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžiant iš esmės (CPK 144 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ. Be to, vadovaujantis ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalimi, kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Bankroto bylų nagrinėjimas išsiskiria bene didžiausiomis procesinėmis ypatybėmis iš visų civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčo bylų. Šiuos ypatumus, visų pirma, lemia bankroto proceso paskirtis – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog įmonių likvidavimą reglamentuojančios ĮBĮ nuostatos nenumato išimčių dėl galimybės bankroto proceso metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai ieškovas bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei yra pareiškęs turtinius reikalavimus, kurių tenkinimas sąlygotų jo daiktinių teisių į tokiai įmonei priklausantį turtą atsiradimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokiu atveju taikytinos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios CPK normos. Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, manantiems, jog bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė pažeidė jų teises ar teisėtus interesus, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant įstatyme nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais. Šią galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, kadangi iki to laiko juridinis asmuo išsaugo pareigą atsakyti pagal savo prievoles. Efektyvią asmens pažeistų teisių gynybą užtikrina ne tik ieškovo teisių pripažinimas, bet ir teismo sprendimo, kuriuo, tenkinant ieškinio reikalavimus pritaikytas konkretus asmens pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas, realaus įvykdymo garantijos. ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą.

Teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį likviduoti ją dėl bankroto, prasideda bankroto procedūros, susijusios su bankrutavusios įmonės turto pardavimu ir atsiskaitymu su kreditoriais, kurių metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko (bankrutavusios įmonės) turtą (ĮBĮ 31 str. 1-3 punktai, 33-36 straipsniai). Bankroto procedūrų, susijusių su įmonės likvidavimu, vykdymas sąlygoja nuosavybės teisių į bankrutavusiai įmonei priklausiusį turtą perėjimą tretiesiems asmenims arba šios įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į byloje pareikšto ieškinio dalyką, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog, neribojant šios atsakovo BUAB „ART & GO INVESTMENT“ administratoriaus veiklos, egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo administratoriui pardavus ginčo žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ar perdavus jį kreditoriams, ieškinio tenkinimo atveju taptų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, atsižvelgiant į tai, kad, pripažinus preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine ginčo turto perleidimo sutartimi, būtų negalimas šios sutarties įvykdymas ir nuosavybės teisių į ginčo turtą perėjimas ieškovui. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, šios grėsmės egzistavimas sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, neteisingai išsprendus šį klausimą, jie sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Areštuoti atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ART & GO INVESTMENT“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) priklausantį 0,1059 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Teisėjai Artūras DriukasGintaras PečiulisVigintas Višinskis