- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- TA-628-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00248-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi su skundu, kurį vėliau patikslino, į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas) 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) buvo apribota jo teisė atlikti religines apeigas įstaigos koplyčioje, klausytis „Marijos radijo“ per radijo tašką. Administracija netransliuoja nei vienos religinio pobūdžio radijo stoties, tuo sudarydama sąlygas psichologiniam terorui, be to, atsisakė išduoti pareiškėjui radijo aparatą, o įsigyti jo jis negali dėl lėšų stokos, įstaigos administracija atsisako grąžinti nuosavą MP3 grotuvą, aparatūros pagal nuteistųjų prašymus neužsuko. Nėra jokių patalpų religinėms apeigoms atlikti, iš pareiškėjo buvo atimtas kryžius ir žvakės, buvo draudžiama susitikti su pastoriumi. Tokiu būdu varžoma pareiškėjo tikėjimo laisvė, dėl ko jis patyrė dvasinį sukrėtimą, negalėjo pagerinti savo emocinės būsenos. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, (toliau – ir Taisyklės) 113 - 115 punktai. Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas (Taisyklių 114 punktas). Siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas Įstaigos 3-ame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius ir maldaknygė). Nuteistieji be apribojimų gali lankytis klubo pataloise, kuriose taip pat yra pastatytas kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai Įstaigos 3-ame sektoriuje iki karantino paskelbimo lankėsi du kartus per mėnesį, po karantino paskelbimo dvasininkų atvykimas į Įstaigą buvo apribotas. Religinės apeigos vyko nuotoliniu būdu, paleidžiant tiesiogiai vykstančias mišias bei pamokslus, o dirbantiems nuteistiesiems, laisvu nuo darbo laiku paleidžiant mišių įrašus. Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje 2022 m. gruodžio 23 d. buvo atidaryta koplytėlė.
5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. kratų metu iš pareiškėjo būtų buvę paimtos žvakės ir kryžius. Pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad minėti daiktai iš jo buvo paimti, šie argumentai turėtų būti vertinami kaip neatitinkantys tikrovės.
6. Atsakovo atstovas paaiškino, jog teisės aktai nenumato teisės nuteistiesiems vienasmeniškai pasirinkti radijo stotis ar nustatyti grojamų stočių grafikus. Radijo stotis reguliuoja Įstaigos pareigūnai atsižvelgdami į visų nuteistųjų kalinčių atitinkamoje patalpoje pageidavimus. 2020 m. spalio 5 d. Įstaigoje buvo patvirtintas „Uždarojoje zonoje transliuojamų radijo stočių grafikas“ Nr. 43-18126. Radijo stočių grafike pareiškėjo prašoma „Marijos radijas“ radijo stotis grafike nėra numatyta. Administracija gali pakeisti radijo stoties transliaciją, jeigu radijo stoties numatytos grafike transliacija su trikdžiais. Radijo grafiko metu gali būti transliuojamos ir švietėjiškos, mokomosios laidos direktoriaus pavaduotojo patvirtintu grafiku.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui asmeniniu MP3 grotuvu „San Disk“ Clip Zip naudotis Įstaigoje neleista, nes jame yra įmontuotas diktofonas, kuriame yra galimybė daryti garso įrašus. 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše nėra numatyta nei mokių, nei nemokių nuteistųjų aprūpinti radijo imtuvais. Dėl to, Įstaiga neturi pareigos aprūpinti nuteistųjų MP3 grotuvais. Pareiškėjas galėjo pataisos įstaigoje įsigyti ir turėti kišeninį (nešiojamą) radijo imtuvą, per kurį jis galėjo klausytis jam patinkančių radijo stočių.
8. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo iš ko konkrečiai susiseda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. L. skundą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje. Iš byloje pateiktos 2023 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. LV-22318 nustatė, kad Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje iki karantino paskelbimo lankydavosi du kartus per mėnesį. Apie vykdomus užsiėmimus buvo pranešama ir nuteistieji laisva valia turėjo galimybę lankytis. Vyko religinės apeigos nuotoliniu būdu, paleidžiant tiesiogiai vykstančias mišias bei pamokslus, dirbantiems nuteistiesiems, laisvu nuo darbo laiku paleidžiant mišių įrašus. Esant poreikiui religines apeigas nuteistieji galėjo atlikti būryje, esančiame laisvalaikio kambaryje, kuriame buvo religinė atributika (kryžius ir maldaknygė). Teismas nustatė, kad pareiškėjas teikė skundus Pravieniškių PN-AK administracijai bei Kalėjimų departamentui dėl neužtikrintos galimybės atlikti religines apeigas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo patikrintos, į jo skundus atsakyta, nenustatyta, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos. Pareiškėjui išaiškinta, kaip ir kur jis gali atlikti religines apeigas, nurodyta, jog nors ir nėra koplytėlės, tačiau religinių apeigų atlikimui įrengtos patalpos su religine atributika. Pareiškėjas šių atsakymų neskundė, jie yra galiojantys. Taigi teismas konstatavo, kad šiuo atveju neįrodyta, jog pareiškėjui buvo ribojama galimybė atlikti religines apeigas, susitikti su dvasininku.
11. Teismas išaiškino, jog Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo patvirtintas „1-12 būriuose transliuojamų radijo stočių grafikas“. Radijo stotis reguliuoja Pravieniškių PN-AK pareigūnai, atsižvelgdami į visų nuteistųjų kalinčių atitinkamoje patalpoje pageidavimus. Radijo stočių grafike pareiškėjo prašoma radijo stotis „Marijos radijas“ nėra numatyta. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato radijo taško įrengimo gyvenamojoje kameroje. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi su skundais į atsakovą dėl galimybės klausytis radijo stoties „Marijos radijas“ transliuojamas laidas, pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti ir jam motyvuotai paaiškinta dėl radijo stočių transliavimo, taip pat dėl galimybės klausytis pareiškėjo pageidaujamų radijo stočių per savo nešiojamą radijo imtuvą. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK atsakymų neskundė, jie yra galiojantys, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl jam nesudarytos galimybės klausytis radijo stoties „Marijos radijas“ transliuojamų laidų.
12. Teismas išaiškino, jog nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžiamų turėti elektros prietaisų techninius parametrus, elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, naudojimosi, tikrinimo, įskaitant juose esančią ir duomenų laikmenose kaupiamą skaitmeninę informaciją, taip pat elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtintas „Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 7 punkte numatyta, kad visos programinės, vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis, todėl privaloma pateikti minėtų laikmenų įsigijimo apskaitos dokumentą, kurį privalo pardavėjas išduoti pirkėjui paprašius. Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ryšio, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją. Nepriklausomai ar kompiuterio darbo istorija buvo naikinama su tam skirta programine įranga ar rankiniu būdu, bet tai atlikta be administracijos raštiško sutikimo prieš tai neatlikus kompiuterio darbo istorijos patikrinimo – prilygsta programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją turėjimui. Informacija esanti laikmenoje negali būti smurtą ar žiaurumą propaguojančio ar pornografinio turinio. Televizoriai turi būti be išmaniosios televizijos (Smart tv) funkcijų. Teismas iš 2022 m. kovo 7 d. pažymos Nr. 43-3397 nustatė, kad 2022 m. kovo 7 d. patikrinus pareiškėjo asmeniniuose daiktuose esantį Mp3 grotuvą „San Disk“ Clip Zip buvo nustatyta, kad jame yra įmontuotas diktofonas, kuris veikia ir yra galimybė daryti garso įrašus, todėl pagrįstai konstatuota, kad, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, pareiškėjas minėtu prietaisu negali naudotis.
13. Teismas pareiškėjo argumentus dėl iš jo paimtų kryžiaus ir žvakės atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada ir kokiomis aplinkybėmis iš jo buvo paimti minėti daiktai, dėl šių aplinkybių pareiškėjas skundų neteikė. Nustatyta, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. kratų metu iš pareiškėjo nebuvo paimti minėti daiktai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, be to, nėra nei vienos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl sprendė, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas.
III.
14. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad buvo priimtas šabloniškas, mechaniškas ir teisiškai neargumentuotas teismo sprendimas, neatsižvelgus į tai, jog buvo apribota pareiškėjo pasirinkimo laisvė ir teisė į religiją. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime nėra motyvų, nurodomos tik beprasmės frazės, jis yra neišsamus ir prieštaringas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant tokio pobūdžio pažeidimams neturtinė žala turi būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją. Be to, nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, argumentų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir jį panaikinti. Visa, su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuri buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti piežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) administracijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos Pravieniškių PN-AK ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teigia, kad buvo priimtas šabloniškas, neišsamus ir teisiškai neargumentuotas, prieštaringas teismo sprendimas, neatsižvelgta į tai, jog buvo apribota pareiškėjo pasirinkimo laisvė ir teisės į religiją. Nepagrįstai reikalaujama iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A₈₂₂-1321/2013 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
24. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).
25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad byla pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau antrą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. TA-305-602/2023 grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pripažinęs pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl aplinkybių, susijusių su religinių apeigų užtikrinimu, radijo taško nebuvimu ir kt. neišsamumo, ir pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo šių bylos aplinkybių vertinimo.
26. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.
28. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, bei priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta įrodymų visuma buvo pakankama bylai tinkamai išnagrinėti ir sprendimui priimti.
29. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nagrinėjamu atveju būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos), todėl valstybei nekilo civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti pareiškėjo tariamai patirtą neturtinę žalą.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.