- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1472/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- A. S., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas) Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. ir V. Š. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties dalies, kuria atmesti pareiškėjo V. Š. ir A. S. skundai dėl atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 civilinėje byloje Nr. B2-1678-485/2012 pagal pareiškėjų skundus dėl 2012 m. vasario 8 d. atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo, trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2012 m. vasario 8 d. įvyko BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti tokią BUAB „Erdvė projektams“ priklausančio turto, įkeisto Danske Bank A/S Lietuvos filialui pardavimo kainą bei pardavimo tvarką: įkeistus žemės sklypus (unikalus Nr. 5227-0003-0003, unikalus Nr. 5227-0003-0060, unikalus Nr. 4400-0382-4806, unikalus Nr.4400-0382-4893, unikalus Nr. 4400-0626-3727, unikalus Nr. 4400-0812-9651,unikalus Nr. 5227-0003-0010, unikalus Nr. 5227-0003-0436), esančius Juragių k., Kauno r. sav. pardavinėti kompleksu laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už pradinę 2 220 000 Lt (be PVM) kainą; 2,0700 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. 4400-0626-3681, esantį Juragių k., Kauno r. sav., pardavinėti laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už pradinę 120 000 Lt (be PVM) kainą; 0,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. 4400-1052-5838, esantį Juragių k., Kauno r. sav. pardavinėti laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už pradinę 40 000 Lt (be PVM) kainą; 0,2690 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą (namų valdos), unikalus Nr. 4400-1017-4626, esantį Juragių k., Kauno r. sav., pardavinėti laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už pradinę 160 000 Lt (be PVM) kainą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. S. ir V. Š. kreipėsi į teismą su skundu panaikinti 2012 m. vasario 8 d. atsakovo BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 ir perduoti klausimą dėl trečiajam asmeniui Danske Bank A/S įkeistų žemės sklypų pardavimo kainų ir sąlygų nustatymo iš naujo svarstyti BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimui. Pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu nustatytos kreditoriui Danske Bank A/S įkeistų žemės sklypų pardavimo kainos yra akivaizdžiai neprotingos, o sklypų pardavimas minėtomis kainomis, neskelbiant viešų varžytynių, gali pažeisti įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkime dauguma trečiosios finansinių reikalavimų tenkinimo eilės kreditorių siūlė patvirtinti didesnes sklypų pardavimo kainas, jas mažinant ne keliais kartais, kaip numatyta ginčijamuose nutarimuose, o protingomis proporcijomis, siekiant parduoti šiuos sklypus įmanomai aukštesne verte. Nurodė, jog kiti įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, yra suinteresuoti, jog įkeistas įmonės turtas būtų realizuotas ne tik įmanomai greitai, tačiau ir už įmanomai aukštą kainą, be to, parduodant įmonės turtą varžytynėse, objektyviausiai galima tikėtis palankiausios ir teisingiausios tokio parduodamo įmonės turto kainos.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Erdvė projektams“ administratorius atsiliepimu į skundus prašė klausimą dėl ginčijamais nutarimais nustatytų įkeisto įmonės turto pardavimo kainų nustatymo spręsti teismo nuožiūra, prašymus dėl ginčijamais nutarimais nustatytos įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymo atmesti. Nurodė, jog vidinė administratoriaus taikoma bankrutavusios įmonės turto pardavimo ne varžytynių būdu tvarka užtikrina pakankamai viešą ir skaidrų bankrutavusios įmonės turto pardavimą ne varžytynių būdu.
Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į skundus prašė juos atmesti. Pažymėjo, kad ginčo turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse, tačiau nebuvo parduotas. Įkaito turėtojams atsisakius perimti turtą, 2012 m. vasario 8 d. buvo kviečiamas kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai balsavo dėl tolimesnio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Antrajam kreditorių susirinkimui buvo pasiūlyta ir balsuota už pasiūlymą protingai sumažinti turto pardavimo kainas iki bendros 17 070 000 Lt kainos (iš jų AB SEB bankui įkeistų sklypų kaina – 14 000 000 Lt, Danske Bank A/S Lietuvos filialui – 2 540 000 Lt ir AB „Kauno tiltai“ – 530 000 Lt). Nurodė, jog iš pateikto 2012 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad už nutarimą Nr. 2 balsavo kreditoriai, turintys 54,32 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl nutarimai atitinka daugumos kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjų A. S. ir V. Š. skundus atmetė, nutarčiai įsiteisėjus nutarė panaikinti 2012 m. vasario 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas pažymėjo, kad iš BUAB „Erdvė projektams“ bankroto bylos duomenų matyti, jog pirmajame BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2011 m. spalio 14 d., buvo nutarta BUAB „Erdvė projektams“ priklausantį turtą pirmose varžytynėse parduoti už 33 136 871,21 Lt kainą be PVM (iš jų AB SEB bankui įkeistų sklypų kaina – 20 000 000 Lt, Danske Bank A/S Lietuvos filialui – 10 000 000 Lt ir AB „Kauno tiltai“ – 3 136 871,21 Lt), o antrose varžytynėse 20 proc. mažesne kaina, t. y. už 26 509 496,97 Lt be PVM (iš jų AB SEB bankui įkeistų sklypų kaina – 16 000 000 Lt, Danske Bank A/S Lietuvos filialui - 8 000 000 Lt ir AB „Kauno tiltai“ – 2 509 496,97 Lt). Nurodė, kad remiantis bylos duomenimis, turtas už šias kainas parduotas nebuvo, kadangi neatsirado nei vieno pirkėjo, o kreditoriai, kuriems šis turtas yra įkeistas, jį perimti atsisakė. Turtas nebuvo parduotas dėl galbūt per didelės nekilnojamojo turto kainos, todėl teismas sprendė, kad hipotekos kreditoriai pagrįstai nurodė, jog nepardavus turto dvejose varžytynėse, kiekvieną kartą atsisakant įkaito turėtojui perimti turtą natūra už varžytynių kainą, bankrutuojančiai įmonei nelieka nieko kita, kaip bandyti realizuoti turtą dar mažinant kainą. Pažymėjo, jog už aukščiau nurodytą turto pardavimo kainą nutarimo priėmimo atveju balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos – 54,32 procentus, todėl toks priimtas nutarimas laikytinas priimtu teisėtai. Teismas nemanė, jog 2012 vasario 8 d. įvykusio BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 nustatytos atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo kainos prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, jog patys pareiškėjai (kreditoriai) nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių nustatytos kainos neteisingumą bei nepateikė jokių argumentų, kokia kaina būtų teisinga. Aplinkybę, jog nustatyto turto pardavimo vertė neatitiko tikrosios turto vertės pareiškėjai grindė tik tuo, jog ši turto vertė yra mažesnė už pačių hipotekos kreditorių patvirtinus kreditorinius reikalavimus, tačiau šie argumentai, teismo nuomone, nepagrindžia turto vertės neteisingumo turto pardavimo momentu. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė teismui argumentų ir įrodymų, kad pirmosios ir antrosios varžytynės buvo organizuojamos netinkamai ir dėl to nepavyko turto realizuoti. Taigi teismas negalėjo daryti išvados, jog nutarimas Nr. 2 pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Sprendė, jog turto pardavimo kainos nustatymas iš esmės nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Pažymėjo, jog pareiškėjai nesutiko su kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 dėl to, jog buvo nutarta hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S įkeistą turtą pardavinėti kompleksu „laisvu pardavimu“. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog turto pardavimas „laisvu pardavimu“ yra akivaizdžiai pernelyg neapibrėžtas, keliantis pagrįstų abejonių dėl jo vykdymo tvarkos bei sąlygų. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas gali nutarti perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, taigi parduotino turto tvarkos nustatymas taip pat yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė. Nurodė, kad tais atvejais, kai bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas nedetalizuoja bankrutavusios įmonės turto pardavimo ne varžytynių būdu sąlygų, administratorius taiko vidinėje - paties administratoriaus savo įgaliotiems asmenims patvirtintoje bankrutavusios įmonės pardavimo ne varžytynėse - tvarkoje numatytas tokio turto pardavimo sąlygas, užtikrinančias viešą paskelbimą apie numatomą turto pardavimą, pakankamai ilgą terminą nuo paskelbimo apie turto pardavimą potencialių pirkėjų pasiūlymams pateikti, suteikiant teisę tik didinti jau pasiūlytas kainas, bankrutavusios įmonės turto pardavimą už didžiausią, t. y. labiausiai tokios įmonės ir jos kreditorių interesus atitinkančią kainą. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog kreditoriai būtų pareiškę nepasitenkinimą dėl BUAB „Erdvė projektams“ administratoriaus veiklos ar kad būtų pagrindai administratorių atstatydinti, todėl teismas konstatavo, kad administratorius, realizuodamas Danske bank A/S įkeistą turtą, užtikrins tinkamą atstovavimą kreditoriams bei jų interesų apsaugą ir pareiškėjų skundus dėl BUAB „Erdvė projektams“ 2012 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiraisiais skundais pareiškėjai A. S. ir V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjų skundai dėl 2012 m. vasario 8 d. atsakovo BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovo BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2012 m. vasario 8 d., nutarimą Nr. 2, perduoti klausimus dėl kreditoriams Danske Bank A/S įkeistų žemės sklypų pardavimo kainų ir sąlygų nustatymo iš naujo svarstyti BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkimui. Atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:
1. Ginčijamas nutarimas yra palankus išimtinai įmonės hipotekos kreditoriams (ĮBĮ 34 str.), ir yra priimtas praktiškai tų pačių įmonės hipotekos kreditorių balsais ir itin neženklia 54,32 proc. balsų dauguma, tuo tarpu beveik visi kiti įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai turėtų būti tenkinti po to, kai bus patenkinti už nutarimą balsavusių kreditorių reikalavimai, balsavo prieš šį nutarimą. Kiti įmonės kreditorių reikalavimai, kurie nėra užtikrinti hipoteka, bus tenkinami tik po to, kai bus patenkinti suinteresuotų asmenų finansiniai reikalavimai, todėl kreditoriai yra suinteresuoti, jog įkeistas įmonės turtas būtų realizuotas ne tik kuo įmanomai greičiau, tačiau ir už įmanomai aukštą kainą.
2. Bet kurio pirkėjo tikslas yra įsigyti perkamą daiktą už įmanomai mažą kainą, todėl įvertinus visiems žinomas aplinkybes, kad bankrutavusios įmonės, siekdamos atsiskaityti su kreditoriais, praktiškai visuomet išparduoda turimą turtą ir atitinkamo turto nepardavus konkrečiose varžytynėse įprastai mažina šio turto kainą kitose varžytynėse. Pirkėjai, siekdami įsigyti turtą varžytynėse už įmanomai mažą kainą, paprastai laukia įmanomai didelio kainos sumažinimo. Dėl šios priežasties toks drastiškas pradinės sklypų pardavimo kainos sumažinimas ne tik neužtikrina įmanomai didelio įmonės kreditorių finansinių interesų patenkinimo, tačiau ir duoda pirkėjams signalą, jog įmonė skuba parduoti šį turtą ir jo nepardavus atitinkamose varžytynėse, tikėtina, dar mažins sklypų pardavimo kainą, tuo sudarant galimybę potencialiems pirkėjams įsigyti sklypus dar pigiau.
3. Ginčijant nutarimą Nr. 2, pasisakoma ne prieš sklypų kainų mažinimą, jei šių sklypų nepavyksta parduoti atitinkamose varžytynėse, o prieš itin drastišką ir įmonės bei jos kreditorių interesus pažeidžiantį šio sklypų kainų mažinimo mastą, siūlant pradines sklypų pardavimo kainas atitinkamose varžytynėse mažinti palaipsniui, taikant procentinius mažinimus, kas labiau užtikrintų įmanomai dideles įmonės įplaukas bei jos kreditorių interesų patenkinimą realizavus sklypus, o ne potencialių sklypų pirkėjų interesus įmonės ir jos kreditorių sąskaita.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepimu į pareiškėjų atskiruosius skundus prašo pareiškėjų atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Šiuo metu bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarką reglamentuoja ĮBĮ 33 straipsnis bei Vyriausybės 2001 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintas bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas. BUAB „Erdvė projektams“ bankroto procese buvo laikomasi visų minėtuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog kreditorių teisė nustatyti antrose varžytynėse neparduoto turto kainą bei pardavimo tvarką yra absoliuti.
2. Iš pateikto 2012 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad už nutarimą Nr. 2 balsavo kreditoriai, turintys 54,32 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl nutarimai atitinka daugumos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės, hipotekos kreditorių bei kitų kreditorių interesus, nutarimu Nr. 2 buvo nutarta Danske Bank A/S Lietuvos filialui įkeistus žemės sklypus pardavinėti laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už nustatytą pradinę kainą. Taigi, šiuo nutarimu kreditoriai nustatė mažiausią galimą šio turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos. Yra pagrindas manyti, jog tokiu būdu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina skatins potencialius šio turto pirkėjus teikti tokius pasiūlymus, kurie būtų konkurencingi kitų pateiktiems pasiūlymams, o pasiūlymo konkurencingumą užtikrina tik kuo aukštesnė pasiūlyta pirkimo kaina. Darytina išvada, jog ginčijamas nutarimas užtikrina, kad atsakovo nekilnojamąjį turtą įsigis tik pačią didžiausią kainą per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pasiūlęs pirkėjas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmesti pareiškėjų skundai dėl 2012 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas dalyje dėl BUAB „Erdvė projektams“ priklausančio turto, įkeisto Danske Bank A/S Lietuvos filialui pardavimo kainos bei pardavimo tvarkos (kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju klausimu).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Aiškindamas ĮBĮ normų taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu – įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Šiems tikslams įgyvendinti yra naudojami įvairūs teisiniai instrumentai, kuriais kreditoriai siekia išsaugoti bei realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą ir patenkinti savo reikalavimus.
Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2, 3 p). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo, taip pat įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Jei įkeistas turtas neparduotas dvejose varžytynėse ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką vėlgi nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 33 str. 6 d.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens Danske Bank A/S argumentais, kad teisė nustatyti bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą bei tvarką suteikta kreditorių susirinkimui. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Tačiau bankroto bylose visuomet egzistuoja viešasis interesas ginti įmonės kreditorių interesus, todėl teismas visuomet privalo būti aktyvus ir neapsiriboti kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo teisėtumo patikrinimu atsižvelgiant vien į ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Priešingu atveju, kreditorių teisių, susijusių su ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta galimybe kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo, gynimas būtų tik formalus. Taigi teismas, nepriklausomai nuo to, kad kreditorių nutarimai priimti nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų, nagrinėdamas kreditoriaus skundą privalo, visų pirma, patikrinti, ar ginčijamas nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2012). Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-788/2012). Kita vertus, įrodymai, patvirtinantys turto vertę, gali būti ne tik tokio turto įvertinimą galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panašaus turto vertes, taip pat kiti įrodymai. Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1587/2011). Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga vertinti visas ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmusias aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad BUAB „Erdvė projektams“ 2012 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu nustatė tokią bendrovės turto, įkeisto Danske Bank A/S Lietuvos filialui pardavimo kainą bei tvarką: įkeistus žemės sklypus (unikalus Nr. 5227-0003-0003, unikalus Nr. 5227-0003-0060, unikalus Nr. 4400-0382-4806, unikalus Nr.4400-0382-4893, unikalus Nr. 4400-0626-3727, unikalus Nr. 4400-0812-9651,unikalus Nr. 5227-0003-0010, unikalus Nr. 5227-0003-0436), esančius Juragių k., Kauno r. sav., nutarė pardavinėti kompleksu laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už pradinę 2 220 000 Lt (be PVM) kainą; 2,0700 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. 4400-0626-3681, esantį Juragių k., Kauno r. sav., nutarė pardavinėti laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už pradinę 120 000 Lt (be PVM) kainą; 0,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. 4400-1052-5838, esantį Juragių k., Kauno r. sav., nutarė pardavinėti laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už pradinę 40 000 Lt (be PVM) kainą; 0,2690 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą (namų valdos), unikalus Nr. 4400-1017-4626, esantį Juragių k., Kauno r. sav., nutarė pardavinėti laisvu pardavimu 3 mėnesių laikotarpiu už pradinę 160 000 Lt (be PVM) kainą (6-7 b. l.).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pirmajame BUAB „Erdvė projektams“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2011 m. spalio14 d., buvo nutarta BUAB „Erdvė projektams“ priklausantį turtą pirmose varžytynėse parduoti už 33 136 871,21 Lt kainą be PVM (iš jų AB SEB bankui įkeistų sklypų kaina – 20 000 000 Lt, Danske Bank A/S Lietuvos filialui – 10 000 000 Lt ir AB „Kauno tiltai“ – 3 136 871,21 Lt), o antrose varžytynėse 20 proc. mažesne kaina, t. y. už 26 509 496,97 Lt be PVM (iš jų AB SEB bankui įkeistų sklypų kaina – 16 000 000 Lt, Danske Bank A/S Lietuvos filialui - 8 000 000 Lt ir AB „Kauno tiltai“ – 2 509 496,97 Lt) (47-48 b. l.). Turtas už nustatytas kainas parduotas nebuvo neatsiradus pirkėjui, o kreditoriai, kuriems šis turtas yra įkeistas, jį perimti atsisakė (71, 72-73 b. l.).
Visų pirma kolegija, pasisakydama dėl ginčo nutarimo priėmimo aplinkybių, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nutarimas priimtas iš esmės kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka balsų dauguma, antra, balsų persvara – sąlyginai nežymi (,,už“ nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu balsavo 54,32 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, prieš – 45,014 proc. (7 b. l.)). Be to, akivaizdu, kad 2011 m. gruodžio 16 d. nepavykus antrose varžytynėse parduoti Danske Bank A/S Lietuvos filialui įkeisto turto už 8 000 000 Lt, 2012 m. vasario 8 d. ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu šį turtą nuspręsta parduoti už žymiai mažesnę kainą - už 2 540 000 Lt. Taigi, byloje nesant duomenų, kokiu pagrindu ginčo turto pardavimo kaina per sąlyginai trumpą laikotarpį buvo sumažinta daugiau negu tris kartus (byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atliktas ginčo turto vertinimas arba atlikta panašaus turto pardavimo kainų analizė), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kreditoriai, priimdami nutarimą antruoju kreditorių susirinkimo klausimu neprivalėjo (neturėjo pagrindo) sumažinti kainą iki 2 540 000 Lt, kadangi priimtas sprendimas gali pažeisti tiek kreditorių grupės, tiek bankrutuojančios įmonės interesus, ir tai neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, jog nutarimu kreditoriai nustatė mažiausią galimą šio turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos, kadangi minimalios kainos nustatymas kartu nurodo ir kainą, už kurią ginčo turtą atsakovo kreditoriai sutinka parduoti (CPK 185 str.). Ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad jame nustatyta turto kaina mažesnė už įkaito turėtojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinį reikalavimą (6 658 880,58 Lt).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymą ir tai lėmė neteisingą šio klausimo išsprendimą. Dėl to Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria netenkinti pareiškėjų skundai dėl BUAB ,,Erdvė projektams“ 2012 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės antrojo klausimo pripažinimo negaliojančiu, yra pagrindas naikinti. Kitoje dalyje nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria netenkinti pareiškėjų V. Š. ir A. S. skundai dėl BUAB ,,Erdvė projektams“ 2012 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės antruoju klausimu pripažinimo negaliojančiu.
Panaikinti BUAB ,,Erdvė projektams“ 2012 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nustatyta BUAB „Erdvė projektams“ priklausančio turto, įkeisto Danske Bank A/S Lietuvos filialui, pardavimo kaina bei tvarka (darbotvarkės antrasis klausimas).