- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- ATP-181-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02720-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- P. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. 2014 m. liepos 8 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 8 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,48 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti (šios teisės nėra įgijęs), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 529 su papildoma lentele Nr. 810, 838, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas Nr. 529, 810, 838. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132, 234 punktų reikalavimus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. L. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. – 1158 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo; pagal ATPK 127 str. 3 d. – 1448 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobaudą – 1448 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Šalies argumentai
P. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Su skundžiamu nutarimu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka ir mano, kad teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino esmines bylos aplinkybes bei liudytojų parodymus. Teismas liudytojų parodymams nepagrįstai suteikė prioritetą prieš administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teisinančius parodymus, nepašalino buvusių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei paskyrė neadekvačią administracinę nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus, kurių jis nepadarė ir neturėjo galimybės padaryti. Liudytojos D. C. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir vertintini kritiškai. Abejoja, kad liudytoja, būdama 61 m., galėjo matyti ir įsidėmėti eismo įvykį sukėlusį automobilio vairuotoją, kuris nebuvo išlipęs iš automobilio ir nustatyti, kad vairuotojas buvo neblaivus. Nesutinka su teismo išvada, jog eismo įvykį mačiusių D. C. ir E. D. bei į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų M. S. ir N. R. nurodytos faktinės aplinkybės dėl eismo įvykio laiko yra netikslios, jomis remtis teismui nėra pagrindo, nes pranešimas apie eismo įvykį buvo gautas apie 17.53 val. Apeliantas teigia, kad minėti liudytojai vienodai nurodė, kad eismo įvykis įvyko 17 val. Apeliantas teigia, kad tą dieną dirbo Nidoje iki 17 val., ir apie 18 val. keltu persikėlė iš Smiltynės į Klaipėdą. Kartu su bendradarbiu D. V. ėjo miesto link ir buvo sulaikytas netoli garažų. Teigia, kad nebūtų galėjęs atsidurti eismo įvykio vietoje 17.53 val., nes keltas, kuriuo tą dieną persikėlė į Klaipėdą, 17.53 val. išplaukė iš Smiltynės. Prie (duomenys neskelbtini) yra įrengtos vaizdo kameros, kurios turėjo užfiksuoti neva apelianto sukeltą eismo įvykį, tačiau vaizdo kameros įvykio neužfiksavo, ir byloje esantys prieštaravimai dėl eismo įvykio laiko nebuvo pašalinti. Teismas neįvertino aplinkybių, kad apeliantas niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, automobilio, nemoka vairuoti transporto priemones. Tai patvirtina liudytojai E. J., S. K., M. K., R. B., E. R. ir J. G.. Pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų: kaip tuo pačiu laiku galėjo būti su kolegomis kelte ir su visiškai nepažįstama moterimi automobilyje už 1,2 km, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje; dėl kokių priežasčių galėjo vairuoti automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavimo įgūdžių ir dar apgirtęs nuo alaus; jeigu nustatyta, kad iš kelto išlipo ir miesto link ėjo kartu su D. V., su kuriuo prie garažų buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kur tuomet buvo kolega, kai apeliantas neva kartu su automobilyje buvusia G. S. sukėlė eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino ar „Mercedes Benz“ automobiliu 2014 m. liepos 8 d. nesinaudojo automobilio ankstesnio savininko V. V. sūnus L. V.. Be to, nors G. S. patvirtino, jog buvo eismo įvykio vietoje, liudytoja D. C. nurodė, kad G. S. yra ne tas pats asmuo, kuris buvo eismo įvykio vietoje. Todėl ir atpažindama apeliantą D. C. galėjo suklysti. Teismas visiškai nesiaiškino, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo parduotas automobilis „Mercedes Benz“. Apeliantas teigia, kad teismas neištyrė visų nurodytų aplinkybių, papildomai neapklausė prieštaringus parodymus davusių liudytojų, visiškai netyrė liudytojos D. C. parodymų prieštaringumo, nekvietė duoti parodymus E. D., tačiau nepaisant visų šių aplinkybių vis tiek padarė nepagrįstą išvadą, jog D. C. nurodytos faktinės aplinkybės yra nuoseklios ir pakankamos paneigti apelianto ir D. V. paaiškinimus, bei teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad įvykio metu automobilį vairavo apeliantas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo P. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimą, nes byla išnagrinėta pilnai įvertinus visas įvykio aplinkybes. P. L. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs, vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Įrodymai, kad P. L. padarė nurodytą pažeidimą, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 257 str. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliantas P. L. neprisipažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 3 d., nes neturi teisės vairuoti transporto priemones, nemoka vairuoti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje surinktais įrodymais: liudytojų G. S., D. C., N. R., E. J., S. K., M. K., R. B., E. R. ir J. G. paaiškinimais. Liudytoja G. S. paaiškino, kad iškvietė taksi vairuotoją, perstatyti automobilį į kitą vietą. Taksi vairuotojas atsitrenkė į kelio ženklą, po to nuvažiavo link garažų, paliko automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Taksi vairuotojo atpažinti negali, neatsimena kaip jis atrodė (b. l. 11, 44-45). Liudytoja D. C. paaiškino, kad išgirdusi triukšmą, išėjo į lauką ir pamatė nuverstą kelio ženklo stulpą. Į stulpą buvo atsirėmęs automobilis „Mercedes Benz“. Prie automobilio esanti moteris bandė pakelti stulpą. Vairuotojas sėdėjo automobilyje. Ji veidus gerai įžiūrėjo, nes priėjo prie automobilio 10 m atstumu, automobilio langas buvo atidarytas (b. l. 45). Patrulis N. R. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad netoli automobilio pastebėjo neblaivius vaikinus P. L. ir D. V.. Liudytojos D. C. ir E. D. atpažino, kad P. L. vairavo automobilį (b. l. 14, 105). Liudytojai E. J., S. K., M. K., R. B., E. R. ir J. G. patvirtino, jog P. L. su jais įvykio dieną dirbo Nidoje. Darbus baigė 17 val. Keltu kėlėsi į Klaipėdą 18 val. P. L. neturi automobilio, neturi teisių (b. l. 66-67). Liudytojas D. V. teigė, kad iki 17 val. dirbo kartu su P. L. Nidoje. Keltu persikėlė į Klaipėdą, nusipirko cigarečių ir (duomenys neskelbtini) rajone sustojo parūkyti. Prie jų privažiavo policija ir nuvežė į policijos komisariatą (b. l. 66). P. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. liepos 8 d. dirbo Nidoje, darbą baigė 17 val. Apie 18 val. persikėlė į Klaipėdą ir nusipirko cigarečių. Prie garažų stovėjo su D. V. ir rūkė, kai prie jų priėjo pareigūnai. Pareigūnai klausė ar jie vairavo automobilį. Jie atsakė, kad nevairavo (b. l. 104-105).
Kaip matyti, P. L. teigė, kad nevairavo automobilio ir nepadarė jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų. Nors liudytoja D. C. atpažino P. L. kaip asmenį įvykio dieną vairavusi automobilį „Mercedes Benz“, tačiau teigė, kad G. S. nebuvo įvykio metu. Tuo tarpu G. S. paaiškino, kad ji kartu su taksi vairuotoju, kuris vairavo jos automobilį „Mercedes Benz“ buvo įvykio vietoje ir iš ten pasišalino. Tačiau negalėjo pasakyti ar taksi vairuotojas buvo P. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 14/09-12 pranešė, kad 2014 m. liepos 8 d., nuo 8.00 val. iki 17.00 val. darbuotojas P. L. kartu su kolegomis D. V., J. G., R. R., M. K., R. B., D. N., E. J., S. K. ir J. D. dirbo objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53). P. L. ir su juo dirbę kolegos nurodė, kad darbus baigė 17 val., tačiau keltu į Klaipėdą kėlėsi tik apie 18 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius 2015 m. sausio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog pranešimas apie eismo įvykį gautas apie 17.53 val. (b. l. 115). Nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog eismo įvykis įvyko gerokai vėliau, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniame pranešime, tačiau P. L. neturėjo galimybės įvykio dieną spėti persikelti keltu į Klaipėdą ir (duomenys neskelbtini) gatvėje padaryti jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų P. L. paaiškinimus. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visas abejones traktuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta P. L. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, dėl to administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. L. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.