Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2021-06-09 · Administracinė byla Nr. eA-1868-415/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
eA-1868-415/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03403-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
V. J. M.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1868-415/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03403-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 15.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. J. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-1675-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.

2. V. J. M. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Tarnybą ir prašė patikrinti žemės naudojimo teisėtumą bei sustabdyti neteisėtą įvažiavimo platinimą, siekiant užgrobti grąžintiną žemę, o ne prašė atkurti nuosavybės teises į ją. Pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, Sprendime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, o išvados nėra pagrįstos teisiniais argumentais.

3. V. J. M. pažymėjo, kad Tarnyba, norėdama iškreipti jo prašymo turinį, nesant tam pagrindo, nurodė, jog administracinėje byloje Nr. I-69-386/2019 jau yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties. V. J. M. teigė, kad šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas klausimas, ar natūra grąžintina žemė naudojama neteisėtai. Nurodė, kad jis atsakovo prašė pagal kompetenciją patikrinti, ar laisvoje valstybinėje žemėje nėra be teritorijų planavimo ir kitų būtinų dokumentų pastatytų statinių ir ar nėra pažeidžiamas valstybinės žemės naudojimas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 23 d. pasitikėjimo linija kreipėsi į Tarnybą dėl neteisėto žemės naudojimo ir 2019 m. birželio 17 d. gavo atsakymą, kad prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi jis nėra pasirašytas elektroniniu parašu; šiame atsakyme nebuvo nurodyta, kad žemės naudojimas jau buvo patikrintas ir buvo surašytas patikrinimo aktas. V. J. M. 2019 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, kuris ginčijamame 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendime atsakė, jog prašymas buvo išnagrinėtas apie tai jam nepranešus ir 2019 m. gegužės mėnesį surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punkte, jis nebuvo pakviestas į žemės naudojimo patikrinimą ir dalyvavo tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sušauktame patikrinime, į kurį buvo pakviestas ir Tarnybos Palangos skyriaus atstovas. Apie Tarnybos Palangos skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 16ŽN-21-(14.16.73.) (toliau – Patikrinimo aktas) surašymą pareiškėjui taip pat nebuvo pranešta, todėl jis negalėjo pateikti pastabų ir dokumentų, o Patikrinimo aktą gavo tik 2019 m. rugsėjo 25 d. V. J. M. akcentavo, kad Patikrinimo akte yra nurodyta, jog patikrinimo pagrindas – 2019 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 16GA-31-(9.7), o ne 2019 m. balandžio 24 d. Inspekcijos kvietimas Nr. 2D-5520(16.2), todėl jam nėra aišku, koks patikrinimas buvo atliekamas. Teigė, kad jeigu būtų gavęs Patikrinimo aktą, 2019 m. rugpjūčio 4 d. rašte būtų nurodęs, jog Patikrinimo akte nėra užfiksuotos reikšmingos aplinkybės – seno įvažiavimo plotis (2,85 m), nes tik palyginus seno įvažiavimo plotį su naujai paklota 5 m danga, galima suprasti, jog įvažiavimas išplečiamas beveik dvigubai, ar šiam išplėtimui statytojas turi žemės savininko, t. y. Tarnybos, sutikimą ir panašiai. V. J. M. taip pat nebuvo aišku, kokiais duomenimis remiantis, Patikrinimo akte yra nurodyta, kad tai vienintelis patekimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, toks teiginys parodo neobjektyvumą ir visišką nesiskaitymą su realiai egzistuojančiais faktais.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje pareiškėjas V. J. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad be ginčo kelio yra ir kitų privažiavimų į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jam nuosavybės teise grąžintinoje žemėje nėra būtina nustatyti kelio servitutą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad V. J. M. 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai, o vien tai, kad atlikus žemės naudojimo kontrolę nebuvo nustatyti pažeidimai, ir toks rezultatas pareiškėjo netenkina, savaime nesudaro pagrindo naikinti Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-1675-(7.5.) ir šią instituciją įpareigoti prašymą išnagrinėti iš naujo, t. y. faktinę situaciją įvertinti kitaip.

9. Atsakovas pažymėjo, kad V. J. M. pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-655-676/2005 turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) pietvakarių kampe (toliau – ir ginčo teritorija) šiuo metu projektuojamą valstybinės natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Nurodė, kad per ginčo teritoriją, kurioje grąžinimui natūra pareiškėjui projektuojamas žemės sklypas, eina ginčo kelias. Tarnyba akcentavo, kad žemės sklypas grąžinimui natūra ginčo teritorijoje nėra suformuotas, kadangi projektuojant žemės sklypą, tarp V. J. M. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos kilo ginčas (administracinė byla Nr. I-69-386/2019; proceso Nr. 3-63-3-00005-2018-1) dėl minėto kelio, kuris pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius reikalavimus, žemės sklypo plane turi būti išbraižytas kaip 5 m pločio servitutas faktinėje kelio vietoje, tačiau pareiškėjas su tokiais reikalavimais nesutinka.

10. Tarnyba nurodė, kad ginčo kelias valstybinėje žemėje yra fiksuojamas nuo 1995 m. Pažymėjo, kad V. J. M. 2019 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą, kuriame pakartotinai nurodė, jog ginčo kelias savavališkai buvo praplatintas iki 5 m, todėl prašė patikrinti ginčo teritorijos valstybinės žemės naudojimo teisėtumą bei sustabdyti neteisėtą kelio platinimą. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, Sprendime nurodė, kad kelias valstybinėje žemėje egzistuoja nuo senų laikų (tai matyti iš ortofotografinių žemėlapių), tokia aplinkybė taip pat buvo konstatuota Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-69-386/2019 (neįsiteisėjęs), todėl 2019 m. gegužės 2 d. atlikus ginčo teritorijos žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nebuvo nustatyti valstybinės žemės naudojimo pažeidimai. Sprendime atsakovas paaiškino, kad naujai išasfaltuotas ginčo kelias nebuvo naujai įrengtas, o tik suremontuotas ant seno asfalto paklojus naują asfalto dangą ir tokiems remonto darbams valstybinės žemės patikėtinio sutikimo nereikia.

11. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ginčo kelio plotis ir vieta, be kita ko, yra administracinės bylos Nr. I-69-386/2019 teisminio nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, kad Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-69-386/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl jos rašto, kuriame buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjui ginčo teritorijoje projektuojamo natūra gražinamos laisvos žemės sklypo planą, kadangi plane išbraižyto servituto plotis ir vieta neatitinka Palangos miesto savivaldybės administracijos nustatytų reikalavimų, panaikinimo ir 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Aptaręs aktualų teisinį reguliavimą, atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo kelias valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, egzistuoja nuo senų laikų ir yra vienintelis privažiavimas prie tretiesiems asmenims nuosavybės teise valdomų statinių, tiek Tarnybos, tiek Inspekcijos atstovas, dalyvavę žemės naudojimo patikrinime, padarė išvadas, kad ginčo kelio remonto darbai nėra savavališki.

Atsiliepimas

13. Atsakovo nuomone, pareiškėjas su Sprendimu nesutinka galbūt dėl to, kad Tarnyba nenustatė jam palankus juridinio fakto – ginčo kelio savavališkumo. Atsakovas pažymėjo, kad V. J. M. yra tiesiogiai suinteresuotas administracinės bylos Nr. I-69-386/2019 baigtimi, o atsakovo nustatytas valstybinės žemės užgrobimo faktas, t. y. ginčo kelio savavališkumas, galėtų turėti įtakos minėtos bylos baigčiai.

14. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas skunde taip pat kvestionuoja Patikrinimo akte nurodytą patikrinimo pagrindą „2019-04-23 1GPA-31-(9.7.)“; jo nuomone, žemės naudojimo patikrinimas turėjo vykti pagal Inspekcijos 2019 m. balandžio 24 d. kvietimą Nr. 2D-5520(16.2). Atsakovas nurodė, kad Patikrinimo akte nurodytas neplaninio patikrinimo pagrindas yra V. J. M. pranešimo registravimo data bei numeris (Nuostatų 10.1 punktas).

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nors 2019 m. gegužės 2 d. vykusiame žemės naudojimo patikrinime jis dalyvavo, tačiau Patikrinimo aktą gavo tik 2019 m. rugsėjo 25 d., todėl neturėjo galimybės teikti pastabų, kad iki asfaltavimo darbų ginčo kelio plotis buvo 2,85 m. Pakartotinai atkreipė dėmesį, kad ginčo kelio plotis ir vieta yra kitos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl visus įrodymus, susijusius su minėto kelio parametrais, pareiškėjas gali teikti į administracinę bylą Nr. I-69-386/2019. Be to, V. J. M., teigdamas, kad kelio plotis buvo 2,85 m, kartu su prašymu Tarnybai rašytinių duomenų, galinčių pagrįsti tokius teiginius, nepateikė. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo argumentai apie pavėluotai gautą Patikrinimo aktą nėra pakankamas pagrindas Sprendimą pripažinti prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo V. J. M. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. pasitikėjimo linija (registracijos Nr. 1GPA-31-(9.7) Tarnybą informavo, kad Palangoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pietrytiniame kampe pirmas įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) link pastato (duomenys neskelbtini), yra vykdomi statybos darbai, neturint planavimo bei statybą leidžiančio dokumento. V. J. M. prašė sustabdyti neteisėtą valstybinės žemės naudojimą. Tarnybos Palangos skyrius 2019 m. balandžio 24 d. gavo Inspekcijos 2019 m. balandžio 24 d. kvietimą Nr. 2D-5520(16.2) dalyvauti valstybinės žemės naudojimo patikrinime, kuris bus atliekamas 2019 m. gegužės 2 d. pagal Inspekcijoje gautą skundą, reg. Nr. 3D-1150(16.2), dėl galbūt savavališkai tiesiamo asfalto valstybinėje žemėje link pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šis kvietimas taip pat buvo išsiųstas V. J. M. bei Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui. Atsakovas 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 1SPA-15-19.12E) pareiškėją informavo, kad pasitikėjimo linija 2019 m. balandžio 23 d. gavo jo pranešimą dėl galbūt neteisėtai vykdomų statybų valstybinėje žemėje greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jam padėkojo už pilietiškumą ir iniciatyvumą, teikiant informaciją apie galimus pažeidimus bei informavo, kad Tarnybos Palangos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliks jo pranešime nurodytos teritorijos patikrinimą vietoje, o nustatęs pranešime nurodytos teritorijos žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytų pažeidimų požymius, pagal kompetenciją imsis priemonių dėl jų išaiškinimo ir pažeidėjų patraukimo administracinėn atsakomybėn bei pažeidimų pašalinimo arba apie pastebėtus galimus pažeidimus pagal kompetenciją informuos kitas institucijas. Tarnybos Palangos skyrius 2019 m. gegužės 23 d., dalyvaujant V. J. M. bei Klaipėdos departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistei, atliko patikrinimą pagal pareiškėjo pranešimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatė, jog valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iš (duomenys neskelbtini) pusės link žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ant seno asfalto dangos paklota nauja 19 m ilgio ir 5 m pločio asfalto danga, bei pažymėjo, kad tai vienintelis patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). V. J. M. su 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą ir prašė patikrinti žemės naudojimo teisėtumą (duomenys neskelbtini) pietvakarių kampe, bei sustabdyti neteisėtą savavališko įvažiavimo platinimą, siekiant užgrobti grąžintiną žemę. Atsakydamas į šį prašymą, atsakovas priėmė ginčijamą 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-1675-(7.5.).

18. Išsamiai aptaręs pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymo bei Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad iš minėto V. J. M. prašymo matosi, jog jis prašė patikrinti žemės naudojimo teisėtumą Palangoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) pietvakarių kampe bei sustabdyti neteisėtą savavališko įvažiavimo platinimą siekiant užgrobti grąžintiną žemę, tačiau prašyme taip pat nurodė, kad yra savo motinos F. M. teisių į žemę paveldėtojas, ir išdėstė aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, bei teigė nesuprantantis Tarnybos neveikimo, leidžiant laisvą žemę užstatyti ir jos negrąžinti. Įvertinęs pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymo turinį, teismas konstatavo, kad atsakovas, norėdamas išsamiai pasisakyti dėl prašyme išdėstytų aplinkybių, pagrįstai V. J. M. pateiktame atsakyme nurodė aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu. Teismas Sprendime išdėstytų aplinkybių dėl nuosavybės teisių atkūrimo nelaikė netinkamu atsakymu į pareiškėjo prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas nurodė, kad pagrindinis V. J. M. 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymo reikalavimas yra susijęs su galbūt savavališkai tvarkomu keliu (įvažiavimu) prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Sprendime buvo paaiškinta, jog 2019 m. gegužės 2 d. buvo atliekamas patikrinimas vietoje, kurį vykdė Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dalyvaujant Tarnybos Palangos skyriaus atstovui, Palangos miesto savivaldybės atstovui ir pareiškėjui. Atsakovas taip pat nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tvarkomas kelias, kuris jau anksčiau buvo asfaltuotas, yra fiziškai nusidėvėjęs bei duobėtas, todėl patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad atliekami kelio tvarkymo darbai yra priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems nėra privalomi statybą leidžiantys dokumentai bei Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimai. Atsakovas taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nenustatė žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymių, kurių išaiškinimo kompetencija priskirta nagrinėti Tarnybai ir už kuriuos atsakomybė būtų nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, todėl nagrinėjamu atveju kelio (įvažiavimo) tvarkymo darbai, atliekant paprastojo remonto darbus, negali būti vertinami kaip savavališkai atliekami darbai valstybinėje žemėje. Įvertinęs Sprendime išdėstytus argumentus ir aplinkybes, susijusias su ginčo keliu, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba šioje dalyje pareiškėjui atsakė tinkamai; atsakovas, nagrinėdamas V. J. M. prašymą, atliko ginčo kelio patikrinimą vietoje ir nenustatęs žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymių, apie tai išsamiai informavo pareiškėją.

20. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatė, kad Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-69-386/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto, kuriame buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjui ginčo teritorijoje projektuojamo natūra gražinamos laisvos žemės sklypo planą, kadangi plane išbraižyto servituto plotis ir vieta neatitinka Palangos miesto savivaldybės administracijos nustatytų reikalavimų, panaikinimo. Teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi V. J. M. pateikė apeliacinį skundą. Teismas akcentavo, kad minėto teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėjas nesutinka, kad jam natūra gražinamame žemės sklype servitutas būtų 5 m pločio bei nustatytas pagal ginčo kelio faktinę buvimo vietą, kadangi, V. J. M. teigimu, įvažiavimai prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), gali būti projektuojami iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčo kelio, kuris pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimus turi būti servitutinis, plotis ir vieta yra minėtos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir pareiškėjui išaiškino, kad įrodymus, susijusius su ginčo kelio parametrais, jis gali teikti į administracinę bylą Nr. I-69-386/2019. Teismas pažymėjo, kad V. J. M. kartu su prašymu Tarnybai rašytinių duomenų, galinčių pagrįsti jo teiginius, nepateikė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdyje pateikė papildomus įrodymus, kurie nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginču.

21. Teismas pažymėjo, kad V. J. M. argumentai apie pavėluotai gautą Patikrinimo aktą nėra pakankamas pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu.

22. Pacitavęs Nuostatų 10.1 ir 15 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas buvo atliekamas pagal pareiškėjo prašymą, Tarnybos gautą 2019 m. balandžio 23 d., kuriam buvo suteiktas Nr. 1GPA-31-(9.7.), todėl Patikrinimo akte pagrįstai, vadovaujantis Nuostatų 10.1 punktu, patikrinimo pagrindu buvo nurodytas pareiškėjo atsakovui teikto prašymo data ir numeris.

23. Teismas sprendė, kad ginčijamas Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 1SS-1675-(7.5.) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straispnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus atitinka: Sprendime yra aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, akto teisinė argumentacija yra nukreipta į atitinkamas pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes reguliuojančias teisės aktų nuostatas; iš Sprendimo galima suprasti, kokią įtaką ir reikšmę jis turi V. J. M. teisėms bei pareigoms, taip pat yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių suprasti tokio sprendimo priežastis ir teisme efektyviai ginti savo teises, atsakovas tinkamai išnagrinėjo jo prašymą, o Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti.

24. Padaręs išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei buvo priimtais tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas atmetė ir išvestinį V. J. M. skundo reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo tinkamai išnagrinėti jo 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su nagrinėjimo rezultatu, t. y. gauto atsakymo turiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisės į objektyvų ir nešališką prašymo teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėjimą pažeidimą.

III.

25. Pareiškėjas V. J. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi buvo netinkamai įvertinti byloje pateikti įrodymai bei nebuvo įvertinta, kad Tarnyba, nepaisydama patikrinimams nustatytų teisės normų reikalavimų, pažeidė V. J. M. teisę dalyvauti procese (neleido laiku susipažinti su Patikrinimo aktu, pareikšti pastabas ir panašiai), o toks pažeidimas buvo esminis ir dėl to atsakovas padarė neteisingas išvadas.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas jį 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 1SPA-15-19.12E informavo, kad V. J. M. nurodyta teritorija bus patikrinta vietoje ir radus pažeidimus, bus imtasi priemonių. Nesulaukęs jokios informacijos, pareiškėjas 2019 m. (čia ir toliau nurodyti 2020 m. laikytini rašymo apsirikimu) birželio 17 d. elektroniniu paštu adresu: nzt@nzt.lt, kreipėsi į atsakovą ir prašė informuoti apie jo prašymo nagrinėjimo rezultatus bei tos pačios dienos elektroniniu laišku buvo informuotas, kad prašymas nėra pasirašytas elektroniniu parašu ir nebus nagrinėjamas, taip pat buvo pasiūlyta kreiptis iš naujo ir nepranešta, kad jau 2019 m. gegužės 23 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Pareiškėjas teigia, kad šis susirašinėjimas rodo, jog jam apie įvykdytą patikrinimą nebuvo pranešta, taip pat nebuvo pateiktas ir surašytas Patikrinimo aktas, apie kurį, galbūt surašytą atgaline data, sužinojo iš Sprendimo ir išsireikalavo tik 2019 m. rugsėjo 25 d. Akcentuoja, kad teismas šio prie skundo pateikto elektroninio susirašinėjimo su atsakovu nevertino. V. J. M. nurodo, kad Patikrinimo akto turinys ir Sprendime nurodytos aplinkybės nesutampa, o tai patvirtina, jog Tarnyba pagal jai nustatytą kompetenciją ir procedūrą nevykdė žemės naudojimo patikrinimo vietoje, kurio jis prašė 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašyme.

28. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos Palangos skyriaus atstovas dalyvavo Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. vykdomame patikrinime (tai patvirtina Sprendime nurodytos aplinkybės), tačiau ne pats tokį patikrinimą atliko, o procedūros yra skirtingos. Nurodo, kad Patikrinimo akte nurodytame Tarnybos sukviestame patikrinime nedalyvavo, jam nebuvo pranešta, jog toks patikrinimas bus vykdomas ir ar yra vykdomas kartu su kita institucija. V. J. M. nuomone, tai patvirtina jo parašo nebuvimas ant šio akto, taip pat šio akto nepateikimas neva patikrinime dalyvavusiems asmenims. Pareiškėjas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog jis tokiame patikrinime dalyvavo.

Atsiliepimas

29. V. J. M. akcentuoja, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog patikrinimą atliko pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. prašymą, todėl jis turėjo užtikrinti, kad visos procedūros bus atliekamos pagal taisykles, tačiau teismas nevertino, kiek tinkamu įrodymu gali būti pripažintas Patikrinimo aktas, sudarytas ne pagal nustatytą tvarką; teismui užteko to, kad atsakovas tokį dokumentą pateikė.

Šalies argumentai

30. V. J. M. teigia, kad surašant Patikrinimo aktą, ne tik nebuvo laikytasi privalomų procedūrų, bet ir tokio akto turinys neatitiko jam keliamų reikalavimų: prieš patikrinimą nebuvo surinkta visa medžiaga, apie tiriamą objektą (aktualūs teritorijų planavimo dokumentai, kartografinė medžiaga ir kita); Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 14 punktas); nebuvo techninėmis priemonėmis nustatyta tikrinamame objekte esančių statinių, žemės naudmenų, kitų situacijos elementų vieta ir kita (nesudarytos schemos, ar ortofoto nuotraukos, nes minimoje teritorijoje yra savavališkai įrengtas ne vienas privažiavimas) (Taisyklių 17 punktas); nebuvo atlikti visi būtini ir reikalingi veiksmai, kurie galėtų užtikrinti tinkamą situacijos kvalifikavimą (Taisyklių 18 punktas); nebuvo nustatytas senos asfalto dangos plotis; nepažymėta kiek įvažiavimų yra į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); Patikrinimo aktas nebuvo pasirašytas visų patikrinime dalyvavusių asmenų (Taisyklių 27 punktas); nebuvo parengta situacijos schema, fotolentelė su nuotraukų aprašymu, pridėti kiti būtini dokumentai (Taisyklių 28 punktas); per 3 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo Patikrinimo aktas su prie jo pridėtais dokumentais nebuvo užregistruotas (Taisyklių 31 punktas); per 10 darbo dienų nuo patikrinimo patikrinime dalyvavusiems asmenims nebuvo pranešta apie nustatytas aplinkybes ir priimtą sprendimą (Taisyklių 35 punktas).

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad Patikrinimo akte buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys: įrašyti asmenys, kurie nedalyvavo Tarnybos vykdomame patikrinime; akte konstatuotas vienintelis įvažiavimas, esantis prie pastato (duomenys neskelbtini), nors šis pastatas, kaip ir visi prie gatvės esantys pastatai, turi įrengtą įvažiavimą iš gatvės, yra vartai, nuovaža per šaligatvį, atitinkamas gatvės žymėjimas, todėl „remontuojamas“ įvažiavimas yra tik papildomas; akte nurodyta, kad naujai paklotos asfalto dangos plotis iki 5 m, o senoji 2,85 m pločio asfalto danga žymiai siauresnė, nauja danga paklota tik ant dalies įvažiavimo, tai vizualiai akivaizdžiai matoma. Nepaisant to, atsakovas teigė, kad įvažiavimas nebuvo plečiamas. V. J. M. nuomone, atsižvelgus į tai, kad valstybinės žemės naudojimo patikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atliktas, o surašyto Patikrinimo akto turinys neatitinka tikrovės ir prieštarauja dviejų antstolių surašytiems faktinių aplinkybių konstatavimo protokolams, negalima teigti, jog Sprendimas yra teisėtas; netgi galima daryti prielaidą, kad toks aktas buvo surašytas tik po to, kai 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjas papildomai kreipėsi, kadangi nebuvo pateiktas V. J. M., kaip neva patikrinime dalyvavusiam asmeniui. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo 2019 m. balandžio 23 d. prašyme ir 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašyme buvo prašoma patikrinti skirtingus dalykus, tačiau teismas to taip pat nevertino.

32. V. J. M. atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog Tarnyba, nagrinėdama jo prašymą, atliko ginčo kelio patikrinimą vietoje ir nenustačiusi pažeidimų požymių, apie tai išsamiai informavo pareiškėją, tačiau jis 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašyme atsakovui nerašė apie jokius ginčus dėl kelio, o prašė patikrinti dabartinį žemės naudojimo teisėtumą visoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) pietvakarių kampe bei sustabdyti neteisėtą savavališko įvažiavimo platinimą t. y. prašė įvertinti ne tik žemės naudojimą nurodytoje teritorijoje, bet ir aplinkybes, kuriomis valstybinėje žemėje buvo įrengtas savavališkas įvažiavimas, kuris dar ir platinamas. V. J. M. teigia, kad į šiuos klausimus Sprendime nebuvo atsakyta.

Šalies argumentai

33. Pareiškėjas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-69-386/2019 2019 m. vasario 27 d. buvo sprendimas, kuris nėra neįsiteisėjęs. Pažymi, kad jau po teismo sprendimo priėmimo įvažiavimas 2019 m. balandžio 23 d. buvo neva remontuojamas, bet iš esmės platinamas ir tai yra faktas, įvykęs jau po bylos užbaigimo pirmosios instancijos teisme, todėl tai nėra ir negali būti tos bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsiliepimas

34. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

35. Tarnybos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir išsamiai motyvavo priimtą sprendimą, kuris yra teisėtas bei pagrįstas.

Šalies argumentai

36. Atsakovas pažymi, kad V. J. M. apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti skunde. Nurodo, kad palaiko savo poziciją dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nepagrįstumo, išdėstytą teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

37. Tarnyba akcentuoja, kad nagrinėjamam ginčui yra reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjas pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-655-676/2005 turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) pietvakarių kampe esamą žemę, kurioje šiuo metu projektuojamas valstybinės natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas. Nurodo, kad ginčo kelias, kurio savavališkumą įrodinėja V. J. M., yra ginčo teritorijoje, kurioje grąžinimui natūra pareiškėjui projektuojamas žemės sklypas; žemės sklypas grąžinimui natūra ginčo teritorijoje nėra suformuotas, kadangi projektuojant žemės sklypą, tarp pareiškėjo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos kilo ginčas (administracinė byla Nr. I-69-386/2019, Nr. A-1627-438/2020) dėl minėto kelio, kuris, pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius reikalavimus žemės sklypo plane turi būti išbraižytas kaip 5 m pločio servitutas faktinėje kelio buvimo vietoje, tačiau V. J. M. su tokiais reikalavimais nesutinka.

38. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekia nustatyti juridinį faktą, jog ginčo kelias turi būti 2,85 m pločio, o ne 5 m pločio. Atkreipia dėmesį, kad ginčo kelio plotis ir vieta, be kita ko, yra kitos administracinės bylos Nr. I-69-386/2019 teisminio nagrinėjimo dalykas.

39. Tarnyba pažymi, kad V. J. M. tik deklaratyviai teigia, jog buvo pažeisti konkrečiuose Taisyklių punktuose įtvirtinti reikalavimai. Remdamasis aktualios Taisyklių redakcijos 9 punkto nuostatomis, atsakovas teigia, kad nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog Tarnybos Palangos skyrius neatliko žemės naudojimo kontrolės, o tik dalyvavo Inspekcijos vykdomame patikrinime.

Atsiliepimas

40. Atsakovas nurodo, kad ginčo kelias yra žemės plote, nesuformuotame atskiru žemės sklypu, ir remdamasis Taisyklių 12 punktu pažymi, kad nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjo parašo Patikrinimo akte nebuvimas savaime tokį aktą daro neteisėtu. Kadangi ginčo kelias yra laisvoje, atskiru žemės sklypu nesuformuotoje, žemėje, Taisyklių 14 punkto reikalavimai, susiję su žemės sklypu (schemos, planai) nagrinėjamu atveju netaikomi. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinių žemėlapių duomenys buvo patikrinti, t. y. buvo nustatyta, kad ginčo kelias ginčo teritorijoje yra nuo senų laikų, o tvarkymo darbai, atliekant paprastojo remonto darbus, negali būti vertinami kaip savavališkai atliekami darbai valstybinėje žemėje.

41. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodyti Taisyklių 27, 28, 35 punktų pažeidimai apibūdinami tik abstrakčiais teiginiais, apsiribojant formaliu paneigimu.

42. Atsakovas pažymi, kad reikšminga yra tai, jog net jeigu teismas ir nustatytų formalius žemės naudojimo patikrinimo procedūros pažeidimus (pvz., pareiškėjo parašo nebuvimą Patikrinimo akte) ir įpareigotų Tarnybą iš naujo atlikti V. J. M. skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą, teismo nustatytų procedūrinių pažeidimų pašalinimas, atliekant naują ginčo teritorijos žemės naudojimo patikrinimą, kitokių pasekmių nesukurtų, kadangi 1) pagal ortofotografinius žemėlapius, ginčo kelias egzistuoja nuo senų laikų, o paprasto remonto darbai nelaikytini savavališkais; 2) ginčo kelio plotis ir vieta, be kita ko, yra kitos administracinės bylos Nr. I-69-386/2019 teisminio nagrinėjimo dalykas.

43. Tarnyba akcentuoja, kad Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-69-386/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto, kuriame buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjui ginčo teritorijoje projektuojamo natūra gražinamos laisvos žemės sklypo planą, kadangi plane išbraižyto servituto plotis ir vieta neatitinka Palangos miesto savivaldybės administracijos nustatytų reikalavimų, panaikinimo ir 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taigi, pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos, servitutas turi būti 5 m pločio ir faktinėje ginčo kelio buvimo vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

44. Pareiškėjas V. J. M. 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašyme prašė patikrinti žemės naudojimo teisėtumą Palangoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) pietvakarių kampe ir sustabdyti neteisėtą savavališko įvažiavimo platinimą, siekiant užgrobti grąžintiną žemę. Prašyme jis nurodė, kad yra savo motinos F. M. teisių į žemę paveldėtojas, ir išdėstė aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimo procesu.

45. Vadovaujantis Nuostatų 10.1 punktu, neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu praneša žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą ir nurodo atliekamo patikrinimo pagrindą ir tikslą. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados (Nuostatų 15 p.).

46. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. buvo atliekamas patikrinimas vietoje, kurį vykdė Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dalyvaujant Tarnybos Palangos skyriaus atstovui, Palangos miesto savivaldybės atstovui ir pareiškėjui. Atsakovas taip pat nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tvarkomas kelias, kuris jau anksčiau buvo asfaltuotas, yra fiziškai nusidėvėjęs bei duobėtas, todėl patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad atliekami kelio tvarkymo darbai yra priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems nėra privalomi statybą leidžiantys dokumentai bei Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimai. Atsakovas taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nenustatė žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymių, kurių išaiškinimo kompetencija priskirta nagrinėti Tarnybai ir už kuriuos atsakomybė būtų nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, todėl nagrinėjamu atveju kelio (įvažiavimo) tvarkymo darbai, atliekant paprastojo remonto darbus, negali būti vertinami kaip savavališkai atliekami darbai valstybinėje žemėje.

47. Byloje nustatyta, kad žemės naudojimo patikrinimą vietoje atliko Tarnybos Palangos skyriaus vyriausiasis specialistas V. J. M. pranešimo pagrindu. Tai nurodyta patikrinimo akte, pažymint pareiškėjo pranešimo registravimo datą bei numerį.

48. Byloje taip pat nustatyta, kad Inspekcijos pareiškėjas buvo kviestas atvykti 2019 m. gegužės 2 d. 14 val. į statybos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą.

49. Tarnyba informavo pareiškėją, kad pasitikėjimo linija 2019 m. balandžio 23 d. gavo jo pranešimą dėl galbūt neteisėtai vykdomų statybų valstybinėje žemėje greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad Tarnybos Palangos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliks Pranešime nurodytos teritorijos patikrinimą vietoje.

50. Byloje kitų rašytinių įrodymų, išskyrus paties atsakovo teiginius, išdėstytus Sprendime, kad 2019 m. gegužės 2 d. buvo atliekamas patikrinimas vietoje, kurį vykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nėra. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde teismui patvirtino, jog dalyvavęs Inspekcijos atliktame patvirtinime, kuriame dalyvavo ir atsakovo Palangos skyriaus atstovas.

51. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad Tarnybos Palangos skyriaus vyr. specialistas M. L., dalyvaujant Inspekcijos atstovui bei pareiškėjui, 2019 m. gegužės 2 d. atliko valstybinės žemės ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą bei surašė 2019 m. gegužės 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 1GŽN-21-(14.16.73). Akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iš (duomenys neskelbtini) pusės link žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ant senos (kelio) asfalto dangos paklota nauja 19 m ilgio ir 5 m pločio asfalto danga. Minėtas kelias yra vienintelis patekimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

52. Vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių 12 punktu, tuo atveju, jeigu organizuojamas neplaninis valstybinės žemės sklypo ir (arba) valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, kurie neperduoti naudotis tretiesiems asmenims, žemės naudojimo patikrinimas, dalyvauti šiame patikrinime nekviečiami galimą pažeidimą padarę asmenys ir su tikrintinu objektu besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai, tačiau jeigu nustatoma, kad nedalyvaujant šiems asmenims žemės naudojimo patikrinimą atlikti būtų sudėtinga arba neįmanoma, minėti asmenys į žemės naudojimo patikrinimą gali būti kviečiami.

53. Žemė, kurios naudojimo patikra atlikta, atitinka Taisyklių 12 punkte nurodytą teisinę padėtį, tačiau byloje nustatytų teisėjų kolegijos paminėtų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas dalyvavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atliekamoje patikroje, kurioje dalyvavęs atsakovo Palangos skyriaus atstovas surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, taigi faktinė situacija suponuoja, kad dvi institucijos savo kompetencijų ribose atliko patikrinimus, kuriuose (abiejuose) de facto (iš tikrųjų) dalyvavo pareiškėjas.

54. Kadangi pareiškėjas dalyvavo žemės naudojimo patikrinime, patikrinimo aktas jam turėjo būti pateikiamas susipažinti (pasirašytinai) (Taisyklių 27 p.). Šių reikalavimų nesilaikyta.

55. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina teisinę reikšmę turinčių faktų, kuriais remiantis Sprendime konstatuota, jog nenustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymių: rašytinių įrodymų, kad 2019 m. gegužės 2 d. buvo atliekamas patikrinimas vietoje, kurį vykdė Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nėra, o Tarnybos Palangos skyriaus vyr. specialisto M. L. 2019 m. gegužės 2 d. atliko valstybinės žemės ties žemės sklypų (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo aktas Nr. 1GŽN-21-(14.16.73), registruotas 2019 m. gegužės 23 d., neatitinka reikalavimų, kurie įtvirtinti Taisyklėse, todėl juo remtis pripažįstant faktus nėra teisinio pagrindo, atsakovo sprendimas panaikinamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymas perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

56. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas patenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. J. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-1675-(7.5.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirginija Volskienė