Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo P. L. pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L. nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 8 d., apie 17.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz 200“, valst. Nr. CGZ109, būdamas neblaivus (nustatytas 0,48 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti (šios teisės nėra įgijęs), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 529 su papildoma lentele Nr. 810, 838, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas Nr. 529, 810, 838. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132, 234 punktų reikalavimus, tai yra padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl tinkamo pažeidimo subjekto nustatymo.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2014 m. liepos 21 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis patrulis M. S. surašė P. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 3 d., kadangi P. L. pažeidė KET 9, 14, 132, 234 punktų reikalavimus. 2014-07-21 surašant N. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą P. L. protokole pasirašyti atsisakė ( b. l. 4).

Teismo posėdyje P. L. su pažeidimais nesutiko, paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo Nidos mieste, savo darbo vietoje, kur dirba UAB „XXX“ pagalbiniu darbininku. Iš Nidos išvyko apie 17.00 val. Jis nėra automobilio „Mercedes- Benz 200“, valst. Nr. CGZ109, savininkas. V. V. nepažįsta. Be jokio paaiškinimo Minijos g. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tuo metu buvo su draugu D. V., rūkė, buvo išgėręs du butelius alaus. Policijos pareigūnai patikrino jų girtumą, nustatytas 0,48 prom. girtumas. Su pareigūnais buvo automobilio „Mercedes-Benz“ savininkė (b. l. 30). Analogiškas aplinkybes P. L. nurodė 2014-07-09 paaiškinime (b. l. 16).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. S. parodė, kad prieš tris mėnesius sugyventinis S. B. padovanojo jai automobilį „Mercedes-Benz“. Pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir šio automobilio nevairavo. Norėjo automobilį pastatyti prie brolio gyvenamojo namo Gėlių g., iškvietė taksi automobilį ir taksi vairuotojo paprašė perstatyti automobilį. Ji savo automobiliu važiavo su taksi vairuotoju, vairuodamas jis netyčia išvertė kelio ženklo stulpą. Pastatęs jos automobilį taksi vairuotojas išvažiavo, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir paėmė jos automobilį. Kadangi taksi paslaugas teikiančiai įmonei skambino nepažįstami asmenys, taksi įmonės pavadinimo, telefono numerio ji nurodyti negali. S. B. automobilį nusipirko iš V. V.. Administracinėn atsakomybėn traukiamo P. L. ji nepažįsta, salėje sėdintis asmuo P. L. jai nematytas ( b. l. 44–45).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. C. parodė, kad 2014 m. liepos 8 d. dirbo Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre, išgirdo triukšmą, išėjusi į lauką pamatė nuverstą kelio ženklo stulpą, į stulpą priekiu buvo atsirėmęs automobilis „Mercedes-Benz“ modelio. Prie automobilio esanti moteris bandė pakelti stulpą, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo tamsaus gymio vaikinas, užsidėjęs akinius, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas P. L.. Po to vaikinas su ta moterimi stūmė automobilį, kėlė ženklą, bandė taisyti automobilio buferį. Ženklas nuvirto. Ji sakė jiems, kad nepabėgtų, tačiau moteris su vaikinu nuvažiavo Alyvų g. Ji užsirašė automobilio valstybinius numerius, modelį ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai atvežė atpažinti asmenis, pradžioje atvežė šviesų vaikiną, buvo ne tas, vėliau atvežė du vaikinus, iš kurio ji atpažino P. L., jis buvo tamsaus gymio, atpažino jį pagal nosies formą, profilį, ji gerai matė. Įvykio metu buvo apgadintas Darbo rinkos mokymo centrui priklausantis kelio ženklas. Jai atrodė, kad „Mercedes-Benz“ automobilio vairuotojas buvo neblaivus. Moteris, kuri buvo įvykio vietoje, yra ne ta, kuri sėdi salėje, ji nebuvo romų tautybės, kalbėjo lietuviškai. Pykčio apkalbėti P. L. neturėjo (b. l. 45). Paaiškinime D. C. nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina jos parodymus, duotus apylinkės teisme, išskyrus tai, kad paaiškinime nenurodė, kad vaikinas kartu su moterimi kėlė ženklą, stūmė automobilį ir taisė automobilio buferį (b. l. 17).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo P. L. nepažįsta. Automobiliu „Mercedes-Benz 200“, valst. Nr. CGZ109, naudojosi jo sūnus L. V., 2014 m. liepos 8 d. sūnus dirbo Šermukšnių gatvėje, automobilis stovėjo šalia jo darbo vietos, sūnus pasakė, kad kažkas atsitrenkė į automobilį ir iš įvykio vietos pabėgo. Rugpjūčio mėnesį šį automobilį pardavė (b. l. 65).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad naudojosi tėvui V. V. priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz 200“, valst. Nr. CGZ109. 2014 m. liepos 8 d. jis dirbo Šermukšnių g., statomas automobilis kliudė jo automobilį ir nuvažiavo. Liepos 8 d. tik jis galėjo naudotis šiuo automobiliu. Jis nuėjęs apie tai pranešė policijai, automobilį pardavė po 2–3 savaičių po įvykio. Liepos mėnesį automobilį pardavė romų tautybės kaimynui N. B.. Administracinėn atsakomybėn traukiamo P. L. nepažįsta (b. l. 65).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad P. L. yra jo bendradarbis, kartu dirba UAB „XXX“. 2014 m. liepos 8 d. kartu dirbo Nidos m., buvusio viešbučio teritorijoje. Darbus baigė 17.00 val., keltu persikėlė į Klaipėdą, su P. L. nusipirko cigarečių, Gandrališkių rajone sustojo parūkyti, gėrė alų. Prie jų privažiavo policijos pareigūnų ekipažas, įsodino į tarnybinį automobilį, nuvežė į policijos komisariatą, parodė juos kažkam atpažinti. Policijos pareigūnai jam su P. L. rodė „Mercedes-Benz“ modelio automobilį, sakė, kad jie neva nuvertė stulpą. P. L. neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilio vairuoti nemoka. Su P. L. keltu persikėlė į Klaipėdą apie 18.00 val., policijos pareigūnai juos sulaikė 18.20 val.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. J. parodė, kad dirba UAB „XXX“. 2014 m. liepos 8 d. dirbo Nidos m. P. L. taip pat dirbo. Darbus baigė 16.50 val. Iš Nidos m. išvažiuoja 17.05 val., prie kelto atvažiuoja 17.40 val., keltas plaukia iki 17.50 val., o Klaipėdoje darbuotojai būna 18.00 val. P. L. automobilio neturi, vairuotojo pažymėjimo neturi. 2014 m. liepos 8 d. P. L. nuo keltu nuėjo su D. V. (b. l. 66).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad 2014 m. liepos 8 d. dirbo UAB „XXX“ Nidos m. P. L. taip pat dirbo. Darbus baigė 17.00 val., 18.00 val. persikėlė keltu. Iki kelto darbuotojus veža užsakytas autobusas. P. L. vairuotojo pažymėjimo ir automobilio neturi, nuo kelto namo eina pėsčias. Darbo metu P. L. alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 66).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad dirba UAB „XXX“. 2014 m. liepos 8 d. kartu su P. L. dirbo Nidos m. Prie kelto nuvažiavo 18.00 val. Važiuojant autobusu prie kelto P. L. sėdėjo šalia jo. Klaipėdoje P. L. nuėjo kartu su D. V.. Autobuse ir kelte P. L. alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 67).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad 2014 m. liepos 8 d. dirbo kartu su P. L.. Kitą dieną atvykęs į darbą P. L. papasakojo apie eismo įvykį, pasakė, kad buvo neteisingai apkaltintas sukėlęs avariją. Nidos m. dirbo visą vasarą. Pasibaigus darbui į Klaipėdos m. persikelia 18.00 val. (b. l. 67).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu P. L., pasibaigus darbo valandoms kartu važiavo į keltą. Į Klaipėdą persikėlė po 18.00 val. P. L. vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilio vairuoti nemoka (b. l. 66).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad 2014-07-08 su P. L. dirbo Nidos m. Darbą baigė 17.00 val. Prie kelto nuvažiavo 17.50 val. Kitą dieną P. L. papasakojo, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir neteisingai apkaltintas padarius eismo įvykį. P. L. transporto priemonių nevairuoja (b. l. 67).

Liudytojas J. G. parodė, kad 2014 m. liepos 8 d. kartu su P. L. dirbo Nidos m. Prie kelto nuvažiavo 17.50 val., Klaipėdoje buvo 18.05 val. Kitą dieną P. L. papasakojo, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir neteisingai apkaltintas padarius eismo įvykį (b. l. 67).

UAB „XXX“ direktoriaus pavaduotojas A. S. 2014 m. rugsėjo 12 d. rašte nurodė, kad P. L. dirba UAB „XXX“ nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. pagalbiniu darbininku. 2014 m. liepos 8 d., nuo 8.00 val. iki 17.00 val., (pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 13.00 val.) darbuotojas P. L. kartu su kolegomis D. V., J. G., R. R., M. K., R. B., D. N., E. J., S. K. ir J. D. dirbo objekte, adresu Pamario g. l/Naglių g. 31, Neringa (b. l. 53).

Policijos pareigūnas M. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014 m. liepos 8 d. gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, Alyvų g. 16, sukeltas eismo įvykis, automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. CGZ109, atsitrenkė ir nulaužė kelio ženklą, iš įvykio vietos pasišalino. Policijos ekipažas „Pumai4“ surado minėtą transporto priemonę ties Gėlių g. garažu, automobilyje sėdėjo du vyrai ir moteris, kaip vėliau nustatyta, P. L., D. V. ir G. S.. Eismo įvykio liudytojai nurodė, kad automobilį „Mercedes-Benz“ vairavo P. L.. P. L. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. P. L. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 5).

Policijos pareigūnas N. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014 m. liepos 8 d. gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, Alyvų g. 16, sukeltas eismo įvykis, automobilis „Mercedes- Benz“, valst. Nr. CGZ109, atsitrenkė ir nulaužė kelio ženklą, iš įvykio vietos pasišalino. Apie įvykį pranešė D. C.. Įvykį sukėlęs automobilis buvo pastebėtas esančiame garažų masyve. Netoliese pastebėjo du neblaivius vaikinus P. L. ir D. V.. Įvykio liudytojai atpažino P. L. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Mercedes-Benz“. Minėtame automobilyje įvykio metu taip pat buvo G. S. (b. l. 14).

Apygardos teismas susipažinęs su visais byloje esančiais įrodymais mano, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai ir išreikštos abejonės dėl to, ar P. L. vairavo automobilį ir sukėlęs autoįvykį pasišalino iš įvykio vietos, yra pagrįstos. Aplinkybės, kada pareigūnai gavo pranešimą, po kiek laiko atvyko į įvykio vietą, po kiek laiko surado ir nustatė asmenis, galbūt važiavusius automobiliu, niekuo nepatvirtintos ir maža to, jos yra prieštaraujančios surinktiems įrodymams. Be to, visiškai neišsiaiškinta, ar iš tikro tuo automobiliu tą dieną tikrai nesinaudojo automobilio ankstesnio savininko sūnus L. V., kuris parodymuose nurodo apie kito automobilio sukeltą autoįvykį ir pasišalinimą iš įvykio vietos būtent tą pačią dieną, o vėliau vėl nurodo, kad automobilis tą dieną jau buvo parduotas. Taip pat daug abejonių apygardos teismui kelia ne tik vairavęs transporto priemonę asmuo, bet ir moteris, kuri sėdėjo šalia, nes, kaip nurodo liudytoja D. C., moteris, sėdinti salėje, tai yra G. S., yra ne tas pats asmuo, kuris buvo įvykio vietoje. Atsižvelgdamas į šias nurodytas ir kitas aplinkybes, apygardos teismas mano, kad būtina atlikti išsamų tyrimą siekiant išsiaiškinti tikslias įvykio aplinkybes ir nustatyti asmenis, dalyvavusius sukeltame autoįvykyje, dėl kurių neišsiaiškinta ir jos nepatikrintos pirmosios instancijos teisme.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.