Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, D. P. (D. P.), uždaroji akcinė bendrovė „GAIA TRADING“ (išieškotojai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Antstolis 2021 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Antstolis nurodo, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eB2-1775-467/2021 dėl skolų (bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojų D. P. (D. P.) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GAIA TRADING“ naudai.

7. Pažymi, kad vykdant išieškojimą areštuotas skolininkui R. M. priklausantis turtas: ½ dalis buto su rūsiu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o skundžiama 2021 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-21-241-16575 buvo paskirta skolininkui priklausančio areštuoto turto ekspertizė.

8. Teigia, kad skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos priverstinio vykdymo priemonės ir skola išieškoma priverstinai; viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių.

9. Antstolis pažymi, kad ekspertų nurodyta preliminari turto vertinimo kaina yra 115 Eur; skolos su vykdymo išlaidomis suma sudaro 5 224,06 Eur, taigi skola, lyginant su esamu skolos dydžiu, padidės santykinai mažai.

10. Be to, antstolis nurodo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog skolininkas turi galimybę susimokėti skolas su vykdymo išlaidomis per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

11. Antstolis sutinka, kad Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. eB2-1774-467/2021, kuri įsiteisėjo 2021 m. birželio 17 d., kasacinio skundo padavimo terminas pagal CPK 345 straipsnio 1 dalį nėra suėjęs, tačiau teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vadovaujantis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo sprendimo privalomumo principu teismo sprendimas turi būti vykdomas. Be to, kasacinės instancijos teismui priėmus skolininkui palankų sprendimą neatima skolininkui teisės reikalauti grąžinti regreso tvarka kitai šaliai sumokėtas bylinėjimosi išlaidas ar kitus teisminio proceso metu patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

12. Galiausiai antstolis pažymi, kad CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Taigi, skolininkas, siekdamas, kad išieškotina suma nedidėtų dėl papildomų procesinių veiksmų, gali pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise ir stengtis pačiam ieškoti areštuoto turto pirkėjo ir bandyti parduoti jam priklausantį turtą.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. spalio 5 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

14. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

15. Teisme 2021 m. rugsėjo 28 d. gauti pareiškėjo R. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodo, kad viešajame registre yra įregistruota, jog butas yra šeimos turtas, todėl antstolis neturi teisės įpareigoti pareiškėją sudaryti sąlygas apžiūrėti vertinamą turtą prieš tai negavęs bendraturčio (sutuoktinės) sutikimo, kuri tokio sutikimo nedavė.

16. Pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. atsisakė priimti.

17. Pareiškėjas taip pat aiškina, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. atliko 1 120 Eur mokėjimą antstoliui; 2021 m. rugsėjo 23 d. gavo antstolio Daliaus Traigio padėjėjos pranešimą, jog pareiškėjo skolos likutis sudaro 3 947,12 Eur. Anot pareiškėjo, jis su šeima gyvena vieninteliame šeimos būste ir iš jo išieškotina suma, kartu su visomis vykdymo išlaidomis, yra mažesnė nei 4 000 Eur, todėl išieškojimas yra negalimas, bei antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turtui, į kurį išieškojimas nebegali būti nukreipiamas, vadovaujantis CPK 663 straipsnio 3 dalimi, naikintinas.

Skundas netenkintinas.

18. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

19. Iš byloje pateiktų ir vykdomųjų bylų Nr. 0241/21/00860 bei Nr. 0241/21/00865 duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. vykdomuosius raštus, priimtus civilinėje byloje Nr. eB2-1775-467/2021, dėl tam tikrų sumų išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojų D. P. ir UAB „GAIA TRADING“ naudai.

20. Antstolis 2021 m. liepos 1 d. (vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00860) ir 2021 m. liepos 23 d. (vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00865) turto arešto aktais areštavo skolininkui priklausantį turtą – ¾ dalis buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini).

21. Taip pat iš vykdomosios bylos Nr. 0241/21/00860 medžiagos nustatyta, kad antstolio 2021 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-21-241-16575 buvo paskirta skolininkui priklausančio areštuoto turto (½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini)) ekspertizė; ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti pavesta atlikti UAB „Finance Property“.

22. Pagal CPK 664 straipsnį, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).

23. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas gali išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui CPK 663 straipsnio 1 dalyje išvardintų įrodymų ar paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškoma suma ir vykdymo išlaidos. CPK 663 straipsnio 1 dalis iš esmės yra skirta apsaugoti skolininko interesus, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, apibrėžia skolininko ir kreditoriaus interesų balansą, tačiau jos taikymo pagrindimui turi būti pateikti objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio priimtu patvarkymu, nurodo, kad patvarkymas dėl ½ dalies buto pardavimo iš varžytynių prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams, nes antstolio išieškoma skola yra 4 540,21 Eur, o paskirtoji ekspertizė galutinį skolos dydį su vykdymo išlaidomis padidins 10-20 proc. Taip pat pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. atliko 1 120 Eur mokėjimą antstoliui; 2021 m. rugsėjo 23 d. gavo antstolio Daliaus Traigio padėjėjos pranešimą, jog pareiškėjo skolos likutis sudaro 3 947,12 Eur, todėl iš jo išieškotina suma, kartu su visomis vykdymo išlaidomis, yra mažesnė nei 4 000 Eur.

25. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/21/00860 medžiagos nustatyta, kad antstolis kreipėsi į ne vieną įmonę dėl turto vertinimo. Antstolis iš visų įmonių, kurios pateikė kainą dėl turto vertinimo, išsirinko įmonę, kuri pasiūlė pigiausią variantą – 115 Eur. Nustatyta, kad skolos su vykdymo išlaidomis suma patvarkymo priėmimo dieną sudarė 5 224,06 Eur, taigi skola, lyginant su nurodytu skolos dydžiu, padidėtų santykinai mažai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio 30 d.; tuo metu skolos ir vykdymo išlaidų dydis, kaip minėta, buvo 5 224,06 Eur (ši informacija nurodoma antstolio Daliaus Traigio 2021 m. rugsėjo 6 d. el. laiške) ir patvarkymo priėmimo dieną viršijo 4 000 Eur, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su negalimumu nukreipti išieškojimą į nurodytą turtą, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, vertinami antstolio veiksmai jų atlikimo metu (o ne skundo nagrinėjimo metu).

26. Anot pareiškėjo, jis su šeima gyvena vieninteliame šeimos būste, todėl išieškojimas yra negalimas. Nei vykdomojoje byloje, nei pateiktame skunde pareiškėjas (skolininkas) nepateikė antstoliui ar teismui įrodymų, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis ir/ar aštuoniolika mėnesių kaip tai numato CPK 663 straipsnio 1 dalis. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/21/00860 medžiagos nustatyta, kad pirmesnės eilės skolininkui priklausančio turto – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokų, neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (gaunamos lėšos per mėnesį yra apie 250 Eur, todėl antstolis, įvertinęs sprendimo vykdymo galimybes ir besilaikydamas CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, išieškojimą pagrįstai nukreipė į areštuotą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos, bent jau skundžiamo patvarkymo priėmimo metu, negalėjo būti išieškotos per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (tokių duomenų pareiškėjas antstoliui nepateikė), antstolis teisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gyvenamąjį būstą (jo dalį).

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio priimtu patvarkymu, taip pat nurodo, kad viešajame registre yra įregistruota, kad butas yra šeimos turtas, todėl antstolis neturi teisės įpareigoti pareiškėją sudaryti sąlygas apžiūrėti vertinamą turtą prieš tai negavęs bendraturčio (sutuoktinės) sutikimo, kuri tokio sutikimo nedavė.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.84 straipsnio 4 dalis nustato, jog skolininkas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis šeimos turto teisinį statusą tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad butas, esantis adresu priklauso R. M. (½ dalis buto pareiškėjui priklauso pagal 2005 m. birželio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-5562 ir 2018 m. balandžio 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4003; ½ dalis buto pareiškėjui priklauso pagal 1997 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-2881). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Registro centro išraše nėra įregistruota juridinio fakto, jog minėtas butas yra šeimos turtas, ½ dalis buto įregistruota kaip asmeninė R. M. nuosavybė (ta dalis, kuri įgyta pagal paveldėjimus); tikėtina, kad iš šios dalies antstolis ir vykdys išieškojimą (iš vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00860 esančio antstolio padėjėjos el. laiško nustatyta, kad skolos išieškojimas bus nukreiptas į ½ dalį buto). Be to, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, kaip minėta, duomenų, jog turtas būtų pripažintas šeimos turtu, nėra; priešingai, ½ dalis buto įregistruota kaip asmeninė R. M. nuosavybė (ta dalis, kuri įgyta pagal paveldėjimus). Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

29. Pareiškėjas savo nesutikimą su antstolio priimtu patvarkymu grindžia ir tuo, kad teismo nutartis, kurios pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai, įsiteisėjo 2021 m. birželio 17 d., todėl, vadovaujantis CPK 345 straipsnio 1 dalimi, dar nėra pasibaigęs terminas paduoti kasacinį skundą,

30. CPK 626 straipsnyje numatytas baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus. CPK 627 straipsnyje numatytas baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas, kai antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus. Kadangi kasacinio skundo padavimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, taip pat jo priėmimas nagrinėjimui pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai, tai savaime nestabdo ir šio sprendimo vykdymo. Pagal įstatymą teisė sustabdyti kasacine tvarka apskųsto sprendimo vykdymą suteikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 363 straipsnis). Taigi, kasacine tvarka apskųsto teismo sprendimo vykdymo veiksmai negali būti atliekami tik tuo atveju, jei dėl to yra priimtas atitinkamas kasacinio teismo sprendimas. Esant svarbioms aplinkybėms teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius antstoliui apie tai pranešti, o antstolis atitinkamą patvarkymą privalo nedelsdamas priimti tik po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo sustabdymą (CPK 625 straipsnio 2 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-55-3-00629-2020-6, atsisakė priimti pareiškėjo R. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties (šias aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas savo rašytiniuose paaiškinimuose). Taip pat teismas nenustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų priėmęs atitinkamus sprendimus dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, t. y. antstolis neturėjo pagrindo stabdyti vykdomo išieškojimo.

32. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

33. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Dalius Traigys nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

34. Skundo netenkinus, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundo dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.